Graikijos Samo saloje pastatų kompleksas yra pirmoji ES įkurta ir finansuota migrantų stovykla šioje šalyje, kurios kaina siekė 276 milijonų eurų.
Ji pastatyta siekiant perkelti čia migrantus iš perpildytų ir prastomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčių migrantų palapinių miestelių, kurie iškilo 2015 m. prasidėjus migrantų krizei. Tuo metu per Egėjo jūrą iš Sirijos į Graikiją atkeliavo tūkstančiai žmonių.
ES tikslas – tokiose stovyklose apgyvendinti visus migrantus, išsilaipinančius Graikijos pakrantėse, tarp jų ir galimai iš Afganistano atvyksiančius žmones, kurie bėgs nuo Talibano.
Be jau pastatyto komplekso migrantams Samo saloje ES finansuoja panašių įstaigų statybas kitur - Graikijos Lesbo, Koso, Leroso, Chijos salose.
Taip siekiama užtikrinti geresnes prieglobsčio prašytojų gyvenimo sąlygas, tuo pačiu atskiriant juos nuo vietos bendruomenių, kurios daugelį metų protestuoja prieš migrantus.
Daugeliu atžvilgių naujoji stovykla yra neabejotinai geresnis variantas nei palapinių miestai, kuriuose dažnai gausu žiurkių ir šiukšlių kvapo.
„Tai pirmasis iš naujos kartos priėmimo centrų Egėjo jūros salose“, – sakė Beate Gminder, padedanti prižiūrėti Europos Komisijos migracijos valdymą.
Daugeliu atžvilgių naujoji stovykla yra neabejotinai geresnis variantas nei palapinių miestai, kuriuose dažnai gausu žiurkių ir šiukšlių kvapo.
Pertvarkyta stovykla suskirstyta į „kvartalus“, kurių kiekviename įrengti atskiri restoranai, sporto salės, žaidimų aikštelės, bendros virtuvės ir valgyklos.
Tualetai, tekantis vanduo, oro kondicionieriai ir internetas taip pat yra svarbūs naujosios gyvenamosios vietos patobulinimai. Komplekse yra atskira vieta nepilnamečiams asmenims, kurių į Graikiją atvyko be tėvų ar kitų giminaičių. Šią teritoriją visą parą stebi Graikijos policija ir privati apsaugos įmonė.
Beate Gminder: Tai pirmasis iš naujos kartos priėmimo centrų Egėjo jūros salose.
„Naujasis uždaras, saugomas centras leis žmonėms, siekiantiems tarptautinės apsaugos, bet kuriems tuo pačiu būtina apsauga ir tam tikros suvaržymo, atgauti prarastą orumą“, – kalbėjo Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachi.
Tačiau naujo daugiau nei 14 tūkst. kvadratinių metrų komplekso, panašaus į tvirtovę, atsiradimas džiaugsmą kelia ne visiems.
„Nėra abejonių, kad norima sukurti šią didžiulę įstaigą visiškai izoliuotą nuo visuomenės. Viskas sukurta taip, kad žmonės būtų izoliuoti. Pasodinti juos į kalėjimą primenančią stovyklą bus blogiau nei buvo anksčiau”, – tikino organizacijos „Gydytojai be sienų“ Samo salos koordinatorius Patrickas Wielandas.
Pasiekė kompromisą
Ne vienerius metus konservatyvioji Graikijos vyriausybė ragino uždaryti Egėjo jūros salose esančias migrantų stovyklas ir įkurti uždarą centrą, kalbėdami apie įstaigas, kuriose būtų apribotas migrantų judėjimas.
Bet ES institucijų ir tarptautinių organizacijų spaudžiama, Graikija galiausiai pasirinko kompromisą – apgyvendinti migrantus Samo saloje įkurtame komplekse.
Jo gyventojams bus galima apleisti centrą nuo 8 valandos ryto iki 20 valandų vakaro. Iš viso atvykti ir išvykti iš jo prieglobsčio prašytojai galės keturiais tam skirtais autobusais.
Tie, kas nespės į įstaigą sugrįžti iki nurodytos valandos, sulauks nuobaudų. Geriausiu atveju jie negalės išeiti iš komplekso artimiausias kelias dienas, blogiausiu – bus išgabenti į įstaigas, iš kurių vėliau išsiusti į savo kilmės šalis.
Migrantų teisių gynėjai sako suprantantys, kad ankstesnės stovyklos turėjo būti pakeistos, nors ir turi abejonių dėl naujojo komplekso migrantams.
Ankstesnė migrantų stovykla Samo saloje buvo įkurta maždaug 680 žmonių, tačiau galiausiai joje gyveno dešimt kartų daugiau žmonių. Kita, didžiausia Europoje migrantų stovykla „Moria“ sudegė praėjusių metų rugsėjį.
„Stovykla Samo saloje, ko gero, buvo blogiausia Graikijoje. Gerai, kad šis istorijos puslapis bus užverstas“, – tikino Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro atstovė Graikijoje Mireille Girard.
Tačiau čia pat ji pridėjo, kad migrantams daugiausia nerimo kelia naujosios įstaigos įvardinimas kaip „uždaros“.
Tačiau Graikijos vyriausybė nenori, kad migrantai galvotų, esą gyvenimo sąlygos atvykusiems bus labai geros.
Šalie Migracijos ministerija teigė pradėsianti tarptautinę socialinę kampaniją, kurios metu sieks paaiškinti afganistaniečiams, kokių gyvenimo sąlygų gali tikėtis, jei pasirinks atvykti į Graikiją.
Bendrijos pozicija
Naujasis migrantų kompleksas Graikijoje įkūnija subtilią liniją, kurią ES bando įtvirtinti spręsdama migracijos problemą. Pirmiausia, bandoma atliepti šalių prašymus padėti labiau saugoti savo sienas. Tačiau tuo pačiu siekiama, kad ES lėšos nebūtų skirtos prieštaringai vertinamiems projektams, pavyzdžiui, tvorų statymui pasieniuose arba migrantų apgręžimui.
Graikija yra migrantų krizės priešakyje. Šalis dalijasi sausumos ir vandens siena su Turkija, kuri tapo pirmąja stotele žmonėms, bėgantiems iš neramumų krečiamų šalių, tokių kaip Sirija ir galbūt dabar Afganistanas.
Be ES lėšų migrantų infrastruktūrai, Graikija taip pat siekia gauti pinigų naujiems savo sienų aptvėrimams ir papildomiems patruliams pasienyje.
Pastarosiomis dienomis Graikijos vyriausybė kreipėsi dėl ES lėšų, kad pratęstų tvoros, palei Evros upę ties Graikijos ir Turkijos siena, statybas. Iki šiol ES atsisakė mokėti už sienų aptvėrimą.
„Bus įdomu pamatyti, ar Komisija vėl galės atsisakyti skirti finansavimą. Atėnams tai simbolinis žingsnis, o ne tiesioginis lėšų padengimas, kurio poreikis yra apie 20 mln. eurų“, – pastebėjo Graikijos atstovai.
Samosas yra prasmingas atspirties taškas ES pastangoms pertvarkyti pabėgėlių priėmimo procesą.
ES veiksmus stebės ir kitos šalys. Lietuva, kuri stiprina saugumo priemones migracijos srautams iš Baltarusijos sustabdyti, taip pat paprašė ES finansuoti sienų apsaugą.
Graikija paprašė Komisijos skirti 15,8 mln. eurų pakrančių apsaugos patruliavimui ir jūros sienų stebėjimui Egėjo jūroje.
Iki šiol Komisija atmetė prašymą ir primygtinai reikalavo, kad mokėjimai būtų susieti su Graikijos nepriklausomos priežiūros institucijos, užtikrinančios, kad prieglobsčio prašytojai nebūtų neteisėtai apgręžiami, įsteigimu.
Kas gyvens naujoje stovykloje?
Samosas yra prasmingas atspirties taškas ES pastangoms pertvarkyti pabėgėlių priėmimo procesą.
Sala yra kiek daugiau nei už mylios nuo Turkijos pakrantės ir buvo viena iš pagrindinių prieglobsčio prašytojų atvykimo vietų 2015 m., kai į Europą, daugiausia iš Sirijos, atvyko maždaug 1 mln. žmonių.
Tačiau kol kas didžiulė stovykla, skirta 3000 žmonių apgyvendinimui, iš esmės bus tuščia. Dauguma prieglobsčio prašytojų iš salos išvyko dar šią vasarą. Dalies išvyko dėl to, kad buvo išnagrinėtas jų prieglobsčio prašymas. Kiti išvyko baimindamiesi būti apgyvendinti „uždaroje stovykloje“.
Vis dėlto liko maždaug 500 žmonių bus perkelti į naują objektą. Ankstesnė stovykla iki mėnesio pabaigos bus uždaryta ir perduota vietos savivaldybei.
„Esame pasirengę bet kokiam papildomam krūviui, kuris gali įvykti dėl Afganistano, tačiau Europa privalo rasti bendrą atsaką į krizę“, – sakė migracijos ministras.
Nepaisant atokios naujosios stovyklos vietos, vietiniai gyventojai kelis mėnesius protestuoja prieš naujai pastatytą kompleksą, reikalaudami, kad visi migrantai paliktų salą.
