Septyni žmonės, tarp jų trys paaugliai, žuvo per vis stiprėjančius protestus po to, kai praėjusią savaitę kairiųjų pažiūrų Pedro Castillo buvo apkaltintas bandymu įvykdyti perversmą, nušalintas nuo pareigų ir suimtas.
Sekmadienį naujoji prezidentė Dina Boluarte bandė sumažinti įtampą, paskelbusi, kad sieks surengti rinkimus dvejais metais anksčiau, ir paskelbusi nepaprastąją padėtį karštuosiuose šalies taškuose.
Tačiau tai neturėjo didelio poveikio, protestuotojams ir toliau reikalaujant jos atsistatydinimo, blokuojant kelius keliuose šalies miestuose rąstais, akmenimis ir degančiomis padangomis.
Pirmadienį apie 2 000 protestuotojų daužė kilimo ir tūpimo tako apšvietimą, degino apsaugos kabinas ir privertė kelioms valandoms uždaryti oro uostą antrame pagal dydį Peru mieste Arekipoje, kol policija juos išsklaidė ašarinėmis dujomis.
Per susirėmimus vienas žmogus žuvo, o dar keturi žuvo riaušių policijai malšinant protestus D.Boluarte gimtajame pietrytiniame Apurimako regione. Ten dar du protestuotojai žuvo per susirėmimus su saugumo pajėgomis, sekmadienį bandant šturmuoti ten esantį oro uostą.
Taip pat pirmadienį Apurimake demonstrantai padegė prokuratūrą ir policijos nuovadą. Arekipoje protestuotojai taip pat užėmė vieną didžiausių šalies gamyklų, priklausančią pieno perdirbimo bendrovei „Gloria“.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovė Marta Hurtado pareiškime įspėjo, kad „situacija gali dar labiau paaštrėti“, ir paragino „visus dalyvius elgtis santūriai“.
M.Hurtado taip pat paragino valdžios institucijas „leisti žmonėms naudotis savo teisėmis į taikius susirinkimus ir nuomonių bei saviraiškos laisvę“.
„Politinis kalinys“
P. Castillo sulaikytas nuo praėjusio trečiadienio, jam pateikti kaltinimai maištu ir sąmokslu po to, kai jis paleido Kongresą ir pažadėjo valdyti dekretu.
Buvęs prezidentas susitiko su savo advokatais Limoje prieš antradienį vyksiantį teismo posėdį, kuriame jis sieks, kad būtų nedelsiant paleistas.
„Prezidentas laikosi pozicijos, kad jis yra politinis kalinys, – sakė advokatas Ronaldas Atencio.
Apie 100 šalininkų įkūrė stovyklą prie kalėjimo, kuriame laikomas P.Castillo, reikalaudami jį paleisti ir grąžinti į pareigas.
„Mes čia nakvojame jau keturias naktis ir būsime čia tol, kol sugrąžinsime prezidentą į prezidentūrą“, – su ašaromis akyse AFP sakė protestuotoja Ana Karina Ramos.
Tuo metu Meksikos, Argentinos, Kolumbijos ir Bolivijos kairiosios vyriausybės išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo palaikė P.Castillo, teigdamos, kad nuo pat išrinkimo jis tapo „antidemokratinio persekiojimo auka“.
17 mėnesių trukusį P. Castillo valdymą temdė šeši tyrimai prieš jį ir jo šeimą, masiniai protestai, reikalaujantys jį nušalinti, ir kova dėl valdžios su opozicijos kontroliuojamu Kongresu.
D.Boluarte, buvusi prokurorė, dirbusi P.Castillo viceprezidente, buvo greitai prisaikdinta jį pakeisti po jo apkaltos ir arešto.
Sekmadienį ji bandė nuraminti piliečius per televiziją transliuotame kreipimesi sakydama, kad sieks „susitarti“ su Kongresu dėl rinkimų perkėlimo iš 2026 metų liepos mėnesio į 2024 metų balandį.
Sekmadienio popietę šalies dešiniųjų pažiūrų Kongresas sušaukė neeilinę sesiją krizei aptarti, tačiau prasidėjus susirėmimams ją teko nutraukti.
Pirmadienį vyriausybė atleido 26 regioninius prefektus, kuriuos paskyrė P.Castillo, apkaltinusi juos „protestų kurstymu“.
„Neterminuotas streikas“
Būdamas kaimo mokytojas ir profsąjungų lyderis, mažai bendraujantis su šalies elitu, P.Castillo visada sulaukdavo didžiausios paramos Andų regionuose, o Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusioje Limoje jam sunkiai sekėsi rasti palaikymą.
Kaimo profesinės sąjungos ir čiabuvių tautoms atstovaujančios organizacijos paragino nuo antradienio surengti „neterminuotą streiką“ ir taip paremti P.Castillo, kuris pats yra kilęs iš valstiečių šeimos.
Jie reikalavo sustabdyti Kongreso veiklą, surengti pirmalaikius rinkimus ir priimti naują konstituciją, taip pat nedelsiant paleisti P.Castillo, sakoma Peru agrarinio ir kaimo fronto, vienijančio keliolika organizacijų, pareiškime.
Politinis nestabilumas Peru nėra neįprastas, o nuo 2016 metų šalį valdo jau šeštasis prezidentas.
