Britų farmacijos įmonės pranešimas pasirodė penktadienį. Kiek anksčiau amerikiečių „Pfizer“ paskelbė, kad jos vakcinos tiekimo tempas ateinančiomis savaitėmis sulėtės dėl darbų, kuriuos reikia atlikti jos pagrindinėje įmonėje Belgijoje.
Abiejų bendrovių perspėjimai pasirodė augant susirūpinimui dėl naujų COVID-19 atmainų, ypač dėl vienos Didžiojoje Britanijoje atsiradusios atmainos, kuri, kaip manoma, yra užkrečiamesnė.
Iš viso Europoje jau užregistruoti daugiau kaip 692 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų ir kone 32 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
Iki šiol Europos Sąjungoje (ES) leista platinti dvi vakcinas, kurias sukūrė „Moderna“ ir „Pfizer“ kartu su „BioNTech“.
ES dar nėra patvirtinusi drauge su Oksfordo universitetu sukurtos „AstraZeneca“ vakcinos, bet tikimasi, kad sprendimas dėl jos platinimo Bendrijoje bus priimtas iki sausio 29 dienos.
„AstraZeneca“ pranešime sakoma, kad jeigu ES patvirtins šią vakciną, jos „pradiniai kiekiai bus mažesni negu tikėtasi“, nors paties platinimo pradžia nebus atidėta.
Bendrovė tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“, bet išsamesnių detalių nepateikė.
Bet kokiu atveju „AstraZeneca“ nurodė pristatysianti ES „milijonus dozių“ ir padidinsianti gamybą vasarį bei kovą.
Pranešimas sukėlė ES valstybių narių „gilų nepasitenkinimą“, jos „reikalauja tiksliai laikytis pristatymo grafiko“, sakė už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides.
„Labai, labai blogos naujienos“
Austrijos sveikatos apsaugos ministras Rudolfas Anschoberis tai pavadino „labai, labai blogomis naujienomis“ ir sakė, kad jo šalis vasarį gaus tik kiek daugiau nei pusę iš 650 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, kurių tikėjosi.
Lietuva sakė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį gaus tik penktadalį žadėtų „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas apie vėlavimą pristatyti vakcinas sakė: „Tai sugriaus mūsų planus.“
Italijos premjeras Giuseppe Conte socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad jo vyriausybė svarsto galimybes imtis teisinių veiksmų dėl „AstraZeneca“ „nepriimtino“ pranešimo.
„Jei bus patvirtinta, kad pirmąjį ketvirtį... dozių sumažės 60 proc., tai reikš, kad Italijai bus pristatyta 3,4 mln. dozių, o ne 8 mln. dozių“, – rašė jis.
Belgijos sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke per valstybinę televiziją sakė, kad vyriausybė su „AstraZeneca“ turi sutartį dėl 1,5 mln. vakcinos dozių pirmąjį šių metų ketvirtį.
Dabar „AstraZeneca“ sako, kad bus pusė, vietoje 1,5 mln. – 650 tūkstančių“, sakė ministras. Nors jis tai pavadino „labai blogomis naujienomis“, jis visgi pripažino, kad gali iškilti gamybos problemų, nes procesas yra sudėtingas.
Tačiau kai kurių vyriausybių pareigūnai stengėsi raminti savo šalis, išvargintas mėnesius trunkančios pandemijos ir jau pykstančias dėl lėto vakcinavimo.
„Naujos vakcinos pakeliui. Turime „Pfizer“, kuri didina gamybos pajėgumus“, – Prancūzijos radijui sakė šios šalies pramonės ministrė Agnes Pannier-Runacher.
Premjeras Jeanas Castexas šeštadienį paskelbė, kad Prancūzija jau paskiepijo milijoną žmonių.
ES iš pradžių užsakė iki 400 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o bendrai pasirašė sutartis dėl daugiau kaip 2 mlrd. vakcinų dozių savo 450 mln. gyventojų.
„AstraZeneca“ vakcinos pranašumas yra tas, kad ją pigiau pagaminti ir paprasčiau saugoti bei transportuoti nei konkurentų vakcinas.
„Liūdnas faktas“
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas sakė, kad po tikėtino „AstraZeneca“ vakcinos patvirtinimo jos dozių bus pristatyta vasarį, tačiau kiek, „dar reikia išsiaiškinti su „AstraZeneca“ ir Europos Sąjunga“.
Švedijos vakcinavimo koordinatorius Richardas Bergstromas sakė, kad jo šalis pirmą mėnesį po vakcinos patvirtinimo tikriausiai gaus apie 700 tūkst. jos dozių, nors iš pradžių tikėtasi gauti 1 mln. dozių.
Norvegija, kuri nėra ES narė, bet laikosi Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimų, išreiškė nusivylimą.
Norvegų pareigūnai dabar tikisi vasarį gauti tik 200 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių – daug mažiau nei lauktos 1,12 mln. dozių.
Taip pat toliau kritikuojamas „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą.
Sausio 15 dieną „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą, būtini pakeitimai jos gamykloje Piurse.
„Manome, kad „Pfizer“ šiuo metu nusižengia“, – šeštadienį laikraščiui „La Stampa“ sakė Italijos specialusis komisaras pandemijai Domenico Arcuri. Jis patvirtino, kad Roma planuoja imtis teisinių veiksmų prieš šią bendrovę.
„Pfizer“ vakcinos tiekimo sumažinimas 20 proc. yra ne apytikris vertinimas, o liūdnas faktas“, – sakė jis ir pridūrė, kad italų sveikata „nediskutuotina“.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as penktadienį paragino „Pfizer“ „gerbti savo įsipareigojimus“.