Labai marga koalicija, kuri netrukus pakeis dvylika metų trukusį premjero Benjamino Netanyahu valdymą, apima platų Izraelio politinių jėgų spektrą, įskaitant pasaulietines partijas, modernios pakraipos ortodoksų politikus iš religingos sionistų stovyklos ir net keletą arabų iš islamistų partijos.
Trūksta tik ultraortodoksų, arba haredimų, – hebrajų kalba tai reiškia tie, kurie dreba prieš Dievą.
Jų politinių atstovų būta daugumoje, nors ir ne visose, Izraelio vyriausybių nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos, kai dešiniosios pakraipos partija „Likud“ išstūmė dešimtmečius politinę hegemoniją turėjusius valstybės steigėjus socialistus.
Per daugelį metų dvi pagrindinės haredimų partijos užmezgė glaudų aljansą su „Likud“ lyderiu B.Netanyahu ir tapo labai svarbiu valdančiosios koalicijos komponentu.
Kraštutinės pakraipos ortodoksai haredimai turėjo, daugelio kritikų manymu, neproporcingai daug įtakos valstybės politikai – tai ypač išryškėjo jiems sėkmingai kovojant su pandemijos apribojimais (arba, kai kurių sektų atveju, paprasčiausiai atsisakius jų laikytis).
