Naujas koronaviruso protrūkis Pekine: lašiša paversta atpirkimo ožiu?

Pekinas vėl užsidaro

Darbą Pekine baigianti Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė savo paskyroje „Facebook“ trečiadienį rašė: „Pekine atšaukiama 70 procentų skrydžių, siūloma be itin svarbių reikalų atsisakyti kelionių iš miesto. O ir kas norės išvažiuot ir dvi savaites karantinuotis kitoje provincijoje? Dalis turgaviečių taip pat uždaryta. Uždaromos ką tik atsidariusios mokyklos, uždaryti universitetai. Už grąžinamus traukinių bilietus kompensuojami pinigai. Kinijos epidemiologas sako, kad padidėjusi viruso koncentracija Pekine galėjo būti jau gegužės mėnesį, nes buvo nemažai asimptomatinių ar su neryškiais požymiais nešiotojų, o protrūkis pasireiškė tik dabar. Plaukimo baseinai, sporto klubai lieka uždaryti. Kultūros institucijos irgi uždaromos. Dezinfekuojamos parduotuvės, restoranai, valgyklos. Jų darbuotojai turi dirbti su kaukėmis ir pirštinėmis“.

Ketvirtadienį I.Marčiulionytė pranešė, kad Pekinas didina testavimo pajėgumus iki 400 000 per dieną.

„Testuojami asmenys, lankęsi trijose turgavietėse per 14 pastarųjų dienų. Šiuo metu rasta virš 150 užsikrėtusiųjų, kadangi daug testuojama, skaičiai turėtų augti. Susirūpinta Pekino turgaviečių modernizavimu, tvarkymu, papildomų higienos reikalavimų įvedimu“, – rašė ambasadorė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Uždarytas turgus, iš kurio, kaip manoma, prasidėjo infekcijos plitimas

Pagrindinė kaltininkė – lašiša

Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ rašo, kad, Pekino valdžios teigimu, naujo koronaviruso protrūkio šaltiniu tapo prekyvietė turguje, kur buvo pardavinėjama lašiša. Tačiau ar gali žuvys būti koronaviruso platintojos, klausia žurnalas.

Pekino epidemiologai tvirtina, kad virusas buvo aptiktas vienoje turgavietėje ant lentos, ant kurios buvo dorojama lašiša. Nustatyta, kad žuvis buvo atvežta iš kitos jūros gėrybių turgavietės.

Kinija lašišą importuoja iš daugelio šalių, tarp jų – Norvegijos, Čilės, Australijos, Kanados ir Farerų salų.

Pekino valdžia iškart izoliavo vienuolika gyvenamųjų kvartalų, uždarė vaikų darželius ir mokyklas, kurios veikė netoli turgavietės. Taip pat uždrausti renginiai, uždaryti sporto kompleksai.

„Net Norvegijos kompanijos, užsiimančios lašišų auginimu, pajuto naują koronaviruso protrūkį, nes Pekino prekybos centrai tuoj pat nutraukė prekybą lašiša. Norvegijos kompanijų akcijų kaina smigo žemyn. Bet ar iš tiesų reikia baimintis, kad lašiša gali užsikrėsti koronavirusu ir jį perduoti žmogui?“, – rašo „Der Spiegel“.

Anot leidinio, mokslininkai jau atliko nemažai tyrimų, ar gyvūnai gali perduoti virusą žmogui. Iki šiol manoma, kad virusas Kinijos mieste Uhane praėjusių metų pabaigoje pradėjo plisti, kai žmogus juo užsikrėtė nuo gyvūno, tapusio tarpiniu viruso šeimininku. Labiausiai tikėtinu viruso perdavėju šiuo metu laikomas skruzdėmis mintantis laukinis žinduolis pangolinas, kurio mėsa laikoma delikatesu, jo organai naudojami tradicinėje kinų medicinoje.

O gal tai tik higienos stoka?

„Der Spiegel“ rašo, kad mokslininkai nustatė, jog laboratorinėmis sąlygomis virusu gali užsikrėsti ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, katės, šeškai, kupranugariai, arkliai, avys ir triušiai. Tačiau daugelis gyvūnų yra atsparūs virusui, pavyzdžiui, vištos, antys, jūros kiaulytės, kiaulės, pelės ir žiurkės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pekino oro uostas

„Sars-CoV-2 įsiskverbia į organizmo ląsteles ir prisitvirtina prie fermento ACE2. Tad tai, ar gyvūnai gali užsikrėsti koronavirusu, priklauso nuo to, koks yra jų fermentas ACE2, kitaip tariant, ar gali virusas jų fermentą ACE2 panaudoti kaip vartus, pro kuriuos įeina.

Todėl mokslininkai sukūrė trijų matmenų įvairių gyvūnų rūšių ACE2 modelius, kad įvertintų, ar Sars-CoV-2 gali juos užkrėsti.

Didžiausia rizika užsikrėsti nustatyta įvairiems žinduoliams. Atlikus kelis tyrimus nustatyta, kad roplių, varliagyvių, žuvų ir paukščių rizika užsikrėsti yra maža. Dėl to būtų neįtikėtina, jei lašiša galėtų užsikrėsti virusu ir perduoti jį žmogui“, – paaiškina leidinys.

„Greičiausiai lašišai tiesiog suvertė kaltę. Kinijos informacinė politika bando sudaryti įspūdį, kad valdžia viską kontroliuoja. Tačiau šiuo metu labiausiai tikėtina, kad virusas ant lentos, ant kurios buvo dorojama lašiša, buvo aptiktas dėl to, jog vienas pardavėjų buvo užsikrėtęs koronavirusu ir nesilaikė higienos reikalavimų“, – svarsto „Der Spiegel“.

Mokslininkai yra nustatę, kad ant kai kurių paviršių Sars-CoV-2 gali išlikti gyvybingas net kelias dienas. Tad, priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos buvo pagaminta lenta, ant kurios dorota lašiša, ir kaip dažnai ji buvo plaunama ar dezinfekuojama, ji galėjo būti pavojaus šaltiniu keletą ar daugiau valandų.