Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovavimo Lenkijos vyriausybei laikais užsakytame ir pradėtame kurti muziejuje pagrindinis dėmesys skirtas pirmiausia civiliams šalies gyventojams, kurie sudarė didžiąją daugumą karo aukų.
Tačiau Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama valdančioji Įstatymo ir teisingumo (PiS) partija garsėja labiau intravertišku nacionalistiniu ir „patriotiniu“ požiūriu, kuriuo vertina viską – nuo šalies ekonomikos iki istorijos. Toks yra jos požiūris ir į naująjį muziejų.
Kampuotas modernus iš raudonų plytų ir stiklo paketų pastatyto muziejaus fasadas iškilo Gdansko viduramžiškoje senamiesčio dalyje, kurią per karą naciai buvo sulyginę su žeme.
Jis stovi šalia Vesterplatės pusiasalio, prie kurio 1939 metų rugsėjo 1 dieną Lenkijos puolimą pradėjęs Vokietijos jūrų laivynas paleido pirmuosius Antrojo pasaulinio karo šūvius.
Pagrindinės ekspozicijos salės, išsidėsčiusios per tris aukštus po žeme, lankytojams leidžia geriau suprasti, kokių žmonių aukų pareikalavo šis karas ir prie jo atvedusi fašistinė bei totalitarinė politika.
Aukšta lagaminų siena simbolizuoja masines Europos žydų deportacijas į mirties stovyklas. Per Varšuvos sukilimą 1944 metais žuvusio lenkų vaiko apiplyšęs batelis priverčia susimąstyti apie to meto vaikams tekusius išgyvenimus, o porcelianas, išsilydęs, JAV numetus atominę bombą ant Hirošimos, liudija apie branduolinio ginklo panaudojimą.
Antras pasaulinis karas nusinešė daugiau nei 55 mln. gyvybių – dauguma žuvusiųjų buvo civiliai gyventojai, iš kurių maždaug 10 mln. – vaikai, nurodoma muziejuje.
Gera permaina?
Šį mėnesį teismo nutartimi PiS vyriausybė gavo leidimą vasario 1 dieną sujungti šį naująjį muziejų su planuojamu kitu, kuris, pasak kritikų, egzistuoja tik popieriuje ir gali niekada taip ir neatsirasti. Daugelis mano, kad šiuo sprendimu mėginama iš posto išversti dabartinį muziejaus vadovą.
Istorikas Pawelas Machcewiczius, kuris pastaruosius aštuonerius metus atidavė muziejaus ekspozicijos kūrimui, anksčiau buvo liberalo D.Tusko, kurį J.Kaczynskis laiko savo aršiausiu politiniu varžovu, patarėjas.
Garsus lenkų istorikas Andrzejus Paczkowskis sako, kad visos muziejų supančios machinacijos yra daugiau susiję su „gryna politika“ nei skirtingais požiūriais į istoriją.
„Tai yra dalis PiS „Geros permainos“ (Dobra Zmiana) politikos, dėl kurios sistemingai perimami visi svarbūs postai Lenkijoje po jos (partijos) išrinkimo“ 2015 metų pabaigoje, sakė A. Paczkowski naujienų agentūrai AFP.
Tuo metu kritikai kaltina PiS, kad ši į svarbių valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų ir valstybinių institucijų, kaip radijas ir televizija, postus skiria sau lojalius pareigūnus, taip pat mėgina kontroliuoti Konstitucinio Tribunolo darbą.
Šie veiksmai paskatino virtinę masinių protestų, o ES pagrasino imtis sankcijų prieš Varšuvą dėl jos įstatymų viršenybės principo pažeidimų.
„Kritika, esą muziejus ignoruoja lenkiškąją perspektyvą, yra naudojama siekiant pateisinti Machcevicziaus nušalinimą, nes, žinoma, niekas nepripažins, kad taip yra todėl, jog jį pasirinko konkuruojanti politinė partija“, – kalbėjo A.Paczkowskis.
Šį savaitgalį trumpam duris atvėrusį muziejų, kurio tolesnis likimas po vasario 1 dienos lieka neaiškus, aplankė 4 tūkst. žmonių.
„Ši paroda yra visiškai neutrali, bet ji yra čia, Gdanske, Lenkijoje, todėl pagrindinis dėmesys yra skiriamas lenkų likimui“, – sakė viena muziejaus lankytojų Gdansko mokytoja Krystyna Matejczuk.
„Nieko bloga nėra tame, kad parodomos ir kitų žmonių kančios per karą“, – pridūrė ji.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija neteko maždaug 17 proc. savo gyventojų – tai yra didžiausia dalis, palyginus su kitų konflikto šalių aukomis.
Maždaug 6 mln. Lenkijos piliečių, maždaug pusė iš jų žydų, žuvo per nacistinės Vokietijos okupaciją. Dauguma žuvusiųjų buvo civiliai gyventojai.
„Didelė būtinybė perspėti“
104 mln. eurų kainavęs muziejus yra pats brangiausias iki šiol įkurtas šalyje, nurodė Kultūros ministerijos pareigūnas Jaroslawas Sellinas.
P.Machcewiczius sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad su „Kultūros ministerija jau daug mėnesių neturėjo jokio ryšio, o kultūros ministras Glinskis niekada net nebuvo atvykęs į šį muziejų“.
„Aš nežinau, kas bus vasario 1-ąją. Aš nežinau, kaip šis muziejus bus likviduotas. Tai – precedento neturintis atvejis“, – kalbėjo jis.
Lenkijos kultūros ministras Piotras Glinskis po praėjusios savaitės teismo sprendimo taip pat nieko negalėjo pasakyti apie muziejaus likimą.
Tačiau praėjusį lapkritį jis žadėjo, kad „niekas nesiruošia griauti Antrojo pasaulinio karo muziejaus, kurį įkūrė mūsų pirmtakai“.
PiS paprasčiausiai nori „užbaigti jo (nešamą) žinutę“, pridūrė jis.
Pasak A.Paczkowskio, ši žinutė apie pasaulinio karo žmonių aukas nuskambėjo pačiu laiku.
„Esame tokiame istorijos etape, kai būtinybė perspėti apie karo pasekmes yra ypač didelė“, – sakė mokslininkas.
