Prieš išrinkimą premjeru Borisas Johnsonas žadėjo užtikrinti, kad „Brexit“ įvyktų iki spalio 31-osios. Jis radijui „TalkRadio“ sakė, jog „Brexit“ įvyks „trūks plyš, kad ir kas nutiktų“.
Vis dėlto B.Johnsonas pripažino, kad turėtų užsitikrinti bendradarbiavimą su Briuseliu, siekiant sušvelninti neigiamus padarinius ekonomikoms.
Jau premjeru tapęs B.Johnsonas sakė labai norintis, kad Jungtinė Karalystė (JK) iš Europos Sąjungos (ES) išstotų su sutartimi, tačiau pirmtakės Theresos May susiderėto susitarimo sąlygos „yra nepriimtinos šiam parlamentui ir šiai šaliai“.
Šį sutarties projektą Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė jau tris kartus.
Viena pagrindinių Londono ir Briuselio pasiekto, bet britų parlamento kelis kartus atmesto, susitarimo dalių yra kontroversiška apsidraudžiamoji priemonė. Ji turėtų leisti po „Brexit“ išsaugoti ES narės Airijos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos sieną atvirą. Tačiau daugelis britų politikų pasisako prieš tokį planą, manydami, kad jis pakirstų šalies ekonominę ir politinę nepriklausomybę.
Savo ruožtu Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jean'as-Claude'as Junckeris pakartojo, kad Europos Sąjunga nežada keisti „Brexit“ sutarties sąlygų.
BBC atkreipia dėmesį, kad rugpjūtį Briuselyje paprastai daug nenuveikiama, o naujoji Europos Komisija darbą pradės tik lapkričio 1-ąją.
Savo ruožtu B.Johnsonas yra pasiryžęs įgyvendinti „Brexit“ iki spalio 31-osios, net jei dėl naujos sutarties būtų susitarta, tačiau nespėta jos ratifikuoti. Tokiu atveju beveik neabejotinai būtų keliami klausimai dėl trumpo „skyrybų“ atidėjimo.
Pasak BBC, didžiausi klausimai lieka šie: kas nutiks, jei nebus suderėtas joks naujas sutarties projektas, arba naujo susitarimo neparems britų parlamentarai?
„Brexit“ be susitarimo
Jei JK parlamentarai nesusitars dėl nieko kito, britų laukia „Brexit“ be sutarties scenarijus. Išstojimas numatytas spalio 31 dieną.
Teoriškai įmanoma, kad parlamentarai parems skyrybas be jokio susitarimo, tačiau per ankstesnį balsavimą prieš tokį scenarijų pasisakė dauguma Bendruomenių Rūmų atstovų.
Buvo daug diskutuojama, ar parlamentarai galėtų sustabdyti tokį scenarijų, jei ministras pirmininkas būtų tvirtai pasiryžęs jį įgyvendinti. Manoma, kad B.Johnsonas galėtų atidėti parlamento sesiją, kad „Brexit“ be susitarimo galėtų įvykti.
BBC rašo, kad jei parlamentarai iš tiesų nori užkirsti kelią skyryboms be sutarties, paskutiniu jų ginklu galėtų tapti premjero nuvertimas rengiant balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo
Buvusios premjerės Th.May vyriausybė sausio 16-ąją vos 19-os balsų skirtumu išgyveno balsavimą dėl nepasitikėjimo. Leiboristai tokį balsavimą gali inicijuoti bet kuriuo metu.
Remiantis įstatymais, JK parlamento rinkimai numatomi kas penkerius metus. Artimiausi turėtų vykti 2022 metais.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo leidžia parlamentarams spręsti, ar jie nori, kad ši vyriausybė tęstų darbą. Jei dauguma pareiškia nepasitikėjimą, dabartinei vyriausybei suteikiamas 14-os dienų laikotarpis.
Jei per tą laiką dabartinė ar bet kokia alternatyvi vyriausybė negali laimėti balsavimo dėl nepasitikėjimo, gali būti sušaukiami išankstiniai rinkimai. Tiesa, jie negalėtų vykti dar mažiausiai 25 darbo dienas.
Išankstinių rinkimų sušaukimas
Jei parlamentui nebus pateiktas naujas susitarimas, o parlamentarai neparems skyrybų be sutarties, naujasis premjeras galėtų nuspręsti sušaukti išankstinius rinkimus, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės.
Pats premjeras neturi galios sušaukti rinkimų, tačiau jis galėtų, kaip 2017 metais, paprašyti parlamentarų balsuoti dėl jų sušaukimo.
Tam reikėtų dviejų trečdalių parlamentarų pritarimo. Anksčiausiai rinkimai galėtų vykti praėjus 25 darbo dienoms po sprendimo priėmimo, tačiau šis laikotarpis galėtų būti ir ilgesnis – tikslią datą nuspręstų premjeras.
Dar vienas referendumas
BBC rašo ir apie galimybę surengti dar vieną referendumą. Jis galėtų turėti tokį pat statusą, kaip ir 2016-aisiais – šis referendumas buvo teisiškai neįpareigojantis ir patariamasis.
Tačiau kai kurie parlamentarai siekia teisiškai įpareigojančio referendumo, kurio rezultatai automatiškai įsigaliotų: pavyzdžiui, kaip per 2011-ųjų referendumą dėl balsavimo sistemos pakeitimo JK parlamento rinkimuose.
Nemažai kalbama ir apie referendumą, kurio metu britams reikėtų rinktis tarp pritarimo „Brexit“ sutarčiai ir pasilikimo Europos Sąjungoje.
Tačiau yra manančių, kad bet kokiame naujame referendume turėtų būti balsuojama ir dėl pasitraukimo iš ES be jokios sutarties galimybės.
Bet kuriuo atveju referendumas negali vykti automatiškai. Reikėtų naujo teisės akto, apibrėžiančio taisykles, pavyzdžiui, kas gali balsuoti.
Toks referendumas negalėtų būti suorganizuojamas labai greitai, kadangi Rinkimų komisija turėtų patarti dėl referendumo klausimo. Tuomet klausimas būtų įteisintas teisės aktu.
Vis dėlto, ir tuomet referendumas negalėtų įvykti iš karto – prieš jį reikėtų palaukti numatytą „referendumo laikotarpį“. Skaičiuojama, kad visų šių žingsnių įgyvendinimui prireiktų maždaug 22 savaičių. Vadinasi, gerokai vėliau nei spalio 31-oji.
„Brexit“ atšaukimas
Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad Jungtinė Karalystė galėtų teisėtai vienašališkai atšaukti 50-ąjį straipsnį, ir, tuo pačiu, „Brexit“. Tam nereikėtų kitų 27 ES narių pritarimo.
Vis dėlto neaišku, kaip atrodytų toks procesas.
