72 metų ekonomisto A.van der Belleno pergalė priverti lengviau atsipūsti visą Europą. Baimė, kad Austrijai vadovaus euroskeptiškas radikalas neišsipildė.
„Daug žmonių šioje šalyje aiškiai jaučia, kad jie nėra pakankamai matomi ar girdimi“, – sakė A.van der Bellenas savo pirmoje oficialioje kalboje po to, kai buvo paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai.
„Mums reikia kitokios dialogo kultūros ir politinės sistemos, kuri leistų išsklaidyti žmonių baimes ir pyktį. Taip pat stengsiuosi pelnyti Norberto Hoferio rinkėjų pasitikėjimą“, – teigė naujai išrinktas šalies lyderis, kalbėdamas Vienoje.
Didikų palikuonis
A.van der Bellenas gimė Vienoje, Austrijoje, tačiau jo šeimos istorija aprėpia beveik visą Europą. Naujojo Austrijos prezidento tėvas, taip pat Alexanderis, buvo olandų kilmės Rusijos aristokratas.
Van der Bellenų giminė į Rusiją iš Nyderlandų atsikraustė 1763 metais ir įsikūrė Pskovo regione. Stikladirbyste užsiėmę van der Bellenai greitai susikrovė nemenką turtą ir įsitvirtino Rusijos aristokratijoje.
Austrijos prezidento senelis buvo pirmasis giminės atstovas, pasukęs į politiką. Liberalių pažiūrų Alexanderis van der Bellenas (visų trijų kartų van der Bellenų vyrai dalinasi tuo pačiu vardu) vadovavo Pskovo regiono valdžiai iki komunistinės revoliucijos.
Bėgdami nuo bolševikų persekiojimo van der Bellenai 1919 metais įsikūrė Estijoje.
Bėgdami nuo bolševikų persekiojimo van der Bellenai 1919 metais įsikūrė Estijoje. 1934 metais naujojo Austrijos lyderio tėvas Alexanderis paprašė Estijos pilietybės ir vedė estę Almą.
Sovietų Sąjungai įsiveržus į Estiją 1940 metais Alexanderis ir Alma van der Bellenai buvo priversti trauktis į Rytų Prūsiją, Vokietiją. Iš ten jie galiausiai patraukė į Vieną, Austriją, kurioje ir gimė sūnus, šią savaitę tapęs šalies lyderiu.
A.van der Bellenas rinkimų kampanijos metu priminė, kad Antrojo pasaulinio karo istorija ir jo tėvų išgyvenimai, bėgant nuo stalinistinių persekiojimų, jį patį leidžia vadinti „pabėgėlių vaiku“. Ši istorija itin aktualiai skamba Austrijoje, kuri griežtomis priemonėmis siekia stabdyti migrantų srautus.
Europos Sąjungos apologetas
Insbruko universitete ekonomikos mokslus baigęs A.van der Bellenas, kurį laiką buvo atsidėjęs akademinei veiklai. 1980 metais, būdamas tik 36-erių jis jau tapo prestižinio Vienos universiteto ekonomikos profesoriumi.
Nuo 1990 iki 1994 metų jis buvo šio universiteto ekonomikos ir socialinių mokslų dekanas. Jaunystėje Alexanderis neslėpė simpatijų kairiųjų idėjoms ir netgi kurį laiką priklausė Austrijos socialdemokratų partijai.
Tiesa, vėliau jis pasirinko sparčiai augančią ir žymiai modernesnę Žaliųjų partiją. 1994 metais jis tapo Nacionalinės tarybos nariu, o nuo 1999-ųjų ir partijos lyderiu šioje taryboje.
1994 metais jis tapo Nacionalinės tarybos nariu, o nuo 1999-ųjų ir partijos lyderiu šioje taryboje.
Po skausmingai pralaimėtų 2008 metų rinkimų A.van der Bellenas buvo nusprendęs trauktis iš politikos ir atsisakė frakcijos vadovo taryboje posto. 2012 metais jis paliko parlamentą ir prisijungė prie Vienos miesto tarybos.
2016 metais A.van der Bellenas į prezidento postą jau kandidatavo kaip nepriklausomas kandidatas. Tiesa, viešą paramą jam išreiškė būtent Žaliųjų partija, tad jis neoficialiai buvo laikomas jų kandidatu.
Vienas iš didžiausių kozirių kovoje prieš kraštutinių dešiniųjų atstovą N.Hoferį patyrusiam ekonomistui buvo jo tvirtos proeuropietiškos pažiūros. Būtent šis nusistatymas leido suburti aplink save tuos, kurie baiminosi galimos radikalų valdžios.
2015 metais išleistoje knygoje A.van der Bellenas labai palankiai atsiliepė apie Europos federalizmo idėją ir nepraleidžia progos pabrėžti Europos Sąjungos vienybės svarbą.
Rusijos didikų palikuonis tapo Austrijos gelbėtoju Europos akyse, tačiau šalies dar laukia sunkios ir aršios diskusijos dėl krypties Europos Sąjungoje, kurias teks moderuoti būtent naujajam lyderiui.