Buvusiam Lenkijos ministrui pirmininkui bus patikėta užduotis ieškoti būdų, kaip sustiprinti EPP, kuriai priklauso ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) bei Prancūzijos Respublikonų partija, pozicijas.
EPP vis dar sudaro didžiausią frakciją Europos Parlamente, tačiau jai ant kulnų lipa ultradešiniųjų, liberalų ir žaliųjų blokai, sėkmingai pasirodę pastaruosiuose rinkimuose.
62 metų D.Tuskas prie EPP vairo keičia prancūzą Josephą Daulį ir tapo pirmuoju šios politinės jėgos lyderiu iš ES rytinės narės.
Prasidedant susitikimui D.Tuskas pažadėjo kovoti su „politiniais populistais, manipuliatoriais ir autokratais“. Šis komentaras laikomas dūriu Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui.
Anksčiau šiais metais V.Orbano partijos „Fidesz“ priklausymas EPP buvo sustabdytas dėl Vengrijos vyriausybės plakatų kampanijos, nukreiptos prieš Briuselį.
„Kai kas taip pat sunkiai dirbo, bet tik dėl savo naratyvo ir savikūros, pastatydamas tvorą ir reklaminių stendų su antiimigracine propaganda“, – turėdamas galvoje V.Orbaną sakė D.Tuskas.
2015 metais Vengrija prie savo sienos pastatė plieninę tvorą migrantams sulaikyti, o vėliau vis priimdavo prieš migrantus nukreiptų įstatymų, taip keldama ES pareigūnų nerimą.
„Visi drauge stovėkime šiame svarbiausiame politiniame mūšio lauke; vienoje pusėje – neatsakingo populizmo partijos, o kitoje – mūsų atsakingo populiarumo partija, – sakė D.Tuskas. – Aš pasirengęs kovoti ir tikiuosi, kad jūs taip pat esate pasirengę.“
Naujasis EPP lyderis taip pat prisiminė 2015 metų migrantų krizę, kuri buvo didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir po „šimtų derybų valandų“ pasiektą ES ir Turkijos susitarimą mažinti į Europą vykstančių migrantų skaičių.
„Kalbėtis su Prancūzija“
D.Tuskui, be kita ko, teks spręsti atsinaujinusį ginčą dėl ES plėtros.
Maždaug 2 tūkst delegatų, tarp jų A.Merkel, Zagrebe aptars ES ryšius su Vakarų Balkanais. Šešios šio neramaus regiono valstybės siekia prisijungti prie Bendrijos.
Praėjusį mėnesį Prancūzija papiktino kitas įtakingas ES nares, blokavusi bandymus pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tąsyk sakė, kad Bendrija, prieš atverdama duris naujoms narėms, pirmiausia turi sutvirtinti esamus ryšius.
Tačiau Europos Komisija ir D.Tuskas šiai pozicijai nepritaria sakydami, kad abi šalys atitinka visus keliamus reikalavimus.
„Dabar turima kalbėtis su Prancūzija – ir darysime tai labai intensyviai – apie tai, kokie priėmimo proceso elementai turėtų būti gerinami ir keičiami“, – trečiadienį žurnalistams Zagrebe sakė A.Merkel.
Zagrebo susitikime taip pat dalyvaujanti Europos Komisijos išrinktoji vadovė Ursula von der Leyen anksčiau šį mėnesį sakė, kad Europa „daug prašė iš Šiaurės Makedonijos ir Albanijos, ir jos viską įvykdė“.
„Dabar mes turime laikytis žodžio ir pradėti derybas dėl narystės“, – sakė ji.
U.von der Leyen rėmė šešių valstybių – Albanijos, Bosnijos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – siekį įstoti į ES.
„Mūsų tas pats žemynas, ta pati istorija, mūsų ta pati kultūra“, – anksčiau susitikimui sakė ji.
Po susitikimo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi U.von der Leyen išreiškė viltį, kad netrukus bus galima pasiekti susitarimą.
Nuo sausio pirmininkavimą ES perimančios Kroatijos lyderis sakė, kad norėtų padėti pašalinti iškilusias kliūtis Šiaurės Makedonijai ir Albanijai.
Daugelis Briuselyje būgštauja, kad Prancūzijai ir kitoms ES plėtros nepalaikančioms Vakarų valstybėms neatsisakant savo principų, regionas gali patekti į Rusijos arba Kinijos įtakos lauką.
