R.Rivlinas, premjero Benjamino Netanyahu dešiniosios „Likud“ partijos narys, pasisako prieš nepriklausomos palestiniečių valstybės įkūrimą. 2010 metais jis yra pareiškęs: „Jau geriau palestiniečius padaryti šios šalies piliečiais, nei suskaldyti žemę.“
Reuvenas Rivlinas rinkimuose įveikė stiprų konkurentą Meirą Sheetritą, kurį palaikė tiek centristai, tiek kairieji Kneseto nariai, nes jis remia dviejų atskirų valstybių – žydų ir palestiniečių – įkūrimą.
Reuvenas Rivlinas rinkimuose įveikė stiprų konkurentą Meirą Sheetritą, kurį palaikė tiek centristai, tiek kairieji Kneseto nariai, nes jis remia dviejų atskirų valstybių – žydų ir palestiniečių – įkūrimą.
Neseniai duotame interviu R.Rivlinas pasidalijo savo minstimis apie prezidento postą, kuris Izraelyje laikomas labiau ceremoniniu, tačiau neturinčiu realios politinės galios.
„Prezidentas yra Izraelio valstybės veidas visame pasaulyje, ne konrečios ideologijos, o žydų tautos istorijos atstovas“, – sakė jis.
R.Rivliną remia daugelis Kneseto narių. Tai parodė ir antradienio rinkimai bei jo išrinkimas Kneseto pirmininku 2003-aisiais.
Buvęs „Likud“ narys, parlamentaras Zalmanas Shovalas taip atsilieps apie naująjį prezidentą: „Jo rėmėjai Knesete priklauso visam politiniam spektrui ir jį remia nebūtinai dėl jo politinių pažiūrų, bet dėl jo asmenybės.“
Drungna B.Netanyahu parama
R.Rivlino išsakyta nuomonė ne kartą sukėlė konfliktų su įtakingais Izraelio valdžios veikėjais.
Ministras pirmininkas B.Netanyahu R.Rivlino kandidatūrą parėmė labai nenoriai, o jo kalbą laikraštis „Haaretz“ pavadino drungna. Laikraštis „Yediot Ahranot“ rašė, kad premjerą buvo apsėdusi mintis neleisti R.Rivlinui gauti prezidento posto.
R.Rivlinas kažkada buvo susipykęs netgi su vienu artimiausių savo sąjungininkų, buvusiu premjeru Arieliu Sharonu, dėl politikos Gazoje, iš kur buvo atitraukti Izraelio kariai ir išmontuotos žydų gyvenvietės.
Garsiai reikšdamas nepritarimą tokiai politikai R.Rivlinas gerokai susigadino santykius su tuomečiu premjeru. Teigiama, kad jie beveik nesikalbėjo. Vėlia R.Rivlinas tvirtino, kad atsisakė ministro posto A.Sharono vyriausybėje būtent dėl šio ginčo.
Neseniai R.Rivlinas dar kartą pakartojo savo pasiryžimą sušvelninti savo asmenines nuomones šalies interesų vardan.
2005 metais R.Rivlinas sakė, kad sugebėjo suderinti savo asmeninę nuomonę apie atsitraukimą iš Gazos ruožo ir oficialias Kneseto pirmininko pareigas.
„Nepaisant to, kad pats griežtai nepritariu atsitraukimui, negaliu nekreipti dėmesio į vertybių sistemą, kurią priėmiau savo gyvenime ir kuri sudarė mano programą, dėl kurios buvau išrinktas į Knesetą“, – sakė jis.
Neseniai R.Rivlinas dar kartą pakartojo savo pasiryžimą sušvelninti savo asmenines nuomones šalies interesų vardan. Laikraštyje „Times of Israel“ pasirodžiusiame straipsnyje jis pripažino, kad prezidento autoritetą įmanoma palaikyti tik tada, kai postą užimantis žmogus „laikosi griežto politinio neutralumo ir lieka ištikimas nepartiškumo idealui, dėl kurio ir buvo išrinktas“.
Vilniaus Gaono mokinių palikuonis iš Jeruzalės
74 metų R.Rivlinas, užauginęs keturis vaikus, gimė Jeruzalėje, o jo šeimos šaknys šiame mieste siekia XIX a. pradžią.
Jis priklauso didelei ir žinomai Rivlinų šeimai, kurios šaknys prasideda XVI a. Vienoje. Vienas iš Rivlinų protėvių, iš kurio kilo ir giminės vardas, buvo Moshe Rivkeshas, gimęs Vilniuje, po to persikėlęs į Amsterdamą ir gyvenimo gale vėl grįžęs į Vilnių.
Jis priklauso didelei ir žinomai Rivlinų šeimai, kurios šaknys prasideda XVI a. Vienoje. Vienas iš Rivlinų protėvių, iš kurio kilo ir giminės vardas, buvo Moshe Rivkeshas, gimęs Vilniuje, tačiau pabėgęs nuo pogromų į Amsterdamą
Kitas šeimos atstovas ir Reuveno Rivlino protėvis Hillelas Rivlinas buvo artimas Vilniaus Gaono mokinys.
R.Rivlinas yra teisininkas. Pagal išsilavinimą dirbo „Betar Jerusalem“ futbolo klube, kuris turi ryšių su „Likud“. Jis tvirtai tapatinasi su šventuoju miestu, o save dažnai vadina Jeruzalės žmogumi.
Į Knesetą R.Rivlinas pirmą kartą buvo išrinktas 1988-aisiais, tačiau po ketverių metų prarado vietą. Į parlamentą grįžo 1996-aisiais. Arielio Sharono vyriausybėje 2001-2003 jis buvo komunikacijos ministras.
Po užtikrintos pergalės Kneseto pirmininko rinkimuose jis sakė: „Kiekvienas tautos atstovas čia turi teisę būti išgirstas. Kiekvieną nuomonę būtina iškentėti. Reikia klausytis to, kas gali pykdyti, erzinti, netgi šokiruoti, tačiau tą reikia daryti sąžiningai, teisingai ir ramiai, gerbiant kiekviebą Kneseto narį ir kiekvieną frakciją, ginant mažumą nuo plėšrios daugumos.“
