„Stephane'as Sejourne atvyko į Kyjivą [...] tęsti Prancūzijos diplomatinių pastangų ir pakartoti Prancūzijos įsipareigojimo savo sąjungininkėms ir civiliams gyventojams“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
Vizitas vyksta Ukrainai svarbiu momentu, kai jos sąjungininkams Briuselyje ir Vašingtone iškilo kliūčių siekiant užtikrinti pagalbą Kyjivui ir nesiliaujant Rusijos atakoms.
S. Sejourne, kuris ketvirtadienį pertvarkant vyriausybę URM vadovo poste pakeitė Catherine Colonną (Ketrin Koloną), turi susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
38 metų S. Sejourne, kuris, priešingai nei C. Colonna, neturi profesionalaus diplomato patirties, yra artimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkas ir prezidento partijos „Atgimimas“ (Renaissance) generalinis sekretorius.
Penktadienį oficialiai perimdamas pareigas iš C. Colonna, S. Sejourne pažadėjo toliau tvirtai remti Ukrainą jau beveik dvejus metus trunkančiame kare su Rusija.
Prancūzijos karinė parama Ukrainai sudaro 3,2 mlrd. eurų, rodo lapkritį paskelbta parlamento ataskaita.
Pradinė Vakarų parama Ukrainai nustebino kai kuriuos stebėtojus, bet karui užsitęsus pasimatė tam tikrų nesklandumų. Ukrainai pažadėta parama nuo 2023 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais sumažėjo kone 90 proc., palyginti su tuo pačiu 2022-ųjų laikotarpiu, ir buvo mažiausia nuo karo pradžios, rodo gruodį paskelbti Kylio instituto duomenys.
Briuselyje įstrigo Europos Sąjungos pagalbos paketas, vertas 50 mlrd. eurų, o JAV Kongresas vis dar nesutaria dėl papildomos pagalbos Ukrainai.
V. Zelenskis įspėjo, kad bet koks pagalbos vėlavimas galėtų smarkiai paveikti karo eigą.
Jis taip pat siekia daugiau oro gynybos priemonių, Rusijai vėl suintensyvinus oro atakas prieš jo šalį.
Per naujausią masinę ataką Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 40 raketų ir dronų.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad aštuonios raketos buvo numuštos, o dar daugiau kaip 20 atakos priemonių nepasiekė savo taikinių panaudojus elektroninio karo priemones.
