Dėl „Superjet“ programos klausimų iškilo pernai, kai vienas iš šių lėktuvų sudužo Indonezijoje per parodomąjį skrydį, nors tyrėjai teigė, kad ta katastrofa įvyko dėl piloto klaidos ir perspėjimo apie mažiausią saugų aukštį sistemos nebuvimo Džakartos oro dispečerių tarnyboje.
Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“, kuri iki šiol yra vienintelė naujuosius lainerius naudojanti operatorė, taip pat nutupdė keturis iš dešimties savo turimų „Superjet“ dėl techninių gedimų.
Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“, kuri iki šiol yra vienintelė naujuosius lainerius naudojanti operatorė, taip pat nutupdė keturis iš dešimties savo turimų „Superjet“ dėl techninių gedimų.
Sekmadienio vakarą skrydį iš Maskvos į Ukrainos Charkovo miestą teko atšaukti, kai lėktuvas jau buvo įsibėgėjęs kilti, pirmadienį pranešė „Interfax“, remdamasi vienu oro dispečerių tarnybos šaltiniu.
„Dėl nežinomos priežasties sugedus pirmojo variklio valdymo sistemai, įgula nusprendė atšaukti pakilimą“, – sakė šaltinis.
Neaišku, kiek keleivių buvo tame laineryje.
Vienas „Suchoj“ bendrovei artimas šaltinis patvirtino, kad tas reisas buvo atšauktas, tačiau teigė, jog dėl gedimo buvo kalta netinkama techninė priežiūra. Tuo tarpu „Aeroflot“ neatsiliepė į prašymus suteikti informacijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aktyviai palaikė „Superjet“ projektą, kuris turėjo tapti konkurentu regioniniams lainerių gamintojams, tokiems kaip Brazilijos „Embraer“ arba Kanados „Bombardier“, taip pat padėti šaliai atsikratyti neigiamos reputacijos dėl prasto skrydžių saugumo.
Šiam projektui vadovauja „Suchoj“, priklausanti valstybinei Jungtinei aviacijos pramonės korporacijai (OAK), kurią V.Putinas įkūrė 2006 metais, siekiant reorganizuoti ir atnaujinti šalies aviacijos pramonę, bendradarbiaujant su Italijos bendrove „Finmeccanica“.
Rusija paskelbė planus iki 2025 metų parduoti lėktuvų už 250 mlrd. JAV dolerių ir netgi pranokti Sovietų Sąjungos laikų lainerių eksporto rekordus, konkuruojant su JAV ir Europos aviacijos pramonės milžinėmis.