Jo liberali, agrarinės pakraipos Centro partija bus didžiausia politinė jėga 200 vietų parlamente, kuriame turės 49 deputatus, o J.Sipila turėtų suformuoti koaliciją, kurios sudėtis kol kas neaiški ir kuri perims šalies vairą iš kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybės, vadovaujamos konservatoriaus Alexanderio Stubbo.
A.Stubbo ir J.Sipilas skirtumai rėžia akį. Kadenciją baigiantis premjeras trykšta energija ir socialiniame tinkle „Twitter“ dažnai smagiai informuoja apie įveiktų bėgimo distancijų laiką. Tuo tarpu būsimasis vyriausybės vadovas garsėja kaip nekalbus ir tiesmukas žmogus, kuris gerai pasveria kiekvieną savo žodį.
Centro partija, davusi Suomijai 12 vyriausybės vadovų ir tris prezidentus, tarp jų Urho Kekkoneną, šias pareigas ėjusį 1956-1982 metais, opozicijoje dirbo nuo 2011-ųjų, kai pralaimėjo rinkimus po beveik dešimtmečio valdžioje.
J.Sipila Centro partijos nariu tapo dar būdamas studentas, tačiau į aktyviąją politiką įsitraukė ne taip seniai, kai 2011 metais šiaurės vakariniame Oulu mieste buvo išrinktas į šalies parlamentą.
Tapęs parlamentaru, J.Sipila 2012 metais perėmė Centro partijos vairą, nors daugumai suomių tuo metu jis vis dar buvo beveik nežinoma figūra.
Tapęs parlamentaru, J.Sipila 2012 metais perėmė Centro partijos vairą, nors daugumai suomių tuo metu jis vis dar buvo beveik nežinoma figūra.
Kuklumu ir mokėjimu dirbti su žmonėmis garsėjantis J.Sipila „yra lyderis, dėl kurio gali sutarti Centro partijos šalininkai iš miestų ir kaimų“, sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų profesorius Juhana Aunesluoma.
Valiūkiškai besišypsantis IT verslo milijonierius, nešiojantis akinius stačiakampio formos rėmais, rinkimų kampanijos metu akcentavo savo vadybos patirtį ir kruopštumą.
„Kai imuosi darbo, siekiu maksimalaus rezultato“, – sakė jis savo rinkėjams.
Tai liudija ir jo darbo rezultatai.
Inžinieriaus diplomą Oulu universitete įgijęs J.Sipila 1992-aisiais tapo įmonės „Solitra Oy“, gaminančios komponentus mobiliojo ryšio tinklų stotims, vadovu.
Po dvejų metų jis tapo pagrindiniu jos savininku, o 1996 metais, kaip skelbė žiniasklaida, už 12 mln. eurų pardavė įmonę amerikiečių kompanijai „ADC Telecommunications“.
Tuomet J.Sipila sutelkė dėmesį į finansų ir bioenergijos sektorius.
J.Sipila nori vadovauti Suomijai panašiai, kaip jis valdė savo kompanijas.
„Turiu didžiulę patirtį, kaip vadovauti kompanijoms siekiant reikšmingų pokyčių. Manau, galioja ta pati taisyklė – reikia turėti aiškią viziją, aiškius tikslus ir sutelkti dėmesį į kelis dalykus“, – sakė J.Sipila Suomijos visuomeniniam transliuotojui YLE.
Jo planas, regis, aiškus: jis nori sugrąžinti suomiams pasitikėjimą, šaliai grumiantis su didžiuliu nedarbu ir trejus metus trunkančiu ekonomikos nuosmukiu.
Jo planas, regis, aiškus: jis nori sugrąžinti suomiams pasitikėjimą, šaliai grumiantis su didžiuliu nedarbu ir trejus metus trunkančiu ekonomikos nuosmukiu.
Centro partija žada per dešimtmetį privačiame sektoriuje sukurti 200 tūkst. naujų darbo vietų, sumažinti biurokratiją ir mokesčius. Dalis plano apima taupymą panaikinant šimtus tūkstančių darbo vietų viešajame sektoriuje, daugiausiai nepakeičiant į pensiją išėjusių darbuotojų naujais.
J.Sipila nori, kad Suomijoje, kur daugiau nei 70 proc. teritorijos užima miškai, būtų skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. Jis pasiūlė sukurti naują 1,5 mlrd. eurų valstybinį fondą investicijoms į startuolius.
Kalbant apie užsienio politiką, J.Sipila, priešingai nei A.Stubbas, pasisako prieš Suomijos stojimą į NATO ir vietoje narystės šiame kariniame bloke ragina stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Aljansui taip pat nepriklausančia kaimynine Švedija, abiejose šalyse stiprėjant susirūpinimui dėl vis agresyvesnės Rusijos politikos.
J.Sipila kritikavo neseniai Šiaurės šalių gynybos ministrų paskelbtą bendrą deklaraciją, kurioje Rusija vadinama „didžiausiu iššūkiu Europos saugumui“.
J.Sipila, priešingai nei kai kurie jo partijos kolegos, nėra euroskeptikas.
„Jis yra subsidiarumo principo šalininkas, jis nenori, kad Europos Sąjunga taptų federaline valstybe“, – sakė politologas J.Aunesluoma.
„Jis yra subsidiarumo principo šalininkas, jis nenori, kad Europos Sąjunga taptų federaline valstybe“, – sakė politologas J.Aunesluoma.
J.Sipila, kuris su žmona augina penkis vaikus, yra pamaldus liuteronis ir pietistinio judėjimo „Ramybės žodis“ (Rauhan Sana), liberalesnės itin konservatyvaus lestadianizmo, nepripažįstančio šiuolaikinės technikos, atšakos, narys. Tai paaiškina jo populiarumą tarp konservatyvių kaimo gyventojų, kurie sudaro jo Centro partijos remėjų šerdį.
Vasario viduryje J.Sipila neteko jauniausio sūnaus, 22 metų Tuomo, kuris mirė kilus komplikacijoms po nesudėtingos operacijos. Mirus sūnui, J.Sipila buvo dviem savaitėms sustabdęs savo rinkimų kampaniją.
Nesibaido ir euroskeptikų
Suomijos galimas būsimasis ministras pirmininkas, Centro partijos lyderis Juha Sipila, pirmadienį pareiškė turįs kelias koalicijos formavimo galimybes, tarp jų ir partnerystę su euroskeptiška Suomių partija.
„Suomių partija gali dalyvauti vyriausybėje ... Asmeniškai pasitikiu (Suomių partijos lyderiu Timo) Soini, tai yra realus pasirinkimas“, – sakė jis žurnalistams.
Sekmadienį rinkimus laimėjęs milijonierius pridūrė, kad artimiausiomis dienomis jis planuoja susitikimus su visų partijų lyderiais, o kitą savaitę numato pradėti derybas dėl koalicijos.
