Inauguracijos kalboje Lai Ching-te taip pat tiesiogiai kalbėjo apie karo grėsmę, Kinijai vis labiau spaudžiant Taivaną paklusti jos valiai.
Lai Ching-te paskelbė, kad „prasidėjo šlovinga Taivano demokratijos era“, ir padėkojo piliečiams už tai, kad jie nepasiduoda „išorės jėgoms [ir] ryžtingai gina demokratiją“.
„Daugelio grėsmių ir infiltracijos bandymų akivaizdoje privalome parodyti ryžtą ginti savo šalį ir [...] didinti supratimą apie gynybą, stiprinti savo teisinę struktūrą nacionaliniam saugumui“, – sakė Lai Ching-te.
Kinija, kuri demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, Lai Ching-te vadina pavojingu separatistu, kuris, jos nuomone, šiai savivaldžiai salai atneš tik karą ir nuosmukį.
Pirmadienį jis pažadėjo, kad jo vyriausybė stengsis išlaikyti balansą, kad būtų išsaugotas Taivano suverenitetas, oficialiai neskelbiant nepriklausomybės.
„Taip pat noriu paraginti Kiniją nutraukti politinį ir karinį Taivano bauginimą“, – sakė Lai Ching-te.
Naujasis prezidentas paragino Pekiną „dalytis su Taivanu pasauline atsakomybe už taikos ir stabilumo palaikymą Taivano sąsiauryje [...] ir užtikrinti, kad pasaulyje nebūtų karo baimės“.
Tikimasi, kad eidamas prezidento pareigas Lai Ching-te padidins išlaidas gynybai ir sustiprins ryšius su Vašingtonu, siekdamas atgrasyti Kiniją nuo Taivano užgrobimo.
Pekinas jau seniai grasina užgrobti Taivaną ir prireikus ketina panaudoti jėgą.
Tačiau Lai Ching-te turės įveikti įvairius vidinius iššūkius. Jo vadovaujama Demokratinė pažangos partija (DPP) per sausio mėnesį vykusius rinkimus prarado daugumą įstatymų leidžiamojoje valdžioje, todėl tikėtina, kad jam bus sunku įgyvendinti savo vykdomą politiką.
Be to, pirmadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad įvedė sankcijas trims JAV gynybos bendrovėms už ginklų perdavimą Taivanui.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pasveikino Lai Ching-te ir išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Taibėjus stiprins ryšius ir palaikys taiką bei stabilumą Taivane.
„Kaip vanduo ir ugnis“
Naujojo prezidento inauguracijos ceremonija pirmadienį įvyko Taivano sostinėje, Japonijos kolonijinių laikų prezidento biuro pastate. Ceremonijos metu taip pat prisaikdinta viceprezidentė Hsiao Bi-khim (Siao Bichim).
Ceremonijoje dalyvavo aštuonių valstybių vadovai ir 51 tarptautinės delegacijos atstovai, įskaitant JAV, Japonijos ir Kanados diplomatus. Visi jie yra išreiškę paramą salos demokratijai.
Inauguracijos ceremonijoje taip pat dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. atlikėjų, kurie atliko tradicinius operos ir šokio pasirodymus. Naujojo salos prezidento garbei koncertavo ir karinių oro pajėgų orkestras.
Hsiao Bi-khim anksčiau dirbo Taivano atstove JAV ir, kaip ir naujasis prezidentas, yra tvirtai pasisakanti už salos suverenitetą ir DPP narė.
Kinija smerkia Lai Ching-te ir naująją viceprezidentę kaip „nepriklausomybės duetą“.
Prieš inauguraciją Kinijos Taivano reikalų biuras pareiškė, kad „Taivano nepriklausomybė ir taika sąsiauryje yra kaip vanduo ir ugnis“.
Aplink Taivaną beveik kasdien pastebimi Kinijos kariniai lėktuvai, dronai ir laivai.
Taivano gynybos ministerijos duomenimis, per pastarąją dieną aplink salą aptikti šeši Kinijos orlaiviai ir septyni laivai.
Lai Ching-te pateikė pasiūlymą atnaujinti aukšto lygio ryšius su Kinija. Šiuos ryšius Pekinas nutraukė 2016 metais, kai į valdžią atėjo Tsai Ing-wen (Cai Ingven), tačiau ekspertai mano, kad Kinija greičiausiai atmes šį pasiūlymą.
Šiuo metu Taivaną visiškai pripažįsta tik 12 šalių, įskaitant Vatikaną, o Kinija nepalaiko santykių nė su viena Taibėjų pripažinusia šalimi.
Nors 1979-aisiais Vašingtonas atsisakė diplomatinio Taibėjaus pripažinimo, jis tebėra svarbiausias Taivano partneris ir didžiausias ginklų tiekėjas.
Taivanas turi savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą, o didžioji dauguma 23 mln. salos gyventojų mano, kad jie turi atskirą nuo kinų tapatybę.
„Manau, kad geriau nebūti nei per arti Kinijos, nei per toli nuo jos – geriau išlaikyti neutralumą“, – sakė 24-erių Shen Yujenas (Šen Judženas), atliekantis keturių mėnesių karinę tarnybą.
