Šią savaitę kancleriu tapęs O.Scholzas yra pažadėjęs tęstinumą po savo pirmtakės Angelos Merkel, pasitraukusios trečiadienį po 16 valdymo metų.
O.Scholzas į valdžią atėjo su visai kitokia nauja socialdemokratų, žaliųjų ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos koalicija, sutarusia stiprinti Europos „strateginį suverenumą“.
Tęsdamas tradiciją naujasis Vokietijos lyderis su pirmuoju oficialiu užsienio vizitu apsilankys Prancūzijoje, kur susitiks su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Vėliau O.Scholzas nuvyks į Briuselį susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.
Su ES lyderiais bus aptartas pasirengimas kitą savaitę įvyksiančiam bloko viršūnių susitikimui.
Diskusijoje tikriausiai dominuos Europos atsako į pandemiją ir klimato krizės klausimai, vis garsesni raginimai skelbti diplomatinį boikotą žiemos olimpiadai Kinijoje, Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos.
O.Scholzas trečiadienį jau įspėjo Maskvą, jog Rusijos karinės invazijos į Ukrainą atveju galėtų kilti „pasekmių“ kontroversiškai vertinamam rusiškų dujų eksporto į Vokietiją vamzdynui „Nord Stream 2“.
Vakarų galioms grasinant naujomis sankcijomis Maskvai, šis projektas, keliantis nemažą trintį tarp Vokietijos ir daugelio jos partnerių, netrukus gali vaidinti labai svarbų vaidmenį.
„Turėdama „Nord Stream 2“ Vokietija turi didelį geopolitinį ginklą jo niekada net nesiekusi“, – sakė analitikas Ulrichas Speckas iš strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ (GMF).
A.Merkel kursas
Rengiantis vizitui naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iš Žaliųjų partijos ketvirtadienį Paryžiuje sakė, kad Berlynas savo poziciją dėl Rusijos ir Kinijos derins su sąjungininkėmis Europoje.
Ji gyrė Prancūzijos planus sausį pusmečiui perėmus pirmininkavimą ES reformuoti anglies dvideginio mokesčius, o 2015 metų Paryžiaus susitarimą dėl klimato pavadino „puikiu tarptautinės diplomatijos momentu“.
A.Baerbock pabrėžė, kad jos ministerija dabar padės Berlynui „imtis vadovauti“ dėl būsimų daugiašalių klimato iniciatyvų, ir prieš penktadienio apsilankymą Lenkijoje akcentavo teisinės valstybės ir žmogaus teisių lemiamą svarbą ES.
Tačiau ji pripažino, kad Vokietija, kuri saugumo sumetimais kitais metais uždarys visas savo atomines elektrines, nesutaria su Prancūzija, norinčia, kad atominė energija būtų priskirta prie tinkamų energijos šaltinių Europai siekiant neutralumo klimato atžvilgiu.
Centristas socialdemokratas O.Scholzas nėra nežinomas politikas – jis dirbo A.Merkel finansų ministru ir vicekancleriu.
Nors ilgai rėmė Vokietijos skiriamuoju ženklu tapusius biudžeto taupymo tikslus, jis sutiko su didžiulėmis vyriausybės išlaidomis siekiant padėti Europai kovoti su pandemijos padariniais ir šiuo požiūriu nuėjo toliau nei A.Merkel.
„Europa jaučia, kad Scholzas, labiau tikėtina, tęs Merkel kursą dėl Europos Stabilumo ir augimo pakto“ ir jo griežtų skolos taisyklių, sakė Anne Gellinek iš visuomeninio transliuotojo ZDF.
„Apgaulė“?
O.Scholzas tikriausiai sulauks naujų raginimų Vokietijai prisiimti didesnę, jos ekonominiam svoriui prilygstančią atsakomybę sprendžiant pasaulio saugumo klausimus.
Naujosios koalicijos sutartyje neminimas pažadas visoms NATO narėms įsipareigoti iki 2024 metų pasiekti, kad gynybai būtų skiriama 2 proc. BVP.
Vietoje to koalicija įsipareigos „ilguoju periodu“ skirti 3 proc. BVP kariuomenei, diplomatijai ir plėtros pagalbai. Šią išlygą jau užsipuolė dabar opozicijoje esantys A.Merkel konservatoriai, pavadinę tai apgaule.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas ketvirtadienį paprašė didesnės vokiečių paramos užsienio misijoms, įskaitant operacijas prieš džihadistų grupes Sachelio regione, ir sakė, kad Berlynui tenka „svarbus vaidmuo“.
Politologė Andrea Roemmele iš „Hertie“ viešojo valdymo mokyklos Berlyne sakė, jog valdant O.Scholzui tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Paryžiumi saugumo politikos srityje.
Tačiau Prancūzijoje kitais metais vyks prezidento rinkimai ir Berlynas tikriausiai nuspręs dėl projektų „palaukti ir pažiūrėti“, ypač dėl grėsmės, kad Prancūzijos rinkimuose gali gerai pasirodyti kraštutiniai dešinieji.
