Suprasti akimirksniu
- „Cirkon“ – Rusijos superginklas prieš Kyjivą: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos.
- Britų žvalgyba įvertino Maskvos planus sukurti dvi naujas armijas.
- „The Times“: Zaporižios atominė gali tapti nauju V.Putino ginklu.
- „Forbes“: rusai turės tai aukoti, kad apsaugotų savo naftos perdirbimo gamyklas.
- Rusija atakavo Kyjivą hipergarsinėmis raketomis.
- Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos sėkmingai smogė rusų žvalgybiniam laivui.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija galėjo smogti Kyjivui dviem „Cirkoniais“: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos
18:46
„Cirkon“ yra naujausia ir slapčiausia Rusijos arsenalo raketa, tačiau ją vėl perėmė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sėkmingai per pirmadienio ataką prieš Kyjivą perėmus dvi naujausias Rusijos raketas „Cirkon“ ir nustačius, kad raketų nuolaužos buvo daug didesnės nei anksčiau, Ukrainos ekspertams pavyko rasti kai kuriuos atsakymus į klausimus apie šią Vladimiro Putino „Wunderwaffe“ (superginklą – red.past.), rašo leidinys „Defence Express“.
Pagrindinis klausimas, į kurį dar neatsakyta, – koks variklis naudojamas raketoje „Cirkon“. Kaip „Defense Express“ sužinojo iš savo šaltinių, Rusijai pavyko sukurti hipergarsinį reaktyvinį variklį. Tai reiškia, kad „Cirkon“, kitaip nei Ch-47 „Kinžal“, vis dėlto yra hipergarsinė raketa, galinti išlaikyti pastovų hipergarsinį greitį. O ne tik trumpam iki jo pagreitėti naudojant kietojo kuro variklį, kaip „Kinžal“ atveju.
Apskritai „Cirkon“ paleidimo schema yra tokia. Po paleidimo įjungiama viršutinė pakopa, kuri užtikrina, kad „Cirkon“ pasiektų didelį aukštį ir pirmiausia būtų pagreitinta iki greičio, kuriuo gali pradėti veikti hipergarsinis reaktyvinis variklis.
Jau dėl variklio „Cirkon“, kuri skrenda kelių dešimčių kilometrų aukštyje, skrydžio fazėje pasiekia pastovų 5,5 macho greitį. Macho skaičius yra greičio matavimo vienetas, rodantis objekto greičio santykį su garso greičiu. 15 C temperatūroje jūros lygyje Žemės atmosferoje vienas machas (ir garso greitis) atitinka 340,3 m/s.
Tačiau 5,5 macho greitis nėra didžiausias „Cirkon“ greitis, nes jis trumpam pagreitėja iki 7,5 macho. Tuo metu raketos korpusas įkaista iki didžiausios temperatūros, kurią gali atlaikyti speciali termoizoliacinė danga. Priartėjus prie žemės, „Cirkon“ greitis jau nebėra hipergarsinis, nors vis dar labai didelis – 4,5 macho (hipergarsinės raketos skrieja nuo 5 iki 10 kartų greičiau nei garsas).
Tačiau bet kokiu atveju galutiniame etape 4,5 macho greitis yra daugiau nei įspūdingas. Palyginimui, sovietinio Ch-22, kurį Rusija taip pat naudoja smūgiams į Ukrainos miestus, galutinis greitis yra 2-2,4 macho. Todėl bet kuriuo atveju „Cirkon“ yra itin sunkiai perimama raketa.
Antras „Cirkon“ panaudojimas
Portalo „Defense Express“ analitikai primena, kad tai jau antras viešai žinomas naujausių Rusijos raketų ZM22 „Cirkon“ panaudojimas prieš Kyjivą. Vasario 7 d. šios raketos buvo numuštos sostinės Desnianskio rajone ir Kyjivo srityje. Tačiau pirmadienį „Cirkon“ buvo numuštos tiesiai virš Kyjivo.
Po vasario 7 d. smūgių iš raketos „Cirkon“ liko tik labai fragmentiškos nuolaužos, dabar Ukrainos specialistai gali ištirti daug didesnes ir informatyvesnes šios raketos nuolaužas.
Kovo 25 d. Rusija iš Krymo dviem balistinėmis raketomis smogė Kyjivui. Jų tipas oficialiai dar nepaskelbtas, karinės oro pajėgos teigė, kad „ginklo tipas nustatinėjamas“. Vis dėlto labiausiai tikėtina versija – tai dviejų raketų „Cirkon“, kuriomis Rusija jau smogė Kyjivui 2024 m. vasarį, sunaikinimas.
Rusija užėmė dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos
00:01
Rusijos okupacinė kariuomenė užėmė Tonenkės ir Orlivkos kaimus netoli Avdijivkos Donecko srityje, pareiškė Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke.
„Ši juosta, kuri turėjo būti įrengta kaip gynybinė juosta, krito nuo Rusijos armijos smūgių, kuriai pavyko pasistūmėti į priekį masiškai naudojant žmones ir techniką, kurių nemaža dalis buvo prarasta“, – paeiškė J.Röpcke.
Analitiko teigimu, kovos dėl šalia esančių Berdyčių tęsiasi.
Pažymėtina, kad Tonenkė ir Orlivka yra maždaug už 5 km į vakarus nuo Avdijivkos.
Nerimą kelianti veterano prognozė: „Galime sulaukti puolimo prieš Sumus, Charkivą ir Kyjivą“
21:46
Vladimiras Putinas dar prieš savo inauguraciją paskelbs 300 tūkst. rusų mobilizaciją. Tokį pareiškimą padarė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veteranas Jevhenas Dikijus.
Interviu focus.ua jis pažymėjo, kad Ukraina taip pat turėtų išspręsti mobilizacijos problemas. Priešingu atveju kyla pavojus, kad bus sulaukta priešo puolimo Kyjivo, Sumų ir Charkivo kryptimi. Kartu J.Dikijus pabrėžė, kad dabar Rusija neturi pajėgų puolimui Sumų regione.
Kadangi padėtis fronte yra kritinė, pasak J.Dikijaus, V.Putinas nelauks inauguracijos ir skubiai pradės mobilizaciją. Kartu jis pridūrė, kad sudėtinga situacija su mobilizacijos ištekliais ir Ukrainoje.
„Jei mūsų mobilizacija bus tokios pat būklės kaip dabar, puolimo Sumų, Charkivo ir Kyjivo kryptimi galime tikėtis kažkada rugpjūtį. Turime skubiai priimti atitinkamą įstatymą, kad būtų kam pasitikti šią naują okupantų bangą, kuri bus parengta vasarą“, – pareiškė jis.
Rusai balistinėmis raketomis smogė Odesai
20:43
Odesoje yra nukentėjusiųjų ir padaryta žala civilinei infrastruktūrai per raketų smūgį, kurį Rusija sudavė miestui pirmadienį vakare, pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Kol kas – trys sužeistos moterys. Laimei, sužeidimai nėra sunkūs. Padaryta žala civilinei infrastruktūrai, išdaužyti langai. Visos atitinkamos tarnybos dirba“, – sakė pareigūnas.
Jo duomenimis, Odesoje nuo 19 val. daugiau kaip 300 tūkst. abonentų neturi elektros energijos.
Vėliau Ukrainos pietų gynybos pajėgos patikslino, kad preliminariai žinoma apie keturis sužeistuosius. Pažymima, kad rusai smogė Odesos poilsio zonai dvigubu smūgiu balistine trajektorija. Buvo sugriauti du pastatai, išdaužyti aplinkinių namų langai.
Rusija galėjo smogti Kyjivui dviem „Cirkoniais“: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos
18:46
„Cirkon“ yra naujausia ir slapčiausia Rusijos arsenalo raketa, tačiau ją vėl perėmė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sėkmingai per pirmadienio ataką prieš Kyjivą perėmus dvi naujausias Rusijos raketas „Cirkon“ ir nustačius, kad raketų nuolaužos buvo daug didesnės nei anksčiau, Ukrainos ekspertams pavyko rasti kai kuriuos atsakymus į klausimus apie šią Vladimiro Putino „Wunderwaffe“ (superginklą – red.past.), rašo leidinys „Defence Express“.
Pagrindinis klausimas, į kurį dar neatsakyta, – koks variklis naudojamas raketoje „Cirkon“. Kaip „Defense Express“ sužinojo iš savo šaltinių, Rusijai pavyko sukurti hipergarsinį reaktyvinį variklį. Tai reiškia, kad „Cirkon“, kitaip nei Ch-47 „Kinžal“, vis dėlto yra hipergarsinė raketa, galinti išlaikyti pastovų hipergarsinį greitį. O ne tik trumpam iki jo pagreitėti naudojant kietojo kuro variklį, kaip „Kinžal“ atveju.
Apskritai „Cirkon“ paleidimo schema yra tokia. Po paleidimo įjungiama viršutinė pakopa, kuri užtikrina, kad „Cirkon“ pasiektų didelį aukštį ir pirmiausia būtų pagreitinta iki greičio, kuriuo gali pradėti veikti hipergarsinis reaktyvinis variklis.
Jau dėl variklio „Cirkon“, kuri skrenda kelių dešimčių kilometrų aukštyje, skrydžio fazėje pasiekia pastovų 5,5 macho greitį. Macho skaičius yra greičio matavimo vienetas, rodantis objekto greičio santykį su garso greičiu. 15 C temperatūroje jūros lygyje Žemės atmosferoje vienas machas (ir garso greitis) atitinka 340,3 m/s.
Tačiau 5,5 macho greitis nėra didžiausias „Cirkon“ greitis, nes jis trumpam pagreitėja iki 7,5 macho. Tuo metu raketos korpusas įkaista iki didžiausios temperatūros, kurią gali atlaikyti speciali termoizoliacinė danga. Priartėjus prie žemės, „Cirkon“ greitis jau nebėra hipergarsinis, nors vis dar labai didelis – 4,5 macho (hipergarsinės raketos skrieja nuo 5 iki 10 kartų greičiau nei garsas).
Tačiau bet kokiu atveju galutiniame etape 4,5 macho greitis yra daugiau nei įspūdingas. Palyginimui, sovietinio Ch-22, kurį Rusija taip pat naudoja smūgiams į Ukrainos miestus, galutinis greitis yra 2-2,4 macho. Todėl bet kuriuo atveju „Cirkon“ yra itin sunkiai perimama raketa.
Antras „Cirkon“ panaudojimas
Portalo „Defense Express“ analitikai primena, kad tai jau antras viešai žinomas naujausių Rusijos raketų ZM22 „Cirkon“ panaudojimas prieš Kyjivą. Vasario 7 d. šios raketos buvo numuštos sostinės Desnianskio rajone ir Kyjivo srityje. Tačiau pirmadienį „Cirkon“ buvo numuštos tiesiai virš Kyjivo.
Po vasario 7 d. smūgių iš raketos „Cirkon“ liko tik labai fragmentiškos nuolaužos, dabar Ukrainos specialistai gali ištirti daug didesnes ir informatyvesnes šios raketos nuolaužas.
Kovo 25 d. Rusija iš Krymo dviem balistinėmis raketomis smogė Kyjivui. Jų tipas oficialiai dar nepaskelbtas, karinės oro pajėgos teigė, kad „ginklo tipas nustatinėjamas“. Vis dėlto labiausiai tikėtina versija – tai dviejų raketų „Cirkon“, kuriomis Rusija jau smogė Kyjivui 2024 m. vasarį, sunaikinimas.
Įkalinto rusų opozicionieriaus V.Kara-Murzos žmona ragina rengti apsikeitimus kaliniais
18:44
Įkalinto Rusijos opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos žmona pirmadienį pareiškė, kad ji pritaria apsikeitimui kaliniais, kuris padėtų išgelbėti jos vyrą ir kitus politinius kalinius.
Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui praėjusį mėnesį mįslingomis aplinkybėmis mirus Arkties kalėjimo kolonijoje, jo komanda vėliau atskleidė, kad susitarimas dėl jo išlaisvinimo apsikeičiant kaliniais prieš pat mirtį buvo „baigiamajame etape“.
Ženevoje žurnalistų paklausta, ar panašios diskusijos vyksta dėl jos vyro, Jevgenija Kara-Murza atsakė, kad apie tokias derybas nieko nežino.
„Tačiau žinau, kad sovietmečiu tai buvo kai kurių disidentų išlaisvinimo būdas, ir manau, kad jei tai buvo įmanoma sovietmečiu per Šaltąjį karą [...] tai tikrai įmanoma ir šiandien“, – nurodė ji.
Kalbėdama Jungtinių Tautų korespondentų asociacijos ACANU surengtame renginyje ji pripažino, kad dėl labai ribotų galimybių bendrauti su vyru nežino, ar jis sutiktų išvykti, jei pasitaikytų tokia galimybė.
„Tačiau manau, kad tais atvejais, kai ant kortos pastatytos žmonių gyvybės, o tokių atvejų Rusijoje šiandien yra nemažai, [...] manau, kad reikia panaudoti visus metodus, kad būtų išgelbėtos šių žmonių gyvybės“, – kalbėjo J. Kara-Murza.
A.Navalno mirtis sukėlė baimę dėl likusių Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų, iš kurių bene žymiausias yra V.Kara-Murza.
Labai griežto režimo karceris
Pernai V. Kara-Murza buvo nuteistas kalėti 25 metus – tai ilgiausia bausmė iš visų prezidento Vladimiro Putino įkalintų kritikų.
Jis buvo apkaltintas išdavyste po to, kai savo kalboje Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų prieš Ukrainą.
V.Kara-Murza, kuris taip pat yra Britanijos pilietis, turi rimtų sveikatos problemų, kurias, jo žmonos ir advokatų teigimu, sukėlė du Rusijos saugumo tarnybos FSB organizuoti bandymai nunuodyti 2015 ir 2017 metais.
J.Kara-Murza teigė, kad bandymai nunuodyti jos vyrui išprovokavo sunkią ligą, vadinamą polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių.
Ji sakė, kad ši liga yra įtraukta į sveikatos būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negalima įkalinti, sąrašą.
„Tačiau, žinoma, Vladimiras yra ne tik įkalintas, – sakė moteris. – Jis laikomas labai griežto režimo karceryje. Jau daugiau nei pusę metų jis negauna jokio gydymo ir akivaizdu, kad jo sveikata ten blogėja.“
Lenkija pasienyje su Baltarusija statys 70 metrų aukščio stebėjimo bokštus
18:00
Lenkija pasienyje su Baltarusija planuoja statyti 70 metrų aukščio stebėjimo bokštus. Apie tai interviu laikraščiui „Dziennik Gazety Prawnej“ pranešė Lenkijos pasienio apsaugos vyriausiasis vadas Robertas Baganas.
Bokštuose bus įrengti optoelektroniniai prietaisai. Jų apžvalgos spindulys sieks iki 10 kilometrų.
Lenkai taip pat nori sustiprinti 2022 m. Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje pastatytą tvorą papildomomis sijomis.
V.Zelenskis įvardijo Ukrainos gynėjų užduotį rytinėje Juodosios jūros dalyje
16:59
Ukrainos gynėjai turi atimti iš Rusijos galimybę veikti rytinėje Juodosios jūros dalyje.
Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, „RBK-Ukraina“ citavo Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnybą.
Ukrainos saugumo tarnybos įkūrimo 32-ųjų metinių proga valstybės vadovas pasveikino SBU pareigūnus su švente.
Savo kalboje prezidentas priminė Ukrainos dronų veikimo nuotolį ir taiklumą tiek danguje, tiek ant žemės.
V.Zelenskis teigė, kad Ukraina tikisi, jog SBU dar veiksmingiau kovos su rusais.
„Rusijos karo laivams nebėra vietos vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir prie mūsų Krymo, bet tegul jiems bus atimta galimybė veikti ir rytinėje Juodosios jūros dalyje“, – sakė valstybės vadovas.
Pasak jo, kiekvienas okupantas jau supranta, kad niekur Ukrainos teritorijoje negali jaustis ramiai, „bet priešas turi prarasti dar daugiau logistikos, dar daugiau štabų, sandėlių – dar daugiau šio karo materialinės bazės“.
Ukrainos laimėjimai Juodojoje jūroje
15min primena, kad dar praėjusių metų lapkritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai pamažu praranda Juodosios jūros kontrolę ir traukiasi į rytinę akvatoriją.
Tai įvyko kelių sėkmingų Ukrainos gynėjų smūgių, per kuriuos buvo sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai ir Juodosios jūros laivyno štabas Sevastopolyje, fone.
Atakoms buvo naudojami Ukrainos saugumo tarnybos jūrų dronai „Sea Baby“. V.Zelenskis pažymėjo, kad sukūrus pirmąjį pasaulyje jūrų dronų laivyną, Rusija negali naudotis Juodąja jūra kaip priedanga.
Ministras: atstatyti Ukrainos energetikos objektams prireiks milijardų
16:50
Ukrainos energetikos ministras pirmadienį pareiškė, kad dėl didelių Rusijos išpuolių prieš šalies energetikos objektus padaryta žala gali siekti milijardus.
Praėjusią savaitę Rusija surengė, Kyjivo teigimu, didžiausią kada nors vykdytą naktinį puolimą – paleido apie 90 raketų ir 60 dronų į energetikos objektus visoje šalyje, žuvo mažiausiai penki žmonės.
„Mums reikia daugiau laiko (žalai įvertinti), nes yra daug nuolaužų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Heraščenka.
Kalbant apie remonto išlaidas, „tikrieji skaičiai bus pateikti įvertinus žalą, tačiau manau, kad jos tikrai sieks milijardus“, sakė jis.
H.Heraščenka nepatikslino, kokią valiutą turi galvoje.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad bendros atstatymo išlaidos, su kuriomis Ukraina susiduria praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, siekia mažiausiai 486 mlrd. dolerių (448,5 mlrd. eurų).
H.Heraščenka praėjusios savaitės smūgius pavadino „didžiausiu išpuoliu nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį“.
Tarp objektų, kuriems buvo smogta, buvo neseniai renovuotos elektrinės, nurodė jis.
„Jie tęsia šias atakas kiekvieną dieną“, – sakė ministras pirmadienį, atkreipdamas dėmesį į praėjusią naktį Rusijos įvykdytą pietinio Odesos miesto puolimą.
Dalis Juodosios jūros uostamiesčio liko be elektros, kai numušto drono nuolaužos pataikė į energetikos objektą.
Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo padėtis šiuo metu yra sudėtingiausia, sakė H. Heraščenka.
Praėjusį ketvirtadienį dėl raketų atakos rytiniame mieste visiškai nutrūko elektros energijos tiekimas, taip pat nutrūko vandens ir šildymo tiekimas šimtams tūkstančių namų.
„Ginklu verčia energetikos sektorių“
Pasak ministro, dabar elektros energija tiekiama kritinei infrastruktūrai, nors kai kurių namų ūkių aprūpinimas elektra vis dar ribojamas.
Pirmadienį H. Heraščenka susitiko su Švedijos energetikos, verslo ir pramonės ministre Ebba Busch, kuri pirmą kartą su oficialiu vizitu lankosi Ukrainoje.
E.Busch pasmerkė naujausius išpuolius ir sakė, kad Rusija „ginklu verčia energetikos sektorių“.
Rusijai paleidus balistinių raketų į sostinę, ministrai surengė spaudos konferenciją vyriausybės pastato rūsyje Kyjivo centre.
Pirmadienio rytą sostinėje pasigirdo garsūs sprogimai ir oro pavojaus sirenos.
H. Heraščenka sakė, kad vienintelis būdas visiškai apsaugoti šalies elektros tinklą – geresnė oro gynyba.
„Oro gynybos efektyvumas – štai kur atsakymas“, – sakė jis.
„Moderni sistema, tokia kaip „Patriot“, galėtų lengvai numušti balistinę raketą, taigi tai reiškia, kad mums jų reikia daugiau“, – kalbėjo ministras.
Dabar Ukraina importuoja elektros energiją iš kitų šalių.
H.Heraščenka sakė, kad šalis turi turėti galimybę importuoti daugiau elektros energijos iš Europos Sąjungos nei dabartiniai maksimalūs 1,7 gigavato.
„Mums reikia daugiau. Šiandien, deja, tai yra išgyvenimo klausimas“, – nurodė jis.
Lenkija: rusų ambasadorius neatvyko pasiaiškinti dėl oro erdvę pažeidusios raketos
16:47 Atnaujinta 19:04
Lenkų užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko į ministeriją, nors buvo iškviestas, savaitgalį Rusijos sparnuotajai raketai pažeidus Lenkijos oro erdvę.
Ambasadorius „šiandien neatvyko į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl incidento su Rusijos sparnuotąja raketa, kuri kovo 24 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę“, žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.
Ambasadorius buvo iškviestas po to, kai sekmadienio rytą per didelį Rusijos oro puolimą prieš Ukrainą viena raketa keliasdešimčiai sekundžių įskrido į Lenkijos oro erdvę.
Sekmadienį Lenkijos URM skelbė, jog ambasadoriaus ministerijoje laukiama, kad šis pasiaiškintų dėl oro erdvę pažeidusios raketos, ir paragino Rusiją „nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“.
Tačiau ambasadorius Sergejus Andrejevas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad, jo manymu, „nėra prasmės diskutuoti šia tema nepateikus jokių įrodymų, todėl atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“.
Diplomatas teigė, kad nusprendė ignoruoti iškvietimą, kurį, jo teigimu, gavo pirmadienio rytą.
„Paklausus apie pokalbio temą, man buvo pasakyta, kad tai susiję su vakarykščiu incidentu [...] Atsakydamas paklausiau, ar Lenkijos pusė ketina pateikti mums kokių nors šių kaltinimų įrodymų“, – kalbėjo ambasadorius.
„Aiškaus atsakymo nesulaukiau ir atkreipiau dėmesį į tai, kad vis dar laukiame įrodymų iš Lenkijos pusės dėl to, kad praėjusių metų gruodžio 29 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido tariama Rusijos sparnuotoji raketa. Kol kas negavome jokių šių teiginių įrodymų“, – sakė jis.
Jis turėjo omenyje panašų incidentą, kai Rusijos raketa kelioms minutėms įsiskverbė į Lenkijos oro erdvę ir grįžo į Ukrainą.
„Demagogija“
„Mums įdomu, ar ambasadorius vykdo Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje nurodymus ir ar jis gali tinkamai atstovauti Rusijos interesams Varšuvoje“, – savo ruožtu sakė P.Wronskis.
„Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nota, reikalaujanti paaiškinti Lenkijos oro erdvės pažeidimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijai bus perduota kitu būdu“, – nurodė ministerijos atstovas.
Lenkų diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis pirmadienio rytą žurnalistams sakė, kad iš Rusijos bus „reikalaujama paaiškinimų, bet tikriausiai sulauksime tik demagogijos“.
„Šiandien mes tarsimės ministro pirmininko [Donaldo Tusko] kabinete, taip pat kalbėsiuosi su Šiaurės Atlanto aljanso generaliniu sekretoriumi“ Jensu Stoltenbergu, pridūrė ministras.
Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.
Kariuomenė teigė, kad visą skrydžio laiką raketą sekė karinis radaras.
Incidento metu Lenkija aktyvavo savo oro gynybos procedūras, sakoma ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešime.
Kariuomenė teigė, kad raketa skriejo beveik 800 km per val. greičiu maždaug 400 metrų aukštyje. Į Lenkijos teritoriją ji buvo įskridusi maždaug 2 kilometrus.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkija buvo aktyvavusi visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, „jei būtų buvę bent menkiausių požymių, kad ji taikosi į taikinį Lenkijos teritorijoje“.
Panašus incidentas įvyko 2023 metų gruodžio 29-ąją, kai Rusijos raketa kelias minutes išbuvo Lenkijos oro erdvėje.
2022-ųjų lapkritį du žmonės žuvo, kai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos Pševoduvo kaime, netoli Ukrainos sienos.
Prieš nustatant, kad raketa buvo ukrainiečių, buvo nuogąstaujama, kad NATO, kurios narė yra Lenkija, bus įtraukta į konflikto su Rusija eskalavimą, jei bus panaudotos jos kolektyvinės gynybos nuostatos.
Britų žvalgyba įvertino Maskvos planus sukurti dvi naujas armijas
16:20
Maskvos planai šiais metais sukurti dvi naujas armijas susidurs su naujos įrangos trūkumu ir infrastruktūros problemomis. Tačiau, tikėtina, kad karių bus pakankamai, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, Rusijos gynybos ministas Sergejus Šoigu kovo 20 d. paskelbė, kad Rusija 2024 m. sukurs dvi naujas armijas. Jis pranešė, kad jas sudarys 14 divizijų ir 16 brigadų.
Tikslus šių dalinių tipas, dislokacijos vieta ir sudėtis nenurodoma, nors tikėtina, kad tai bus mechanizuotųjų, šarvuotųjų, artilerijos ir logistikos dalinių derinys.
„Gali būti, kad šie nauji junginiai yra susiję su ankstesniais pranešimais apie naujus dalinius ir planuojamą brigadų skaičiaus didinimą divizijose“, – teigiama pranešime.
Britų žvalgyba nurodė, kad tikėtina, jog šie daliniai gali būti pakankamai sukomplektuoti, atsižvelgiant į sėkmingą Rusijos verbavimą.
„Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos mokymai yra riboti, plačiai naudojama pasenusi įranga ir infrastruktūros problemos, tikėtina, kad šie daliniai susidurs su panašiomis išteklių problemomis“, – įvertino Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Kovo 20 d. S.Šoigu pareiškė, kad Vladimiro Putino įsakymu Rusija suformuos naujus dalinius, įskaitant Dniepro upės flotilę, armijos korpusą, motorizuotąją šaulių diviziją ir flotilės upių laivų brigadą.
S.Šoigu taip pat pareiškė, kad iki 2024 m. pabaigos Rusija turės dvi jungtines armijas ir 30 junginių, įskaitant 14 divizijų ir 16 brigadų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija fronte jau neteko daugiau kaip 437 tūkst. karių. Vien per pastarąją parą mūsų gynėjai nukovė 640 rusų ir sunaikino dešimtis priešo transporto priemonių.
