Pasaulio klimato analizės atskleidžia, kad vidutinė temperatūra kyla ištisus dešimtmečius, o Europos Sąjungos (ES) sukaupti duomenys – kad pastarieji 7 metai buvo šilčiausi nuo stebėjimų pradžios.
Išvadas daro klimato kaitos skeptikas
„Palydovų duomenys rodo, kad pastaruosius septynerius metus nebuvo jokio grynojo atšilimo, – tai, ko neįmanoma suderinti su supaprastinta lygtimi „daugiau CO2 lygu daugiau šilumos“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Climate Discussion Nexus“ (angl. „Klimato diskusijų tinklas“).
Taip pristatytas 11 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame reiškiamos abejonės dėl klimato kaitos. Prieš mėnesį paskelbtas įrašas čia spėtas peržiūrėti 5 tūkst. kartų.
-
Hidrometeorologai naudoja naujas klimato normas, vidutinė temperatūra išaugo pusę laipsnio
-
2021-ųjų Lietuvos orai: karščiausia vasara istorijoje, rekordinės liūtys ir tropinės naktys
-
SEB tyrimas: klimato pokyčius pastebi 9 iš 10-ies lietuvių
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: pastarieji 7 metai buvo šilčiausi per stebėjimų istoriją
Net 25 tūkst. kartų tas pats įrašas peržiūrėtas „YouTube“, dar bent 160 kartų – puslapyje „Rumble“.
Komentare „Facebook“ puslapyje paaiškinta, kad įraše dr. Johnas Robsonas komentuoja svarbiausius dalykus iš naujausio „Climate Discussion Nexus“ savaitinio naujienlaiškio „Wednesday Wakeup“ (angl. „Trečiadienio pabudimas“).
J.Robsonas yra aktyvus klimato kaitos skeptikas. Jis nurodo jau tris dešimtmečius esąs istorikas, apsigynęs disertaciją Amerikos istorijos srityje, politikos analitikas, žurnalistas ir dokumentikos kūrėjas, taip pat – „Climate Discussion Nexus“ vadovas. Be to, jis teigia ilgus metus analizuojantis klimato kaitos temą – ir mokslinius, ir politinius debatus.
Vaizdo įraše remiamasi Alabamos universiteto Hantsvilyje (UAH), taip pat – Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos ir jos padalinio Hadley centro turima informacija. Remiantis šiais duomenimis, temperatūros 2015-2021 m. laikotarpiu (pagal UAH statistiką) ir 2014-2022 m. laikotarpiu (pagal HadCRUT5 – Hadley centro duomenis apie klimato kaitą) svyravo, bet galiausiai išsilygino.
„Atrodo, per pastaruosius septynerius metus nuo 2015-ųjų sausio nebuvo nuobodaus senamadiško „temperatūra iš tiesų pakilo“, – aiškina J.Robsonas. – Kalbant tiksliau, nebuvo grynojo atšilimo.
Buvo pakilimas 2020-aisiais dėl „El Ninjo“ (neįprasto, necikliško Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimo, kai vakarinėje dalyje stebimas aukštas oro slėgis, rytinėje – žemas, dėl to keičiasi pasaulinė temperatūra ir kyla liūtys – red. past.), taip pat – 2016-aisiais.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Tačiau išsamiausi palydovų duomenys rodo, kad pakilimai ir nusileidimai, būdingi realiam pasaulio klimatui, jo nesušildė labiau nei prieš tai, kai buvo paskelbta nepaprastoji situacija.“
Duomenis atrinko tikslingai
Netrukus po vaizdo įrašo paviešinimo buvo paskelbtas įspėjimas, kad kone visoms valstybėms gresia iki 2030-ųjų patirti vis šiltesnius metus. Tai atskleidė sausio pradžioje paskelbto tyrimo, kuriame buvo vertinamas didžiausių pasaulio teršėjų išmetimų į atmosferą kiekis, rezultatai.
Regioninės klimato kaitos prognozės buvo parengtos atsižvelgus į ankstesnius išmetimus ir įsipareigojimus juos mažinti, kurie buvo paskelbti dar iki praėjusių metų pabaigoje Glazge vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26. Tyrime buvo analizuojami duomenys apie didžiausius planetos teršėjus – Kiniją, JAV, ES, Indiją ir Rusiją.
Minėtas vaizdo įrašas klaidina: vertindami, kaip atmosferos tarša kelia vidutinę temperatūrą, mokslininkai remiasi per dešimtmečius sukaupta informacija. 1850 m. siekiantys duomenys leidžia įvertinti, kaip pasikeitė vidutinė planetos temperatūra per Pramonės revoliuciją ėmus deginti iškastinį kurą: anglį, naftą, gamtines dujas.
Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato
Pernai paskelbtoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje 234 autoriai iš 66 šalių nurodė, kad pasaulinė temperatūra nuo 1850-1900 m. laikotarpio daugiausia dėl iškastinio kuro naudojimo pakilo 1,1 laipsnio.
„Vienareikšmiškai žmogaus įtaka šildo atmosferą, vandenynus ir žemynus“, – pabrėžė jie ir įspėjo, kad nesiimant priemonių bus peržengtas 1,5 laipsnio limitas, dėl kurio valstybės susitarė COP26.
Anot ekspertų, didelė tikimybė, kad kaip tik dėl to padažnėjo pasikartojančios karščio bangos ir sausros, gaisrai vienuose regionuose ir potvyniai – kituose.
Prieš kelias savaites ES klimato stebėsenos tarnyba pranešė, kad pastarieji 7 metai buvo karščiausi, o JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) – kad devyneri metai iš 2013-2021 m. laikotarpio buvo karščiausi nuo stebėjimų pradžios.
„Po dvejų iš eilės metų (2019-ųjų ir 2020-ųjų), kurie buvo tarp trejų karščiausių, kada nors užfiksuotų, 2021-aisiais Žemė šiek tiek atvėso“, – nurodė NOAA.
Šiltėjimo tendencijas pastaraisiais dešimtmečiais atspindi šešios didžiulės duomenų bazės: Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ERA5, kurią naudoja ES Koperniko klimato pokyčių tarnyba, minėta HadCRUT5, NOAA „GlobalTemp“, NASA GISTEMPv4, Japonijos meteorologijos agentūros JRA-55 ir Kalifornijoje įsikūrusios tyrimų organizacijos „Berkeley Earth“.
Septynerių-aštuonerių metų periodu, apie kurį kalbama vaizdo įraše, buvo nevienodų temperatūros pakilimų ir kritimų dėl „El Ninjo“ nulemto atšilimo ir vėliau sekusio vėsimo, vadinamo „La Ninja“. Per ilgesnį laiką temperatūros kreivė išsilygino.
Anot Koperniko klimato kaitos tarnybos vyresniosios klimato mokslininkės Frejos Vamborg, reportažui buvo specialiai atrinkta statistika apie septynerius metus.
„Visuomet klaidinga ištraukti tik dalį duomenų, nekalbant apie ankstesnius“, – ji sakė agentūrai AFP ir pabrėžė, kad mokslininkai, įspėdami dėl 1,5 laipsnio aukštesnės temperatūros, kalba ne apie penkerius metus, o gerokai ilgesnį laiko tarpą, mat trumpesniame periode gali būti įvairių svyravimų.
Šiemet vėl bus šilčiau
Klaidinga ir vaizdo įraše padaryta išvada, kad anglies dvideginio kiekis nelemia klimato pokyčių, kaip ir populiarus mitas, kad žmonija neturi įtakos klimato šiltėjimui ar kad tai yra natūralus kaitos ciklas.
Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas – sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje palengva kyla. Vadinamasis šiltnamio efektas yra pagrindinė pokyčių priežastis.
Dalis šių dujų susikaupia natūraliai, tačiau kai kurių (anglies dvideginio, metano, diazoto oksido/monoksido (vadinamųjų juoko dujų), fluorintų dujų) koncentracija smarkiai auga dėl žmogaus veiklos.
Dėl įvairių žmogaus veiksmų susidaręs anglies dioksidas yra didžiausias pasaulinio šilimo kaltininkas. 2020 m. jo koncentracija atmosferoje, palyginti su priešpramoniniais laikais (iki 1750 m.), buvo 48 proc. didesnė, nors daugiau nei 10 tūkst. metų buvo pastovi. Užpernai gegužę koncentracijos vidurkis sudarė 417 dalelių milijonui ir buvo didžiausias kada nors užfiksuotas.
„Teiginys, kad Žemėje klimatas keitėsi anksčiau ir dar keisis ateityje, iš principo yra teisingas, – portalui 15min yra sakęs Vilniaus universiteto Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Justinas Kilpys. – Tai lemia astronominiai Žemės orbitos svyravimai (Milankovičiaus ciklai).
Svarbiausiais skirtumas tarp šių natūralių svyravimų yra greitis. Astronominiai ciklai vyksta 20-150 tūkst. metų intervalais ir pokyčiai būna lėtesni. Žmonės tą padarė per 150 metų ir poveikis yra matomas (dabar temperatūra planetoje yra 1,1 laipsnio aukštesnė).“
Dėl natūralių priežasčių (Saulės radiacijos, ugnikalnių ir pan.) planetos temperatūra 1890-2010 m. pakilo vos 0,1 laipsnio. Dėl žmogaus veiklos ji kyla 0,2 laipsnio per dešimtmetį greičiu. Praėjęs dešimtmetis buvo šilčiausias nuo orų stebėjimo pradžios – vidutinė temperatūra 2019-aisiais, palyginti su priešpramoniniais laikais, buvo aukštesnė 1,1 laipsnio.
Britų meteorologai prognozuoja, kad vidutinė pasaulinė temperatūra šiais metais bus 0,97-1,21 laipsnio aukštesnė, palyginti su priešpramoniniais laikais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
