Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nauji duomenys rodo, kaip „Brexit“ smogs Jungtinės Karalystės švietimo sistemai

Žinia apie studijų sąlygų pokyčius Jungtinėje Karalystėje (JK) po „Brexit“ daugeliui planavusių studijuoti šioje šalyje buvo lyg šaltas dušas: Britanija ne tik panaikino lengvatines studijų paskolas užsienio studentams, bet ir pakėlė studijų kainas bei pakeitė tarptautinių studentų statusą šalyje – dabar studentams iš Europos Sąjungos reikia kreiptis dėl vizos. Šie pokyčiai turėjo įtakos ne tik būsimų studentų pasirinkimui studijuoti JK universitetuose, ar pasidairyti įdomių studijų kitose šalyse, bet ir Britanija jau ima jausti savo sprendimų pasekmes.
Londonas
Londonas / „Scanpix“ nuotr.

Britų vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad įsigaliojus su „Brexit“ susijusioms taisyklėms, šalies aukštojo mokslo įstaigose iš ES šalių atvykusių pirmakursių studentų gali sumažėti net 57 procentais. Šiuo metu kas trečias JK studijuojantis užsienio studentas yra iš ES.

Jau spėta įvertinti ir finansinį šių pokyčių poveikį: skaičiuojama, kad aukštojo mokslo sektorius per metus neteks 62,5 mln. svarų (72,85 mln. Eurų ) pajamų. Kai kurie universitetai dėl pandemijos jau dabar patiria didelį finansinį spaudimą. Pozityvios pajamų augimo prognozės dėl naujojo reguliavimo džiugina tik Oksfordo ir Kembridžio universitetus, nes dėl šių aukštųjų įstaigų prestižo norinčių juose studijuoti srautai nemažėja.

Pernai „Study.eu“ atliktas tyrimas parodė, kad ES studentai, nusprendę, jog dėl „Brexit“ pokyčių JK jiems tapo per brangi, rinktųsi studijas Nyderlanduose – taip atsakė 49 proc., Vokietijoje studijuotų 36 proc., Prancūzijoje – 19 proc., Airijoje – 16 proc. ir Švedijoje – 14 proc.

„2021 m. pradžioje paskelbus duomenis, Universitetų ir kolegijų priėmimo tarnyba (UCAS) pranešė, kad 2021 m. rudens semestrą norinčių studijuoti iš ES paraiškų skaičius sumažėjo 40 proc. – 26 010 ES studentų kreipėsi mažiau. Tuo tarpu ne ES studentų prašymų skaičius padidėjo 17 proc., tad gali reikšti, kad Jungtinė Karalystė taps labiau priklausoma nuo įmokų iš trečiųjų šalių.

Tiesa, šis pokytis koreguoja ir Lietuvos studentų planus, kurie dėl pandemijos šiemet brandos atestatus gaus vėliau. Tačiau, norintieji studijuoti užsienyje jau dabar teikia paraiškas į universitetus, nes paraiškų teikimo praktika užsienio universitetuose paprastai kitokia, nei Lietuvoje. JAV, Kanados ir daugumos Europos universitetų studijuoti norinčiųjų paraiškas priima nuo rudens, kai kur jau baigėsi paraiškų priėmimo terminas, tačiau į daugumą universitetų dar galima pateikti paraiškas. Apsiprendimas dėl studijų užsienyje neturi būti paliekamas paskutinei minutei, tam reikia ruoštis nuo 11 ar net 10 klasės“, – sako „AMES Education“ vadovė, sertifikuota studijų užsienyje specialistė Eglė Kesylienė.

Vėliau gautas atestatas – ne nuosprendis

Dėl pandemijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pakoregavus brandos egzaminų datas, kad abiturientai turėtų daugiau laiko pasiruošti, nusikėlė ir brandos atestatų įteikimo laikas. Juos abiturientai savo rankose turėtų turėti rugpjūčio pradžioje. Daugeliui planuojančių studijas svetur, tokie pokyčiai sukėlė nerimą: ar pavyks laiku pateikti dokumentus užsienio šalių aukštosioms mokykloms?

„AMES Education“ vadovė primena, kad JK moksleiviai kasmet baigiamųjų egzaminų įvertinimus gauna tik rugpjūčio I-oje pusėje, o paraiškas teikia viso pasaulio universitetuose.

„Lietuvoje brandos atestatus šiemet rugpjūčio pradžioje gausiantys moksleiviai dokumentus spės pateikti laiku, jei tik patys nevilkins proceso po atestato gavimo. Dauguma pasaulio universitetų tiek savo, tiek ir stojančiųjų patogumui lanksčiai prisitaiko. Ir, nors rugpjūtis tradiciškai yra planuojamas kaip atostogų mėnuo, nuo jo vidurio universitetuose darbas jau vyksta pilnu pajėgumu“, – sako ji ir priduria, kad nedidelė dalis užsienio universitetų mokslo metus pradeda rugpjūčio pabaigoje, o absoliuti dauguma – rugsėjo–spalio mėnesiais.

AMES nuotr./Eglė Kesylienė
AMES nuotr./Eglė Kesylienė

Planuojančius studijas užsienyje ekspertė įspėja, kad paraiškos dokumentų pateikimas ir brandos atestatų pateikimas nėra tas pats. Paraiškos dokumentų, kaip pirminės informacijos apie moksleivio pasiekimus (motyvacinių laiškų, gyvenimo aprašymų, rekomendacijų, pažymių už kelerius mokslo metus bei paskutinį semestrą ir kitų dokumentų, priklausomai nuo universiteto, į kurį stojate), prašoma anksčiau, jų bei stojamųjų egzaminų rezultatais remiantis priimami sprendimai dėl moksleivio priėmimo į universitetą. Pats brandos atestato pateikimas yra jau paraiškos proceso užbaigimas.

Vis tik, anot E.Kesylienės, pandemijos metu universitetai daro nemažai išlygų, tad patys studentai turėtų aktyviai bendradarbiauti su universitetais, iš kurių gaunami kvietimai studijuoti ir asmeniškai informuoti universitetus apie numatomą brandos atestato teikimo datą. Atestatus, išverstus ir patvirtintus notaro, aukštajai mokyklai rekomenduojama išsiųsti kuo greičiau, geriausiai per savaitę nuo dokumentų gavimo.

Iki kada Brandos atestatų laukia užsienio universitetai?

Tikslią datą universitetas patvirtins kvietime studijuoti, tačiau žemiau „AMES Education“ pateikia preliminarią, 2021 metais aktualią, informaciją:

  • Jungtinė Karalystė – išimtinai net iki rugsėjo antros pusės, universitetai patikslina datą kvietime studijuoti;

  • Airija, JAV, Kanada – rugpjūčio viduryje;

  • Nyderlandai – 2021 08 20 arba 2021 09 01, priklausomai nuo universiteto, tikslią datą patikslins kvietime studijuoti po pirminių dokumentų įvertinimo;

  • Švedija – ne vėliau nei iki 2021 09 01;

  • Vokietija – dalis universitetų galutinių dokumentų terminus skelbia iki 2021 07 15, dauguma – iki 2021 08 20.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?