Internete jau juokaujama, kad į sekmadienio demonstraciją Maskvos centre susirinko daugiau žmonių nei 2012-aisiais į Vladimiro Putino inauguraciją.
Ir iš tiesų – pyktį dėl sostinės valdžios planų nušluoti nuo žemės paviršiaus tūkstančius senų chruščiovkių reiškė didžiulė žmonių minia.
„Mes – ne vergai!“ – tokį užrašą laikė viena moteris, o kitas protestuotojas ragino „renovuoti valdžią“.
Valdžia išsigando?
Pagal Maskvos mero Sergejaus Sobianino siūlomą projektą būtų nugriauta net 4,5 tūkst. šeštajame ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – Nikitos Chruščiovo valdymo metais – pastatytų daugiabučių. Juose šiuo metu gyvena apie 1,6 mln. žmonių – daugiau nei 10 proc. maskviečių.
S.Sobianinas dabar vis pasiūlo įvairių pataisų, o balsavimas dėl įstatymo įsigaliojimo buvo nukeltas į liepą.
Planai nėra iki galo aiškūs ir vieši, tačiau galima suprasti, kad dabartinių butų savininkai bus iškraustyti, o jiems bus pažadėtas geresnis būstas.
Tiesą sakant, darbai, kurių vertė siekia 56 mlrd. eurų, jau turėjo prasidėti, tačiau merą ir ne tik sostinės, bet visos Rusijos valdžią netikėtai užklupo ir nustebino protestai.
S.Sobianinas dabar vis pasiūlo įvairių pataisų, o balsavimas dėl įstatymo įsigaliojimo buvo nukeltas į liepą.
Daugelis chruščiovkių jau beviltiškai pasenusios, pastatuose net pavojinga gyventi. Bet daugelis maskviečių netiki valdžios pažadais, kad gyventojų perkėlimas bus vykdomas skaidriai ir sąžiningai.
Patrauklius sklypus Maskvoje kaip taisyklė išperka galingi ir politinių ryšių turintys verslininkai. Be to, žmonės bijo, kad bus iškelti į naujus daugiabučius miesto pakraščiuose. Galiausiai jie pripratę prie kaimynų.
Dovana statybų kompanijoms
Per mitingą Maskvoje skambėjo šūkis, kad „Sobianinas turi pasitraukti“, retkarčiais virsdavęs raginimu pasitraukti pačiam V.Putinui.
Galbūt dėl to šalies prezidentas, anksčiau rėmęs masinio daugiabučių griovimo planus, balandį jau pradėjo teigti, kad „nieko negalima versti ant žmonių galvų“.
Todėl dabar gali būti, kad planai, kuriuos S.Sobianinas vasario pabaigoje paskelbė per susitikimą su būtent V.Putinu, bus pakeisti, nors Maskvoje pagal kitą daugiabučių atnaujinimo programą nuo 1999 metų jau perkelta apie 160 tūkst. šeimų.
Be to, svarbu tai, kad šįkart į demonstraciją, kurią, beje organizavo daugiausia moterys, rinkosi netradiciniai protestuotojai. Žmonės patys teigė žurnalistams, kad paprastai būna gana apatiški, bet šįkart nepareikšti nuomonės negalėjo.
„Niekada per savo gyvenimą nesu buvęs jokioje demonstracijoje“, – teigė 68-erių Leonidas Sladkovas, pensininkas, dabar kuriantis kryžiažodžius.
Vyras nuo 1962 metų gyvena Čeriomuškų rajone, kur nugriovimui pažymėtas 121 daugiabutis iš 125, ir dabar sako: „Jie pagaliau prasiskverbė į mano sielą su savo idiotiškomis idėjomis.“
L.Sladkovas: „Jie pagaliau prasiskverbė į mano sielą su savo idiotiškomis idėjomis.“
Kritikai neįsivaizduoja, kas įkvėpė valdžią tokioms grandiozinėms pertvarkoms.
Vieni teigia, kad tai yra neapskaičiuotas bandymas prisivilioti maskviečių, kurie paprastai pasisako prieš V.Putiną, balsus – tiek prezidentui, tiek S.Sobianinui. Abiejų jų kitais metais laukia kova rinkimuose – kova bent jau oficialiai.
Bet realesnis paaiškinimas – apie dovaną galingai statybų pramonei. Tokios kompanijos gautų prieigą prie vertingų sklypų, kuriuose vietoj nugriautų sukriošusių daugiabučių galėtų statyti aukštesnius gyvenamuosius bokštus.
Aritmetika paprasta: vienoje standartinėje chruščiovkėje įrengta 80 butų, o naujuose pastatuose jų būtų kur kas daugiau. Tuo pačiu smarkiai didėtų ir pelnas.
Žmonės nori spręsti patys
Maskvos valdžios planams miestelėnai paprastai jokios įtakos nedaro. Nuo 2010 metų mero pareigas einantis S.Sobianinas įvykdė jau nemažai miesto gražinimų projektų – išgriauta šimtai kioskų, spjovus į privačią nuosavybę praplatinti šaligatviai.
Sostinėje kalbėta, kad tokie darbai naudingi tik mero draugams. Kalbos ir likdavo kalbomis, tačiau pyktis prasiveržė tik dabar, nes naujausi planai tiesiogiai liečia šimtus tūkstančių žmonių.
„Šįkart kalbėta ne apie abstrakčius dalykus – pilietines teises, žodžio laisvę, – pastebėjo viena protesto organizatorių, lingvistikos profesorė Julija Galiamina. – Juk baisu, jei turi butą, o jį kažkas nori konfiskuoti. Žmonės bijo.“
Chruščiovkės, kaip teigta jas statant, turėjo būti laikini būstai, skirti gyvenimui 25 metus.
Taip, sovietmečiu privati nuosavybė su retomis išimtis neegzistavo, o butai būdavo skiriami. Tačiau Rusijos valdžia esą nesupranta, kad žmonių mentalitetas nuo 1991 metų, kai žlugo komunistinė sistema, jau pasikeitė.
„Jie nepastebėjo, kad mūsų visuomenė jau kitokia, – tvirtino J.Galiamina. – Jie mano, kad žmonės priims naujus butus kaip dovaną, ir neįvertino fakto, jog žmonės save laiko tų butų savininkais. Jie iš tiesų yra butų savininkai ir nori spręsti patys. Tai svarbiausia.“
Noras patiems spręsti, kur ir kada kraustytis, stipresnis už troškimą išsikraustyti iš siaubingųjų chruščiovkių.
Prieš 50-60 metų tokie daugiabučiai galbūt ir atrodė kaip didelis žingsnis į priekį, tolstant nuo komunalinių butų – juk šeimos pagaliau galėjo gyventi vienos, nesidalinti kambariais su kitais.
Chruščiovkės, kaip teigta jas statant, turėjo būti laikini būstai, skirti gyvenimui 25 metus. Tačiau šie daugiabučiai ir toliau gyvenami, nors šlampa lubos, trūkinėja vamzdžiai, skyla sienos.
Ir nors vyksta protestai, viena apklausa rodo, kad 80 proc. tokiuose namuose gyvenančių žmonių nori naujų butų. Kita vertus, 32 metų Čeriomuškų gyventoja Marija Volkonskaja įspėjo, kad naujojo įstatymo projektas labai neaiškus.
„Garantuojamas tik lygiai tokio pat dydžio butas. Pažado, kad nesikeis rajonas, nėra, o tai reiškia, kad žmonės gali būti iškraustyti į priemiesčius. Turime parodyti valdžiai, kad yra ribos“, – sako M.Volkonskaja.
