Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas.
Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.
-
Jerevanas: Rusijos taikdariai turėtų visiškai kontroliuoti Lačino koridorių
-
JAV surengė Armėnijos ir Azerbaidžano derybas įtampai dėl Kalnų Karabacho mažinti
-
Rusija: nėra jokios alternatyvos paliauboms Karabache nei tos, kurioms tarpininkavome mes
-
A.Blinkenas: Armėnijos ir Azerbaidžano derybose priartėta prie taikos susitarimo
-
Armėnija ir Azerbaidžanas apkaltino viena kitą šaudymu pasienyje
Penktadienio rytą „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos, naudodamos bepiločius orlaivius, pažeidė paliaubas Sotko kryptimi (rytinė valstybės sienos dalis)“, sakoma armėnų gynybos ministerijos pranešime.
Jame teigiama, kad buvo sužeisti du Armėnijos ginkluotųjų pajėgų kariai, o vieno iš jų būklė yra kritinė.
Ketvirtadienį per susirėmimus pasienyje žuvo azerbaidžaniečių karys ir buvo sužeisti keturi armėnų kariai.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį Briuselyje susitiks derybose, kurioms vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Be to, ES pranešė, kad birželio 1-ąją Moldovoje vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu varžovių lyderiai susitarė kuluaruose kartu susitikti su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.
N.Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną siekiu sužlugdyti derybas Briuselyje. Jis įspėjo, kad tikimybė, jog susitikime bus pasirašyta taikos sutartis su Azerbaidžanu, yra labai maža.
Premjeras teigė, kad susitarimo projektas „vis dar yra labai preliminarioje stadijoje ir dar per anksti kalbėti apie galimą pasirašymą“.
ES vadovaujama diplomatija pradėta po to, kai gegužės pradžioje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas į Vašingtoną deryboms pasikvietė Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrus.
Vakarai suaktyvino tarpininkavimą, nes Rusijos, istoriškai pagrindinės taikdarės tarp buvusių sovietinių respublikų, įtaka sumažėjo dėl jos invazijos į Ukrainą.
Armėnija, kuri tradiciškai pasikliauja Rusija kaip savo saugumo garantu, vis labiau nusivilia Maskva. Ji apkaltino Kremlių neatlikus savo taikos palaikymo vaidmens, kai Azerbaidžano aktyvistai užblokavo vienintelę Karabacho sausumos jungtį su Armėnija.
2020 metais ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje abi šalys kariavo dėl ginčytinų teritorijų, daugiausia Kalnų Karabacho. Per du dėl šio regiono vykusius karus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
