Naujo karo grėsmė: kodėl kyla platesnio konflikto Artimuosiuose Rytuose rizika

JAV smūgiai taikiniams Irake ir nauji husių kovotojų išpuoliai prieš laivybą Raudonojoje jūroje – naujausi įspėjamieji ženklai, kad karas Gazoje gali peraugti į platesnio masto konfliktą, destabilizuojantį Artimuosius Rytus, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Jemeno sukilėliai husiai
Jemeno sukilėliai husiai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šią savaitę Pentagonas pranešė, kad jo pajėgos smogė trims objektams Irake, susijusiems su „Kataib Hezbollah“. Vašingtonas teigė, kad ši Irano remiama Irako sukilėlių grupuotė surengė išpuolį, per kurį buvo sužeisti trys JAV darbuotojai, o vieno jų būklė buvo kritinė.

„Nors nesiekiame eskaluoti konflikto regione, esame pasiryžę ir visiškai pasirengę imtis tolesnių būtinų priemonių, kad apsaugotume savo žmones ir objektus“, – pareiškime teigė gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Jis pavadino tai „būtinu ir proporcingu“ atsaku.

Po to Jemene įsikūrę husių sukilėliai, kuriuos remia Iranas, atnaujino išpuolius prieš laivybą Raudonojoje jūroje. Bendrovė „MSC Mediterranean Shipping Co.“ patvirtino, kad nukentėjo į Pakistaną plaukęs konteinerių laivas „MSC United VIII“. Ji teigė, kad pranešimų apie sužeistuosius negauta.

O JAV centrinė vadavietė socialiniame tinkle X paskelbė, kad JAV eskadrinis minininkas ir naikintuvai F/A-18 antradienį virš pietinės Raudonosios jūros dalies numušė 12 atakos bepiločių orlaivių, tris priešlaivines balistines raketas ir dvi sausumos atakos sparnuotąsias raketas, kurias paleido husių pajėgos. Ji teigė, kad laivams žalos nepadaryta ir apie sužeistuosius nepranešta.

JAV ir kelios kitos valstybės sudarė jūrų operatyvinę grupę, kad reaguotų į atakas Raudonojoje jūroje. Turėdama tokį užtikrinimą, antroji pagal dydį pasaulyje konteinerių kompanija „A. P. Moller-Maersk A/S“ savaitgalį pareiškė, kad rengiasi atnaujinti laivybą šia jūra. Vis dėlto nafta brango, nes įtampa dėl laivybos sutrikimų išliko didelė.

Nors Iranas neigia padėjęs kovotojams pulti komercinius laivus, Islamo Respublika pažadėjo, kad Izraelis sumokės kainą už pirmadienį Sirijoje surengtą antskrydį, per kurį žuvo aukštas Revoliucinės gvardijos vadas.

JAV bus priverstos veikti griežčiau, jei žus amerikiečiai

„Akivaizdu, kad kuo ilgiau Izraelio ir „Hamas“ karas tęsis tokiu kinetiniu intensyvumu, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks tam tikra eskalacija“, – sakė „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis Aaronas Davidas Milleris, buvęs JAV pareigūnas, patarinėjęs valstybės sekretoriams Artimųjų Rytų klausimais, kurį cituoja „Bloomberg“.

Dėl grupuočių skaičiaus, taip pat dėl Izraelio karinių operacijų ir galimų Irano atsako veiksmų nenuspėjamumo sunku prognozuoti, kada konkretūs incidentai gali peraugti į platesnio masto eskalaciją. Tačiau A.Milleris teigė, kad JAV tikriausiai bus priverstos veikti atkakliau, jei regioninė grupuotė nužudys JAV tarnybos narius. „Jei būsime tiesiogiai užpulti ir žus amerikiečiai, tuomet reikės reaguoti daug, daug griežčiau“, – sakė jis.

Šie išpuoliai ir kiti įvykiai regione rodo, kad Joe Bideno administracijai, kuri stengiasi remti Izraelį kovoje su kovotojų grupuote „Hamas“, spalio 7 d. nužudžiusia 1 200 izraeliečių ir paėmusia daugiau kaip 200 įkaitų, darosi vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. JAV ir Europos Sąjunga „Hamas“ yra paskelbusios teroristine organizacija.

JAV dislokavo lėktuvnešių smogiamąsias grupes, kad atgrasytų Irano remiamas pajėgas regione nuo smūgių Izraeliui, vykdančiam vis mirtinesnį antžeminį karą tankiai apgyvendintose Gazos miesto teritorijose. Tačiau JAV pareigūnai taip pat darė spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų didelio intensyvumo operacijas Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 21 000 žmonių.

Vašingtono vizitas

Izraelio strateginių reikalų ministras Ronas Dermeris antradienį Vašingtone susitiko su valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sulivanu. Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, pokalbių metu buvo aptariamas pats karas, pastangos išlaisvinti įkaitus Gazoje, civilių aukų ribojimas ir regiono ateities planavimas.

Pokalbyje apie konfliktą daugiausia kalbėta apie tai, kad Izraelio pajėgos turi sutelkti dėmesį į pagrindinius „Hamas“ taikinius, sakė pareigūnas.

Antradienio vakarą Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al-Thani apie pastangas išlaisvinti Gazos Ruože laikomus įkaitus ir sustiprinti humanitarinę pagalbą šiai teritorijai.

Izraelio pareigūnams, nerimaujantiems dėl „Hezbollah“ kovotojų kaimyniniame Libane ir kitų grupuočių regione, dabartinis konfliktas jau atrodo panašus į platesnį karą, kuriam JAV sako bandančios užkirsti kelią.

Puola iš 7 pusių

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas Knesete pareiškė, kad Izraelis išgyvena „daugiafrontinį karą“, nes jau buvo puolamas iš septynių skirtingų sričių – Gazos Ruožo, Libano, Sirijos, Vakarų Kranto, Irako, Jemeno ir Irano.

„Mes jau ėmėmės veiksmų prieš šešis iš šių septynių ir dabar kuo aiškiau pasakysiu, kad kiekvienas, kuris imsis veiksmų prieš mus, taps potencialiu taikiniu, – sakė jis Užsienio reikalų ir gynybos komitetui. – Niekam nebus jokio imuniteto.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis