Naujoji rusų nacionalinė idėja: lenkai turėtų grąžinti dalį žemių ir primokėti už okupaciją

Rusijos Valstybės Dūma pareiškė, kad Lenkija „egzistuoja kaip valstybė tik dėl Rusijos“, dėl to iš šalies prašoma atsisakyti dalies savo teritorijų ir kompensuoti 750 mlrd. dolerių, kuriuos, esą „sovietinė liaudis“ išleido Lenkijos plėtrai.
Viačeslavas Volodinas ir Vladimiras Putinas
Viačeslavas Volodinas ir Vladimiras Putinas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tokią iniciatyvą savo „Talegram“ kanale paskelbė Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas.

Jis teigė, kad Lenkija „išdavė savo istorinę atmintį“ ir egzistuoja kaip valstybė tik dėl Rusijos.

„Trečdalis dabartinės Lenkijos su išvystyta infrastruktūra, pramonės įmonėmis, taip pat turtingais gamtiniais ištekliais po Antrojo pasaulinio karo tapo tik dėl mūsų.

Pokario metais sovietų žmonės, atplėšdami nuo savęs, Lenkijos atkūrimui ir plėtrai išleido, šiandieniniais skaičiavimais, daugiau kaip 750 milijardų dolerių, buvo pastatyta daugiau kaip 800 pramonės, energetikos ir transporto objektų“, – pareiškė V.Volodinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viačeslavas Volodinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viačeslavas Volodinas

Anot jo, šiuos „sovietinių žmonių“ išleistus milijardus Lenkija turėtų grąžinti būtent Rusijai.

„Lenkija turėtų grąžinti Antrojo pasaulinio karo metu įgytas teritorijas ir atlyginti mūsų šaliai už karo ir pokario metais (šios šalies labui 15min past.) išleistus pinigus“, – tvirtino aukštas Rusijos politikas.

V.Volodinas taip pat užsiminė, kad pirmadienį Valstybės Dūma svarstys galimybę uždrausti lenkiškų sunkvežimių tranzitą per Rusiją.

Jis sakė, kad Lenkijos patirti nuostoliai tokiu atveju galėtų siekti apie 8,5 mlrd. eurų, o nukentėtų apie 2 tūkst. šios šalies transporto įmonių.

Paini šalies istorija

Lenkijos Respublika buvo suvereni valstybė, kai 1939 metais iš skirtingų pusių ją užpuolė dvi totalitarinės galybės – Vokietija ir Sovietų Sąjunga.

Vieniša buvusi Lenkija turėjo nusileisti, tačiau nekapituliavo. Nors visa valstybės teritorija buvo okupuota, Lenkijos Respublika dalyvavo kare ir išliko antihitlerinės koalicijos narė nuo pirmųjų iki paskutiniųjų karo akimirkų.

Nepaisant teritorijos okupacijos, Lenkijos valstybė egzistavo: turėjo savo valdžią (atstovaujamą Lenkijos Respublikos emigracinės vyriausybės), nenutrūkstamai veikiančias diplomatines atstovybes visame pasaulyje.

Buvo išlaikytas Lenkijos valstybės teisinis tęstinumas, nes tarptautinėje arenoje valstybė legaliai disponavo visa teritorija bei teisėtai atstovavo Lenkijos Respublikos piliečiams.

Jau 1938 m. spalį Stalinas siekė užmegzti diplomatinius santykius, o vėliau ir politinį bendradarbiavimą su Trečiuoju reichu.

1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas MolotovoRibentropo paktas. Į jį buvo įtrauktas slaptas protokolas, kuriame išdėstytas Lenkijos padalijimo tarp SSRS ir Vokietijos planas.

Plačiau apie tai skaitykite: Svarstymai apie terorą sovietmečio Lenkijoje: epochos atradimas ar paprastas neišmanymas?

Sovietų okupacijos metai

Suteikdamas Vokietijai draugišką neutralitetą ir de facto karinę pagalbą, Stalinas sudarė sąlygas Hitleriui užpulti Lenkiją ir taip pradėti Antrąjį pasaulinį karą.

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Lenkiją ir sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Atsakydamos į Vokietijos agresiją, Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą nacistinei Vokietijai.

1939–1941 metais beveik pusę Lenkijos teritorijos okupavo Sovietų Sąjunga.

Sovietai aneksavo daugiau nei pusę Lenkijos teritorijos – daugiau nei 201 tūkst. kvadratinių kilometrų, kurių didžioji dalis buvo prijungta prie Baltarusijos ir Ukrainos sovietinių respublikų.

Wikimedia.org nuotr./Į sovietų nelaisvę 1939-aisiais patekę lenkų kariai
Wikimedia.org nuotr./Į sovietų nelaisvę 1939-aisiais patekę lenkų kariai

1944 metais, kai Lenkijos Respublika, vis dar būdama antihitlerinės koalicijos narė, kovojo prieš Vokietiją už laisvę, Stalinas savaip susitvarkė su Lenkijos teritorijos dalimi, jau užimta Raudonosios Armijos.

Jis jėga įvykdė pakartotiną beveik pusės Lenkijos Respublikos teritorijos aneksiją.

Po to pavergė likusią dalį, esančią į vakarus nuo Bugo upės. Pradėjo kurti alternatyvią valstybę: totalitarinę, komunistinę, ne suverenią, o pavaldžią Maskvai, valdomą Kremliaus skiriamų komunistų.

Maskva neleido Lenkijos Respublikos vyriausybei grįžti į šalį, o pogrindyje atkurtas Lenkijos Respublikos struktūras pradėjo nuosekliai naikinti NKVD, padedama sovietų armijos, vykdydama kruvinas likvidacines operacijas NKVD naudodavosi ir išplėtotomis bei sovietų prižiūrimomis komunistinėmis jėgos struktūromis.

Okupacija turtų neatnešė

Sovietai greitai ėmėsi naikinti visus Lenkijos valstybės egzistavimo požymius.

Pirmiausia valdžią užgrobė revoliuciniai komitetai, kuriuos įsteigė paskirti komunistai.

Paskui buvusią valstybinę ir teritorinę valdžią formaliai pakeitė vadinamieji įvairaus lygio sovietai.

Sugriovus laisvosios rinkos ekonomikos pagrindus, įvedus naujus pernelyg didelius mokesčius, pakeitus valiutą, dėl kurios smarkiai nuvertėjo Lenkijos zlotas, ir pradėjus bandymus kolektyvizuoti Lenkijos kaimą, gyventojai greitai nuskurdo.

1940–1941 m. sovietai surengė keturias dideles Lenkijos piliečių tremčių į darbo stovyklas kampanijas.

Šios kruopščiai parengtos didžiulės akcijos, kurių metu vienu metu buvo areštuota dešimtys tūkstančių piliečių, vyko paeiliui 1940 m. vasario, balandžio ir birželio mėn. bei 1941 m. gegužės ir birželio mėn.

Nors ir neišsamūs, sovietiniai šaltiniai, kurie tapo prieinami po SSRS žlugimo, fiksuoja 327 tūkst. Lenkijos piliečių tremčių. Tai tik nedidelė dalis bendro aukų skaičiaus, nes skaičiai neapima visų deportuotųjų.

Kartu su deportacijomis 1939–1941 m. visoje okupuotoje Rytų Lenkijos teritorijoje vyko plati areštų kampanija. Buvo įkalinta daugiau kaip 100 000 žmonių, daugelis jų nužudyti per individualias ir masines egzekucijas.

NKVD nusikaltimai ir represijos tęsėsi 1939–1941 m. ir iki pat sovietų okupacijos pabaigos, o nutrūko tik tada, kai 1941 m. birželio mėn. į rytines Lenkijos Respublikos teritorijas įsiveržė Vermachto pajėgos.

Ne tik žudė, bet ir plėšė

2020 metais Lenkijos užsienio reikalų ministerija išvardijo kultūrinius ir ekonominius nuostolius, kuriuos šalis patyrė po to, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jos teritoriją užėmė sovietų kariuomenė.

Serijoje tviterio žinučių ministerija pasmerkė bandymus perrašyti istoriją ir paragino Rusiją „pripažinti savo sunkią praeitį“.

Šie tviterio įrašai buvo Lenkijos reakcija į Rusijos kaltinimus, kad Lenkijai tenka dalis kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo ir kad ji nepripažįsta Raudonosios armijos pastangų išstumiant nacius iš Lenkijos.

Bornholmo muziejaus nuotr./Sovietų kariai ruošiasi išvykimui iš Bornholmo. Žinoma, ne tuščiomis. Rionė, 1946 m. balandžio 1 d.
Bornholmo muziejaus nuotr./Sovietų kariai ruošiasi išvykimui iš Bornholmo. Žinoma, ne tuščiomis. Rionė, 1946 m. balandžio 1 d.

Ministerijos teigimu, „išsilaisvinimas“ atnešė „dešimtmečius trukusią komunistų priespaudą“ ir didžiulius materialinius nuostolius, įskaitant pagrobtus pramonės įrenginius, gamtos išteklius ir meno kūrinius, kurių dalis liko Rusijoje.

„Gerbiame kareivių kraujo auką kovoje su nacizmu, bet 45-aisiais Stalino režimas atnešė (Lenkijai) terorą, žiaurumus ir ekonominį išnaudojimą“, – rašoma viename iš tviterio pranešimų.

Lenkijos atstovų teigimu, okupacijos metais iš šalies buvo išgabenta apie 2 mlrd. tonų įvairių įrenginių ir medžiagų.

Taip pat Lenkija buvo priversta tiekti savo naudingas iškasenas sovietams gerokai žemesnėmis nei rinkos kainomis.

Taip pat buvo išvardyta dalis sovietų pagrobtų kultūros vertybių, kurios iki šiol nėra grąžintos.

Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m., po II pasaulinio karo pabaigos
Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m., po II pasaulinio karo pabaigos

Ne pirmas kartas

V.Volodinas pareiškimais apie „maitintojus sovietus“ švaistosi jau ne pirmą kartą.

2020 metais panašūs žodžiai skambėjo tiesiai iš Rusijos Dūmos tribūnos.

„Reikia prisiimti atsakomybę už tuos 70 metų, kai mes, Rusijos regionai, maitinome Pribaltiką, Ukrainą, kitas respublikas ir iš šitų rusiškų sričių viską išvalėme, kurdami ten pramonę, mokydami kalbos ir dar daug ko“, – Rusijos Valstybės Dūmos plenarinėje sesijoje pareiškė V.Volodinas.

Plačiau apie tai skaitykite čia: Maskvai nepatiks: surinkti įrodymai, kad Lietuva buvo SSRS donorė.

Tų pačių metų pradžioje jis įsiutino Varšuvą pareikšdamas, esą nacistinė Vokietija daugelį masinio naikinimo stovyklų per karą būtent Lenkijoje kūrė todėl, kad šioje šalyje klestėjo antisemitizmas.

Tokį seną antilenkišką stereotipą istorikai jau seniai paneigę. Antisemitinių nuotaikų prieš karą būta visoje Europoje, bet Lenkijoje, kaip ir kitur, daugybė piliečių tokiai diskriminacijai aršiai priešinosi.

Plačiau apie tai skaitykite čia: V.Volodino istorijos pamoka: „Rusijos regionai 70 metų maitino Baltijos šalis“.

V.Volodinas laikomas paklusniu Rusijos prezidento Vladimiro Putino statytiniu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų