J.Lipavskis gali pakeisti Čekijos laikyseną tarptautinėje politikoje. Anksčiau šalis ne kartą demonstravo palankumą Rusijai, Kinijai, taip pat buvo tarpininku tarp Lenkijos, Vengrijos ir ES. Ne paslaptis, kad pastarųjų santykiai jau ne pirmus metus yra įtempti.
J.Lipavskio kandidatūrai į užsienio reikalų ministrus nepritarė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, kuris neslepia savo simpatijų Kremliui, taip pat palaiko Čekijos ir Kinijos bendradarbiavimą. Tačiau naujasis šalies ministras pirmininkas P.Fiala nenusileido prezidentui ir net pagrasino jam Konstituciniu teismu.
Palaiko Briuselį, prieštarauja Rusijai ir Kinijai
Centro kairiosios Čekijos Piratų partijos narys J.Lipavskis dar prieš rinkimus spalio pabaigoje žadėjo ginti žmogaus teises ir bendradarbiauti su NATO ir ES. Rusiją ir Kiniją jis pavadino grėsmėmis Čekijai. Pasak jo, ši pozicija turi tvirtai atsispindėti šalies užsienio politikoje.
Čekija, jo teigimu, pastaruoju metu bendraudama su Rusija ir Kinija atsisakė kai kurių savo principų. J.Lipavskis pridūrė, kad dabartiniai šalies santykiai su Kremliumi yra nenaudingi.
J.Lipavskio kandidatūrai į užsienio reikalų ministrus nepritarė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, kuris neslepia savo simpatijų Kremliui.
Praėjusią vasarą J.Lipavskis taip pat buvo vienas iš žmonių, atsakingų už tai, kad Rusija ir Kinija nedalyvautų konkursuose dėl sutarčių statyti reaktorius Čekijos atominėje elektrinėje.
Bene labiausiai Kinijai nepatinka tai, kad J.Lipavskis pasisako už ryšių stiprinimą su Taivanu, kurį Pekinas laiko Kinijos dalimi. Spalio mėnesį J.Lipavskis pavadino Taivaną „svarbiu Čekijos ekonominiu partneriu, daug kartų svarbesniu už Kinijos Liaudies Respubliką“.
J.Lipavskis taip pat pasižymėjo tuo, kad Lenkijos ir Vengrijos konflikte su Briuseliu, palaikė pastarojo pusę. Varšuvai ir Budapeštui įsivėlus į ginčą su ES dėl nacionalinės ir Bendrijos teisės viršenybės, J.Lipavskis teigė, kad ES teisei turi būti teikiama pirmenybė.
M.Zemanas prieš P.Fialą
Iš visų P.Fialos kandidatų į ministrų postus, šalies prezidentas M.Zemanas teigė nepritariantis J.Lipavskio kandidatūrai.
Be nesutarimų dėl Rusijos ir Kinijos, naujasis užsienio reikalų ministras taip pat nepritarė prezidento planams perkelti Čekijos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, kaip tai padarė JAV, valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui.
Tačiau galiausiai P.Fialai susitikus su prezidentu, M.Zemanas daugelio nuostabai patvirtino visus kandidatus į ministrus, įskaitant J.Lipavskį. Tai buvo lemiama pergalė naujajam ministrui pirmininkui.
Interviu čekų žiniasklaidai P.Fiala teigė, kad M.Zemanas nepakeitė savo nuomonės apie J.Lipavskį, tačiau suprato, jei ginčas tarp premjero ir prezidento persikels į Konstitucinį teismą, tai bus nenaudinga Čekijai.
Istorinis įvykis
Pasak politikos analitiko Jirio Pehe, P.Fialos pergalė rinkimuose buvo savotiškas lūžio taškas, kai Čekija galiausiai pasuko Vakarų demokratijos link.
„Babišo pralaimėjimas, po kurio netrukus pasitrauks Zemanas, simboliškai reiškia pokomunizmo pabaigą Čekijoje“, – sakė J.Pehe.
J.Pehe teigė, kad po 1989 m. aksominės revoliucijos, kuri išlaisvino šalį iš 41 metus trukusio komunistinio valdymo, Čekijos visuomenė buvo padalinta į postkomunistus, kurie dažniausiai buvo vyresni, ir į Vakarus orientuotus demokratus, kurie buvo jaunesni ir geriau išsilavinę.
Pavyzdžiui, kai buvo nuverstas komunistinis režimas, J.Lipavskiui tebuvo ketveri metai.
J.Pehe tikino, kad pokomunistiniai Čekijos politikai, susidūrę su bauginančiais iššūkiais, tokiais kaip 2008 m. finansinė krizė, 2015 m. migracijos krizė ir vidaus korupcija, griebėsi iš komunistinio režimo paveldėtų metodų.
J.Pehe prisiminė, kad jų politika „žadėjo saugumą, tvirtą valdymą ir mažiau demokratijos“.
„Prezidentas Zemanas ir ministras pirmininkas Babišas sumaniai išnaudojo šios kartos nostalgiją kai kuriems praeities iki 1989 m. aspektams“, – sake J.Pehe.
Tačiau pokomunistinės kartos įtaka susilpnėjo, visų pirma dėl demografinių pokyčių, dėl kurių daugiau jaunų rinkėjų eina balsuoti.
J.Pehe: Babišo pralaimėjimas, po kurio netrukus pasitrauks Zemanas, simboliškai reiškia pokomunizmo pabaigą Čekijoje.
Vienas iš rezultatų yra tai, kad Čekijos Komunistų partija – vienintelė parlamentinė komunistų partija Europoje – per paskutinius rinkimus neperžengė 5 procentų ribos.
Laukia iššūkiai
Naujoji Čekijos vyriausybė pradeda darbą ypač sunkiu metu. Šalis susiduria su 6 procentų infliacija, kylančiomis energijos kainomis, didžiule valstybės skola ir koronaviruso pandemija.
Tiesa, P.Fialos vyriausybė turi daugumą Atstovų rūmuose – 108 iš 200 vietų. Todėl nesunkiai atlaikys balsavimą dėl pasitikėjimo, numatytą sausio mėnesį.
Tačiau tuo pat metu reikia atkreipti dėmesį, kad Čekijos koaliciją sudaro penkios partijos – nuo P.Fialos centro dešinės iki Pirato partijos centro kairėje – todėl gali kilti nesutarimų.
P.Fiala supranta, kad jo koalicija turi vengti tarpusavio kivirčų, nes tik taip bus veiksminga. Todėl jis atkreipia dėmesį į koalicijos sutartį, kurioje bandoma rasti kompromisus ginčytinais užsienio politikos klausimais.
„Sakiau viešai ir pakartojau prezidentui Zemanui, kad kiekvienas mano vyriausybės narys gerbs koalicijos susitarimą“, – sakė P.Fiala.
