Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Referendumą Naujojoje Kaledonijoje triuškinamai laimėjo nepriklausomybės priešininkai

Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai. Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija.
Prancūzijos vėliava
Prancūzijos vėliava / 123RF.com nuotr.

Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.

Nepriklausomybės šalininkų grupės šį balsavimą boikotavo. Anot jų, salose pablogėjus epidemiologinei padėčiai dėl COVID-19 pandemijos sąžiningo balsavimo organizuoti nebuvo įmanoma.

Naujoji Kaledonija yra viena didžiausių Prancūzijos valdų, o joje esančiuose nikelio telkiniuose susikaupę apie 10 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų. Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui, akumuliatoriams ir mobiliesiems telefonams gaminti, tad Naujoji Kaledonija yra Vakarų šalių ir Kinijos varžymosi dėl geopolitinės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione vienas iš židinių.

Apie 185 tūkst. rinkėjų turinti teritorija už apytikriai 2 000 km į rytus nuo Australijos įgijo teisę surengti tris balsavimus dėl nepriklausomybės pagal 1998 metų sutartį, turėjusią sumažinti įtampą šiose salose.

Naujosios Kaledonijos gyventojai per 2018 metų plebiscitą nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos. Tokio paties rezultato buvo sulaukta ir per pernykštį balsavimą. Dabar jiems buvo paskutinį kartą užduotas klausimas: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“

Nepriklausomybės šalininkų judėjimas grasino nepripažinti trečiojo referendumo rezultatų ir žadėjo kreiptis į Jungtines Tautas, kad balsavimas būtų anuliuotas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reikalavo, kad valstybė per referendumą išliktų nešališka, bet užtikrintų, jog plebiscitas vyktų sąžiningai ir sklandžiai.

Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.

Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.

Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir turtingesnių europiečių bei jų palikuonių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.

2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara laimėjo proprancūziška stovykla.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų