Už buvusio bankininko, 66-erių metų parlamentaro A.Bėrzinio kandidatūrą per antrąjį balsavimą pasisakė 53 iš 100 parlamento narių. Per tą pačią dieną vykusį pirmąjį balsavimą įstatymų kūrėjams nepavyko išrinkti prezidento.
Rinkimų favoritu dar neseniai laikytas 56-erių V.Zatleras šeštadienį apkaltino parlamento narius, kad šie per daug atlaidžiai žiūri į korupciją, ir paragino surengti visuotinį referendumą dėl parlamento paleidimo.
Tokį žingsnį V.Zatleras žengė, Latvijos parlamentui nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šleserio namuose, kai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Aivaras Endzinis paragino prezidentą apsvarstyti galimybę paleisti Seimą.
A.Šleseris vadovauja verslo interesus ginančiam opoziciniam susivienijimui „Už geresnę Latviją“, kurio lyderis Andris Škėlė taip pat atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Tyrimas atliekamas ir dėl žaliųjų lyderio oligarcho Aivaro Lembergo veiklos.
Tuo tarpu A.Šleseris ketvirtadienį kaltino V.Zatlerą taikant „dvigubus standartus“ ir naudojantis paskutine proga išsakyti savo poziciją paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis. V.Zatleras taip pat turėjo nemalonumų 2007 metais, kai kilo skandalas dėl jo kaip gydytojo priimtų „dovanų“.
V.Zatleras pripažino nuskandinęs galimybę būti perrinktam
V.Zatlero raginimas sukėlė tikrą politinę sumaištį Latvijoje, kuri mėgina atsigauti po sunkios ekonominės krizės ir įgyvendinti 7,5 mlrd. eurų paskolą suteikusių Tarptautino valiutos fondo ir Europos Sąjungos reikalavimus.
Rinkimų favoritu dar neseniai laikytas 56-erių V.Zatleras šeštadienį apkaltino parlamento narius, kad šie per daug atlaidžiai žiūri į korupciją, ir paragino surengti visuotinį referendumą dėl parlamento paleidimo.A.Bėrzinis parlamente šiuo metu priklauso į koalicinę vyriausybę įeinančiai Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Buvęs banko pirmininkas ir multimilijonierius turi nemažai žemės valdų skirtingose šalies dalyse ir didelę politinę patirtį.
A.Bėrzinis padėkojo parlamentarams už jų paramą po precedento neturinčio V.Zatlero susikirtimo su parlamentu. „Tikiuosi, kad ateityje, jūsų dėka, galėsime bendradarbiauti daug daugiau“, – sakė išrinktasis kandidatas.
Vis tik V. Zatlero šeštadienio raginimas parlamentui „imtis radikalių veiksmų“ ir pažaboti „oligarchų“ įtaką turėjo įtakos balsavimo rezultatui.
Prezidentas šeštadienį pripažino, kad užimdamas tokią poziciją beveik nuskandino savo perrinkimo galimybę. Ketvirtadienį artėjant balsavimui parlamente naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad dėl nieko nesigaili.
Premjeras V.Dombrovskis: „Nubaustas už drąsą“
Premjeras Valdis Dombrovskis ir jo vadovaujamas centro dešiniųjų susivienijimas „Vienybė“ palaiko V.Zatlerą, kurio šeštadienį žengtas precedento neturintis žingsnis sulaukė didelio atgarsio iš gilios recesijos brendančioje šalyje.
„Dauguma parlamento narių negerbia visuomenės reikalavimo laikytis politikos, kuri nebūtų įtakojama oligarchų, ir nubaudė Valdį Zatlerą už jo drąsą“, – sakoma premjero pareiškime.
V.Dombrovskis palinkėjo A.Bėrziniui įsiklausyti į tautos reikalavimus mažinti oligarchų vaidmenį politikoje, primindamas, kad žmonės išsakys savo nuomonę liepos 23 dieną vyksiančiame referendume dėl Seimo paleidimo. „Tai bus taip pat labai aiškus ženklas naujajam šalies prezidentui“, – sakė premjeras.
Paklaustas apie naujos vyriausybės formavimą, V.Dombrovskis atsakė, kad šį klausimą būtina aptarti „Vienybės“ frakcijoje ir valdančioje koalicijoje, ir negalima „skelbti emocionalių pareiškimų“.
Svarbiausiu vyriausybės uždaviniu jis nurodė darbą, kuris užtikrina stabilumą, gerina valstybės ekonominę būklę ir padeda įveikti krizės pasekmes. „Svarbiausia užtikrinti šalies ekonominį stabilumą“, – pažymėjo premjeras.
Prezidento rinkimai suskaldė valdančiąją koaliciją
Paklaustas, ar galėjo egzistuoti susitarimas renkant prezidentą tarp valdančiai koalicijai priklausančios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos ir opozicinio „Santarvės centro“, V.Dombrovskis atsakė: „Toks susitarimas galėjo būti“, pažymėjęs, kad A.Bėrzinio kandidatūrą taip pat palaikė dauguma „Santarvės centro“ deputatų.
Kiek anksčiau V.Dombrovskis palygino mediko chalatą į prezidento postą 2007 metais išmainiusį nepartinį V.Zatlerą su „chirurgu, kuriam reikia atlikti nemalonią, bet skubią operaciją“.
Kiti parlamento nariai nebuvo taip geranoriškai nusiteikę prezidento atžvilgiu.
Kairės pakraipos prorusiško opozicinio „Santarvės centro“ atstovas Sergejus Mirskis sakė, kad siekdamas paleisti parlamentą V.Zatleras „spjovė į akį“ visuomenei.
Kiek anksčiau Valdis Dombrovskis palygino mediko chalatą į prezidento postą 2007 metais išmainiusį nepartinį Valdį Zatlerą su „chirurgu, kuriam reikia atlikti nemalonią, bet skubią operaciją“.Prezidento rinkimai suskaldė ir Latvijos valdančiąją koaliciją – A.Bėrzinio kandidatūrą iškėlė V.Dombrovskio koalicijos partnerė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Nuo 2007 metų V.Zatleras ne kartą ragino įstatymų kūrėjus atkurti visuomenės pasitikėjimą politikais.
Naujasis Latvijos prezidentas nežada šokti pagal oligarchų dūdelę
Naujai išrinktas Latvijos prezidentas A.Bėrzinis jaučiasi prezidentu tautos rinktų deputatų ir žada nepriklausyti nė nuo vieno oligarcho. Tai A.Bėrzinis pareiškė, kai buvo išrinktas į šį postą.
„Jaučiuosi, kad esu tautos išrinktų deputatų prezidentas“, – sakė jis, paklaustas, ar jaučiasi visuomenės prezidentu.
„Jeigu kas nors galvoja, kad aš šoksiu pagal kokio nors oligarcho ar kieno nors kito dūdelę, nesulauksite“, – pažymėjo A.Bėrzinis.
Jis taip pat pažymėjo, kad galbūt darys daugiau, nei užrašyta Konstitucijoje, tačiau nedarys nieko, kas prieštarautų įstatymams ir valstybiniams Latvijos interesams.
Latvija neturi kito pasirinkimo, tik įsivesti eurą, sako A.Bėrzinis
Latvija neturi kito pasirinkimo, tik įsivesti eurą, spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė A.Bėrzinis.
„Vienašališkai palaikau euro įvedimą. Nematau kito kelio, kuriuo turėtų eiti Latvija“, – sakė jis.
Tačiau A.Bėrzinis nuogąstauja, ar Latvijai pavyks eurą įsivesti 2014 metais.
„Ar pavyks tai – sumažinus biudžeto deficitą ir patvirtinus biudžetą kitiems metams? Matau problemą, susijusią su Seimo paleidimu. Vyriausybei bus sunku nuveikti kažką praktiška tokioje priešrinkiminėje atmosferoje. Tai galime gerai pajusti ir šiandien“, – sakė jis.
Referendumo dėl parlamento paleidimo jau nesustabdyti
Andris Bėrzinis nuogąstauja, ar Latvijai pavyks eurą įsivesti 2014 metais.V.Zatlero prezidentavimo kadencija baigiasi liepos 7 dieną. Tačiau jo pralaimėjimas prezidento rinkimuose parlamento paleidimo procedūros jau nesustabdys. Rinkėjai liepos 23 dieną vyksiančiame referendume, kurį tokiais atvejais numato konstitucija, greičiausiai pasisakys už parlamento paleidimą ir naujus rinkimus rugsėjį.
Per 2010 metų spalio mėnesio visuotinius rinkimus Latvijos gyventojai teisę formuoti XVI šalies vyriausybę suteikė V.Dombrovskiui. Apžvalgininkai kol kas nemano, kad prieš rinkimus prasidėsiančios politinės varžytuvės turėtų didelės įtakos Latvijos ekonomikai.
2008 metais dėl „perkaitusios“ ekonomikos krizės ištikta Latvija buvo priversta paimti 7,5 mlrd. eurų paskolą. Po metų šalies produkcija sumažėjo net 18 procentų, ir, nepaisant ekonomikos atsigavimo ženklų, nedarbas šalyje tebesiekia 17 procentų.
V.Zatleras, kuris ekonominiu sunkmečiu ne kartą ragino tautą išlikti vieningą, šeštadienį sakė, kad parlamentarai nepateisino žmonių, kuriems ekonominės taupymo priemonės sudavė stipriausią smūgį, vilčių.
A.Bėrzinis taps ketvirtuoju Latvijos prezidentu nuo 1991 metų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo.
Pirmąja prezidente nuo 1991 metų dvi kadencijas buvo labai populiari, šalyje ir užsienyje pripažinimą pelniusi Vaira Vykė-Freiberga, kuriai prezidentaujant Latvija tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.
