Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistas Pavelas Lobkovas palygino senuosius ir naujuosius vadovėlius. Tai darydamas jis perspėjo Rusijos moksleivius, kad istoriją mokytis labai svarbu, nes jau yra ne vienas pavyzdys, kai, pavyzdžiui, už teiginį, kad Hitleris ir Stalinas kartu užpuolė Lenkiją Rusijos piliečiai buvo nubausti įspūdingomis baudomis.
Žurnalistas verčia naują istorijos vadovėlį ir cituoja: „Vokietijai buvo suteikta veikimo laisvė Lenkijoje, o Sovietų Sąjunga gavo taikią pertraukėlę, kurią išnaudojo savo gynybos stiprinimui.“
Būtent taip dabar moksleiviams pristatomas istorijos tarpsnis, kai po slaptų susitarimų fašistinė Vokietija ir Stalino valdoma Sovietų Sąjunga pasidalino įtakos zonas Europoje ir vienu metu iš skirtingų pusių užpuolė Lenkiją.
Naujuosiuose vadovėliuose rašoma: „30-ųjų sovietinė politika buvo pragmatiška ir manevringa“. Apie Ribbentropo ir Molotovo paktą užsimenama tik tiek, kad jis buvo slaptas.
Rusijos moksleiviams privalomose knygose nurodoma, kad 1939 m. Sovietų Sąjunga Estijai, Latvijai ir Lietuvai pasiūlė pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartis. Rašoma, kad Baltijos šalys šių susitarimų nesilaikė. Jose įvyko rinkimai ir naujieji vadovai paprašė priimti valstybes į Sovietų Sąjungos sutartį.
Tiesa, ankstesniuose vadovėliuose Ribbentropo ir Molotovo paktas visiškai nėra slaptas. Ištraukos iš jo cituojamos vadovėlių puslapiuose, o užduotyse prašoma moksleivių įvardinti, kas tai per dokumentai.
Juose taip pat nurodoma, kad „ilgą laiką sovietų valdžia nepripažino savo kaltės nužudant tūkstančius karo belaisvių lenkų“. P.Lobkovas stebisi, iš kur gi tie belaisviai atsirado, jei Sovietų Sąjunga niekada nepuolė Lenkijos?
„Vaikai, to neįmanoma suprasti. Tai reikia tiesiog prisiminti“, – sako žurnalistas.
Vadovėliuose šlovinamas Stalinas, iškreipiama lagerių mirtingumo statistika.
Žurnalistui keistai atrodo ir naujausios Rusijos istorijos atvaizdavimas. Naujuosiuose vadovėliuose rašoma: „2011 m. rinkimai į Dūmą patvirtino dominuojančią „Vieningos Rusijos“ padėtį. 2012 m. kovą trečią kartą prezidentu išrinktas V.V.Putinas.“
P.Lobkovas stebisi, kodėl šis Rusijai svarbus laikotarpis aprašytas dvejomis eilutėmis: „Tuo metu daugiau nieko nevyko? Nieko?“
Jis ima senesnį vadovėlį ir cituoja: „Mitingai ir demonstracijos vykusios Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose parodė didėjantį visuomenės politinį aktyvumą.“
Informacijos, prieš ką buvo nukreipti tie mitingai, nėra.
Panašiomis frazėmis aprašyta ir Krymo aneksija. „Revoliucinė banga tėškė į kitą pusę plaukiantį Krymo pusiasalį. Visa Krymo istorija susaistyta su Rusija. Čia senasis Chersonesas“, – rašoma istorijos vadovėlyje.
„Jūs ką nors supratote?“ – klausia P.Lobkovas.