Rusijoje šiomis savaitėmis tikrai yra rimtų naujienų: nors prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad karantino priemonės jau švelninamos, koronaviruso krizė iš šalies toli gražu nesitraukia – kiekvieną parą paskelbiama apie daugiau nei 10 tūkst. naujų patvirtintų infekcijų.
Pagal šį rodiklį Rusija pasaulyje atsilieka jau tik nuo JAV, lenkdama ir baisiais vaizdais iš ligoninių pasaulyje šiurpinusią Italiją, ir Ispaniją, ir Jungtinę Karalystę. Patvirtintų užsikrėtimų Rusijoje – jau 232 tūkst., užsikrėtusių žmonių mirčių – 2116.
Visgi praėjusią savaitę atsirado žinia, užgožusi net kasdienių nelinksmų naujienų apie stringančią kovą su pandemija srautą, – pro langus iš didelio aukščio iškrentantys medikai.
Verčia atpirkimo ožiais
Tokių gydytojų nuo balandžio 24-osios iki gegužės 2 dienos atsirado net trys. Du mirė ir jau buvo palaidoti, trečiasis, kuriam įskilo kaukolė, dar kovoja dėl savo gyvybės ligoninėje.
Prie tokios liūdnos tendencijos dar pridedama, kad visi šie medikai kritikavo Rusijos įstaigų darbą kovojant su koronavirusu.
Ir nors įrodymų, kad rimtų konfliktų su darbovietėmis būta, išties yra, kai kurios žiniasklaidos priemonės pabandė pasinaudoti šiomis tragedijomis ir įpiršti skaitytojams prielaidą, esą Rusijos medikus kone kiekvieną akimirką lydi Kremliaus smogikai, baudžiantys už valdžios kritiką.
Tačiau tokios teorijos, regis, padėjo tik nukreipti dėmesį nuo realistiškesnių šių tragedijų priežasčių, nors jos – lygiai tokios pat baisios.
„The Independent“ žurnalistai bendravo su daugybe aukų draugų ir kolegų bei išsiaiškino, kad Rusijos medikai – ne tik tie trys, kurie iškrito per langą – dirba sunkiai pakeliamomis sąlygomis.
Aukas – Zviozdno ligoninės greitosios pagalbos centro vadovę Nataliją Lebedevą, Krasnojarsko veteranų ligoninės vyriausiąją gydytoją Jeleną Nepomniaščają ir skubios pagalbos skyriaus gydytoją Aleksandrą Šulepovą iš Voronežo srities – spaudė iš visų pusių.
Spaudė, žinoma, jausmas, kai neturi pakankamai apsaugos priemonių kovai su nematomu žudiku – COVID-19 infekcija. Bet spaudė ir ligoninių vadovybė, išsigandusi, kad neteks statuso ir privilegijų.
Rusija, žinoma, nėra vienintelė šalis, kurioje medikai palūžta ir nutaria pasitraukti iš gyvenimo galingos pandemijos akivaizdoje. Apie gydytojų, slaugytojų, greitosios pagalbos darbuotojų savižudybes pranešta JAV, daug Europos šalių.
Rusijoje kartu su kaltės jausmu į kokteilį plakama ir nuolatinis slapukavimas bei atpirkimo ožių ieškojimas.
Vieni buvo be galo išsigandę, nes patys užsikrėtė virusu, ir būtent tai paaiškino atsisveikinimo rašteliuose. Kiti baiminosi, kad užkrės kitus – jausmo, kad būsi atsakingas už kieno nors mirtį.
Bet Rusijoje situacija išskirtinė, nes čia kartu su kaltės jausmu į kokteilį plakama ir nuolatinis slapukavimas bei atpirkimo ožių ieškojimas.
Trys liūdni incidentai
Kaltųjų paieškos, regis, yra akivaizdus pirmosios mirties balandžio 24-ąją paaiškinimas. N.Lebedeva, patyrusi greitosios pagalbos centro Zviozdno ligoninėje vadovė, iškrito pro penktojo aukšto langą ligoninėje Maskvoje. 48 metų moteris ligoninėje buvo gydoma nuo COVID-19.
Pasak vienos jos kolegės, N.Lebedevai Zviozdne, uždarame kosmonautų rengimo centre, buvo patikėta slaugyti svarbius COVID-19 pacientus.
Deja, moteris pati užsikrėtė ir tapo infekcijų grandinės dalimi – iš viso medikų paslaugų prireikė beveik dviem tuzinams žmonių. O N.Lebedevos kolegė patvirtino, kad ligoninės vadovybė kaltino ją nesugebėjus suvaldyti viruso plitimo – deja, tada save ėmė kaltinti ir N.Lebedeva.
Praėjus dienai pro penktojo aukšto langą iškrito ir antra medikė – Krasnojarske dirbusi 47-erių J.Nepomniaščaja. Po savaitės moteris mirė ligoninėje.
„The Independent“ šaltinis Krasnojarsko ligoninėje tvirtino, kad Jelena buvo guvi darbuotoja, kurią mėgo pavaldiniai. Tačiau kėlė nerimą vietos valdžios planai panaudoti ligoninę COVID-19 pacientų priėmimui ir slaugai – kad būtų įgyvendintos prezidento V.Putino nurodytos kvotos.
Jelenai buvo pažerta grasinimų ir reikalavimų, kuriuos įgyvendinti neįmanoma. Visi mes bijome, kad ši mirtis bus nurašyta kaip pakrikusios moters savižudybė.
Esą J.Nepomniaščaja manė, kad ligoninė nėra pasiruošusi pertvarkai – čia trūko apsauginių priemonių medikams, turėtas tik vienas plaučių ventiliavimo aparatas. Medikė iki pat paskutinės dienos spaudė vadovybę pasirūpinti reikalingomis priemonėmis.
Vietos žiniasklaida rašė, kad J.Nepomniaščaja iškrito pro langą netrukus po konferencinio pokalbio su Krasnojarsko krašto sveikatos apsaugos ministru Borisu Nemiku. Šis biurokratas neigia, kad pokalbio būta, bet „The Independent“ šaltinis tikina priešingai.
„Jelena nebuvo nestabilios būklės, nebuvo akivaizdžios savižudybės rizikos. Tačiau jai buvo pažerta grasinimų ir reikalavimų, kuriuos įgyvendinti neįmanoma. Visi mes bijome, kad ši mirtis bus nurašyta kaip pakrikusios moters savižudybė“, – piktinosi šaltinis.
Trečiasis atvejis mįslingesnis. A.Šulepovas iš Voronežo srities iškrito pro pirmojo aukšto langą ligoninėje, kurioje buvo gydomas nuo COVID-19. Jis išliko gyvas.
Vėlgi, yra konflikto su vadovybe ženklų. 10 dienų prieš incidentą, tą pačią dieną, kai buvo paguldytas į ligoninę, A.Šulepovas ir jo kolega Aleksandras Kosiakinas paviešino vaizdo įrašą: skundėsi, kad net nustačius infekciją, A.Šulepovui buvo liepta dirbti kartu su kolegomis.
A.Kosiakiną netrukus išsikvietė policija ir prisakė neskleisti „melagingų naujienų“ apie COVID-19. O po trijų dienų A.Šulepovas paneigė savo pareiškimą – sakė, kad vaizdo įrašas buvo įrašytas, kai jį apėmė emocijos, sužinojus COVID-19 diagnozę.
Neįmanoma nustatyti, kas vyko A.Šulepovo galvoje ar ligoninės palatoje. Tačiau nusikaltimą įžvelgti nelengva – efektyvumą vertinantys piktadariai kažin ar sviestų savo auką būtent pro pirmojo aukšto langą.
Gresia tobula audra?
Rusijos nepriklausomos greitosios pagalbos darbuotojų sąjungos vadovas Dmitrijus Beliakovas, pats dirbantis paramediku, neabejoja, kad visais trimis atvejais reikėtų kalbėti apie savižudybes ir bandymą pasitraukti iš gyvenimo.
Vis dėlto D.Beliakovas nenori kalbėti apie atsitiktinumą – esą kalti ligoninių vadovai, kurie sunkiai tvarkosi su koronaviruso krize šalyje ir nori įtikti dar aukštesnei administracijai. Paprastų medikų kasdienybė jiems neva nerūpi.
„Vadovai nežino, ką daryti, tad dėl situacijos kaltina vidutinio rango darbuotojus. Pastarieji ir taip išsekinti pandemijos, o dabar šoka pro langus“, – teigė profesinės sąjungos vadovas.
Anot D.Beliakovo, daug profsąjungos narių kreipėsi į jį su pasakojimais apie nerealistiškus reikalavimus ir darbą be apsaugos priemonių. Dėl darbo sąlygų žmonėms derėtis sunku, nes Maskvoje daug medikų nėra vietiniai, tad turi galvoti apie skolas, paskolų įmokas ir nuomos kainą.
„Niekas čia nepaskelbė nepaprastosios padėties, niekas neįšaldė mokėjimų bankams“, – pridūrė D.Beliakovas.
Kiti medikai tvirtina, jog pandemija išryškino jau seną problemą – anot Maskvos 29-osios ligoninės intensyvios priežiūros skyriaus vadovo Aleksejaus Erlicho, medikų mirtys dabar tragiškos, nes visuomenė pagaliau atkreipė į juos dėmesį.
„Sistema neveikia taip, kad žmonės galėtų dirbti normaliai ir sąžiningai. Taip nutinka tokie incidentai“, – sako A.Erlichas.
D.Beliakovas: „Niekas čia nepaskelbė nepaprastosios padėties, niekas neįšaldė mokėjimų bankams.“
Kadangi oficialios statistikos nėra, jis su keliais kitais medikais kaupia kolegų, kurie krito kovoje su COVID-19, atminimo sąrašą. Šuo metu jame yra 113 mirusių medikų, įskaitant keturis gydytojus iš kaimyninės Baltarusijos.
„Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais prieš save ranką pakels daugiau medikų – tai neišvengiama. Maskva – viena. Kai virusas smogs regionams, bus dar baisiau.
Ten, viena vertus, trūksta apsauginių drabužių ir įrangos. Bet ten medikams taip pat trūksta žinių, o jų vadovams – organizacinių gebėjimų. Pridėkime provincijoje įprastą slapumą ir gausime visus tobulos audros ingredientus“, – teigė A.Erlichas.