Oficialaus pranešimo nebuvo
Žinia, kad Eduskunta – Suomijos parlamentas – nubalsavo už narystę NATO, pasklido šeštadienį. Ją skelbė įvairūs nedideli portalai, daugiausia – rusų kalba. Naujiena platinta ir „Telegram“ kanaluose.
„Suomijos parlamentas nubalsavo už stojimą į NATO“, – pranešė zakon.kz. Anot šio tinklalapio, „šiandien, balandžio 23 d., suomių parlamentarai nubalsavo už Suomijos stojimą į Šiaurės Atlanto aljansą“.
Kitaip tariant, politikai esą nusprendė, kad Suomijos parlamentas pateiks paraišką dėl stojimo į NATO.
Tinklalapis ura.ru informavo, kad dauguma deputatų „teigiamai reagavo“ į narystę Aljanse, taip pat išreiškė pageidavimą, kad Suomija paprašytų narystės kartu su Švedija, kitur paminėta, kad tai gali įvykti šią vasarą.
Apie balsavimą dėl Suomijos narystės NATO vienas tinklalapis dar pridėjo komentarą: „Visomis savo silpnos armijos jėgomis Vladimiras Putinas bandė atsikratyti NATO kaimynystės, dabar turi užsidaryti bunkeryje ir verkti.“
Taip pat skaitykite: Švedijos valdančioji partija sprendimą dėl narystės NATO priims iki gegužės 24-osios
Šioje žinutėje pateikta ir skaičių: esą 112 parlamentarų balsavo už narystę, 12 – prieš.
Beje, šio teksto autorė 15min nurodė citavusi informaciją, kuri, pasak šaltinių, buvo teisinga. Supratus klaidą tekstas buvo ištrintas.
Tokius skaičius surašė ir kitas tinklalapis: „Suomijos parlamentas palaimino narystę NATO. Sprendimui pritarė 121 deputatas. „Prieš“ buvo 12 deputatų.“ Buvo pateiktas ir grafikas su balsavimo rezultatais.
Čia nurodytas šaltinis – „Uutiset“. Tačiau tokios žiniasklaidos priemonės nėra. Šis žodis suomiškai reiškia „naujienos“, taip vadinasi daugelio portalų (pavyzdžiui, visuomeninio transliuotojo YLE, didžiausio dienraščio „Helsingin Sanomat“, televizijos MTV, dienraščio „Iltalehti“) aktualijų rubrikos.
Kai kurie apie balsavimą pranešę interneto puslapiai rėmėsi Suomijos parlamento pranešimu.
Bet jo tinklalapio pranešimų skiltyje šeštadienį nebuvo jokio pranešimo apie balsavimą dėl narystės NATO.
Tikėtina, kad apie balsavimą tokiu svarbiu klausimu turėtų būti paskelbtas bent trumpas pranešimas, nepaisant to, kad šeštadienis – ne darbo diena. Nieko panašaus, pavyzdžiui, apie būsimą balsavimą, nebuvo ir penktadienį.
Sprendimas – per kelias savaites
Panašu, kad kažkas apsigavo, perskaitęs dienraščio „Helsingin Sanomat“ portalo straipsnį, o gal – vien jo pavadinimą: „113 parlamento narių pritaria narystei NATO, 12 prieštarauja.“
Jame pasakojama, kad trečiadienį Eduskunta pradėjo svarstyti vyriausybės ataskaitą, kurioje aptariama Suomijos saugumo politika.
Situacija gerokai pasikeitė, kai Rusija vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą. Šis procesas leidžia parlamentui susidaryti nuomonę, ar verta jungtis prie Aljanso.
Paraišką dėl narystės pateiktų prezidentas Sauli Niinistö ir Vyriausybė (ne parlamentas, kaip buvo paminėta vienoje iš cituotų žinučių, taip darė ir Lietuva – laišką tuomečiam NATO vadovui Manfredui Wörneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO nusiuntė prezidentas Algirdas Brazauskas).
Taip pat skaitykite: Ką rašo pasaulis: kaip Rusija reaguos į Suomijos ir Švedijos narystę NATO?
Kol kas neaišku, ar sprendimui dėl stojimo į NATO reikės paprastos, ar dviejų trečdalių parlamento daugumos.
Straipsnis buvo iliustruotas dienraščio žurnalistų parengtu grafiku, kuris vaizdžiai parodo parlamentarų poziciją dėl narystės Aljanse (tas pats grafikas, tik be autorių ir šaltinio, buvo publikuotas viename iš minėtų portalų).
Tuo pačiu grafiku savo paskyroje „Twitter“ pasidalijo buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas.
Panašią statistiką – kad 114 parlamentarų yra atvirai „už“ narystę NATO – paskelbė ir YLE portalas. Jo žurnalistai domėjosi, kokiais argumentais remdamiesi politikai balsuotų vienaip ar kitaip.
Suomijos premjerė Sanna Marin neseniai sakė, kad sprendimas dėl kreipimosi į NATO su prašymu priimti turėtų būti priimtas per artimiausias savaites.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
