Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ne tik kokainas: kontrabanda kaip diplomatinė siunta į Rusiją keliavo ir iš Berlyno

Iš Argentinos į Rusiją gabenti 400 kg kokaino – ne vienintelis atvejis, kai rusų diplomatai kontrabandos pervežimui pasinaudojo tarnybine padėtimi. Televizijos kanalo „Nastajaščiaja Vremia“ žurnalistai išsiaiškino, kad nelegalios prekės diplomatiniais kanalais iš Vokietijos į Rusiją keliavo mažiausiai du kartus.
Rusijos ambasada Berlyne
Rusijos ambasada Berlyne / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kiek anksčiau šiemet Vokietija Rusijai perdavė Andrejų Kovalčiuką – pagrindinį įtariamąjį iš Argentinos diplomatiniais kanalais gabento kokaino byloje.

Žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, kad A.Kovalčiuko seseriai priklausanti įmonė mažiausiai du kartus organizavo kontrabandos pervežimą iš Vokietijos į Rusiją per Latviją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasadoje Argentinoje rasti lagaminai su kokainu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ambasadoje Argentinoje rasti lagaminai su kokainu

216 kilogramų sidabro

Vėlų 2012-ųjų kovo 24-osios vakarą į muitinės postą netoli Rusijos Sebežo miesto atvyko du mikroautobusai „Volkswagen Crafter“ su vokiškais numeriais.

Jų vairuotojai muitininkams pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad viduje – „diplomatinė siunta“. Įgaliojimą ir dokumentus pasirašė Rusijos ambasados Vokietijoje darbuotojas.

Jų vairuotojai muitininkams pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad viduje – „diplomatinė siunta“. Įgaliojimą ir dokumentus pasirašė Rusijos ambasados Vokietijoje darbuotojas.

Kiekviename autobusiuke buvo po du vairuotojus. Muitinės darbuotojai Jelenai Fominai paklausus, ką tiksliai jie gabena, vairuotojai atsakė nežinantys.

Tarp jų pateiktų dokumentų buvo Rusijos ambasados Vokietijoje patvirtinimas, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (MID) darbuotojas Sergejus Sedichas grįžta iš komandiruotės, buvo pridėta jo diplomatinio paso kopija.

S.Sedicho pasirašytoje deklaracijoje buvo nurodyta, kad mikroautobusuose vežami asmeniniai daiktai ir virtuvės reikmenys – neva įprastas žmogaus, ilgą laiką gyvenusio užsienyje, krovinys.

Kol J.Fomina tikrino dokumentus, jai paskambino muitinės vadovas Olegas Priboras – norėjo sužinoti, kodėl minimi automobiliai užlaikyti taip ilgai.

Vėliau O.Priboras tikino, esą jam paskambino MID saugumo departamento darbuotoju prisistatęs vyras, ir reikalavo, kad automobiliams būtų leista kuo greičiau važiuoti.

Vis dėlto pajudėjusios transporto priemonės už kelių metrų vėl buvo sustabdytos. Šįkart – Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentų. Apžiūrėję krovinį, jie jį areštavo.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos FST pareigūnai
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos FST pareigūnai

Viduje rasta beveik 3,7 tonų įvairių firmų prekių: nešiojamųjų kompiuterių, avalynės, rūbų, atsarginių automobilių dalių ir t.t. Viename iš krovinių – juvelyrinius dirbinius gaminančiai kompanijai skirti 216 kg sidabro.

Asmeninių diplomato daiktų – nerasta.

Kalta liko tik muitininkė

Po sulaikymo buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos: dėl neapmokestinto itin stambaus krovinio įvežimo ir piktnaudžiavimo pareigomis. Vis dėlto teismą pasiekė tik antroji byla, kurios ėmėsi Rusijos tyrimų komitetas.

Vienintele kaltinamąja tapo muitinės darbuotoja J.Fomina. Pasak tyrėjų, ji neturėjo teisės praleisti krovinio su tais dokumentais, kuriuos jai pateikė vairuotojai.

Parodymus prieš J.Fominą davė rusų diplomatas S.Sedichas, kurio vardu vežtas konfiskuotas krovinys. Jis tikino tuo metu nebuvęs komandiruotėje, nepildęs jokios deklaracijos ir niekam nesuteikęs įgaliojimų vežti krovinį.

S.Sedichas teigė, kad parašas dokumentuose – ne jo, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip vairuotojai gavo jo diplomatinio paso kopiją.

S.Sedichas teigė, kad parašas dokumentuose – ne jo, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip vairuotojai gavo jo diplomatinio paso kopiją.

S.Sedichas iš tiesų dirba MID. Teismo dokumentuose nurodyta, kad šiuo metu jis eina Rusijos ambasados Baltarusijoje pirmojo sekretoriaus pareigas. Anksčiau jis dirbo Rusijos ambasadoje Vokietijoje.

MID atstovai taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu vairuotojai muitininkams pateikė S.Sedicho diplomatinio paso kopiją.

Savo ruožtu vairuotojai kalba visai ką kita. Visi keturi patvirtino dirbantys įmonėje ir reguliariai vežantys diplomatinius krovinius: „kelis kartus“, „apie aštuonis reisus“, „apie dešimt panašių reisų“ ir „tris kartus važiavau maršrutu Berlynas-Maskva“, todėl, dauguma atvejų, per Latviją.

Jie tikina sulaikytą krovinį gavę prie Rusijos ambasados Berlyne – esą automobiliai jau laukė pakrauti, siuntos buvo užantspauduotos. Pasak vairuotojų, du ar trys ambasados darbuotojai, įskaitant S.Sedichą, atėjo apžiūrėti mikroautobusų, ir davė instrukcijas dėl saugumo gabenant krovinius.

E.Fomina buvo pripažinta kalta, jai skirta 30 tūkst. rublių (319 eurų) bauda. Ji nebedirba muitinėje.

Įkliuvo ir Latvijoje

2011 m. rugpjūčio 10-osios vakarą Terechovo pasienio punkte Latvijoje buvo sustabdyti du mikroautobusai – „Mercedes Benz“ ir „Volkswagen Crafter“. Transporto priemonės keliavo iš Berlyno į Maskvą.

Siuntas užantspaudavo Rusijos ambasada Vokietijoje, vairuotojai turėjo dokumentus, kuriuose buvo tvirtinama, esą pervežami diplomatų, grįžtančių iš komandiruotės, daiktai.

Siuntas užantspaudavo Rusijos ambasada Vokietijoje, vairuotojai turėjo dokumentus, kuriuose buvo tvirtinama, esą pervežami diplomatų, grįžtančių iš komandiruotės, daiktai.

Muitininkai pareikalavo apžiūrėti krovinį.

Paaiškėjo, kad ten nebuvo asmeninių diplomatų daiktų, vietoj jų – medikamentai (lašai, tabletės, ampulės), dantų implantai, automobilių aksesuarai, rūbai, bižuterija, rankinės, kosmetika, vyriški ir moteriški rankiniai laikrodžiai, atsarginės motociklų dalys ir t.t.

Kadangi prekės buvo naujos ir gabenamos dideliais kiekiais, muitininkai nusprendė, jog tai – komercinė siunta. Krovinys Latvijoje buvo sulaikytas trim dienoms.

Galiausiai Latvijos teismas nusprendė, kad įgaliojimą pervežti krovinį pasirašė keleivis, o aktyvius veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, atliko ne jis, bet vairuotojas. Byla buvo nutraukta.

Teismo dokumentuose vairuotojų pavardės nenurodytos, tačiau siuntos savininku nurodytas Rusijos ambasados Vokietijoje darbuotojas „A.P.“.

Asmens su tokiais inicialais tarp Rusijos MID darbuotojų žurnalistams rasti nepavyko.

Brolio ir sesers verslas?

Abiem kontrabandos gabenimo atvejais automobiliai priklausė Berlyne įsikūrusiai įmonei „Irgotrade GmbH“. Vairuotojai patvirtino dirbantys šioje bendrovėje.

Registro „Moneyhouse“ duomenimis, vienintelė įmonės savininkė – Irina Kuzmenko, gimusi 1973 m. kovo 24 d. Socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ ji užsiregistravusi kaip Irina Kovalčiuk Kuzmenko.

Pasak šaltinio iš Ukrainos teisėsaugos, ji yra A.Kovalčiuko – pagrindinio įtariamojo byloje dėl iš Argentinos į Rusiją gabento kokaino – sesuo. Tai žurnalistams patvirtino ir vienas su byla susipažinęs advokatas.

Tiek A.Kovalčiukas, tiek I.Kuzmenko pastaraisiais metais gyveno Vokietijoje.

Kontrabandą vežę vairuotojai patvirtino, kad jiems skambino pati I.Kuzmenko ir liepė nuvykti į ambasadą, kur stovėjo automobiliai. Esą ji asmeniškai kartu su ambasados darbuotojais kontroliavo siuntos pervežimą.

Kontrabandą vežę vairuotojai patvirtino, kad jiems skambino pati I.Kuzmenko ir liepė nuvykti į ambasadą, kur stovėjo automobiliai. Esą ji asmeniškai kartu su ambasados darbuotojais kontroliavo siuntos gabenimą.

Pasak Rusijos ambasados Argentinoje pirmojo sekretoriaus Olego Vorobjovo parodymų, jis su A.Kovalčiuku susipažino 2016-ųjų balandžio pradžioje. Verslininkas į Argentiną atvyko su I.Kovalčiuk-Kuzmenko.

I.Kovalčiuk-Kuzmenko į „Nastajaščiaja Vremia“ žurnalistų klausimus neatsakė.

15min jau rašė apie A.Kovalčiuko ryšius su Rusijos ambasados Argentinoje darbuotojais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?