Ačio Sjaničio diplomatinė misija – neįprasta. Ambasadorius atsakingas ne už Latvijos ryšius su kita šalimi, o pačių latvių diasporą, kuri vis didesnė.
Tokia pareigybė buvo sukurta Rygai reaguojant į tikrą egzodą, įpliekstą Latvijos prisijungimo prie ES. Nuo 2004 metų beveik penktadalis Latvijos gyventojų išvyko dirbti ir gyventi į kitas, turtingesnes Bendrijos valstybes – Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją.
2000 metais Latvijoje gyveno 2,38 mln. žmonių. Šių metų pradžioje gyventojų tebuvo 1,95 mln.
Remiantis Jungtinių Tautų statistika, didesnio gyventojų kryčio – net 18,2 proc. – pasaulyje nėra. Panašūs rodikliai – tik Lietuvoje (17,5 proc. sumažėjimas) ir Gruzijoje (17,2 proc. sumažėjimas).
Būgštauja dėl šalies ateities
„Realybė tokia, kad mes netenkame žmonių – ir greitai“, – pripažįsta diplomatas A.Sjanitis, 1996–2000 metais ėjęs Latvijos ambasadoriaus Lietuvoje pareigas.
Aišku, gyventojų šalyje mažiau ne tik dėl ekonominės migracijos – Latvijoje taip pat gimsta palyginti mažai kūdikių, be to, aukšti mirtingumo rodikliai.
Bet kokiu atveju šiuo metu padėtis tokia, kad, anot A.Sjaničio, kyla grėsmė Latvijos kaip valstybės ateičiai. Kitaip tariant, šalyje negimsta užtektinai karių ar mokesčių mokėtojų.
„Latvija ir taip yra itin mažo tankumo šalis, – būgštauja žinomas rašytojas ir žurnalistas Otto Ozolas. – Tokiais tempais po 50 metų Latvijos gali nebelikti. Pas mus – penkios minutės iki vidurnakčio.“
„Latvija ir taip yra itin mažo tankumo šalis, – būgštauja žinomas rašytojas ir žurnalistas Otto Ozolas. – Tokiais tempais po 50 metų Latvijos gali nebelikti. Pas mus – penkios minutės iki vidurnakčio.“
Demografinė krizė ypač akivaizdi skurdžiausiame Latgalos regione šalies pietryčiuose. Ir visoje Latvijoje vidutinė mėnesinė alga „į rankas“ siekia varganus 670 eurų, tačiau Latgaloje įprastą atlyginimą reikia skelti dar per pusę.
„Algos čia juokingos, – teigia regioninio laikraščio „Latgales Laiks“ žurnalistas Aleksandras Rubė. – Nenuostabu, kad žmonės nori išvykti.“
Dalis jaunų žmonių kraustosi į Rygą, kurioje gyventojų pagaliau ėmė daugėti. Bet dauguma tiesiog palieka šalį, o tai iliustruoja tuščių daugiabučių kvartalai Daugpilyje.
„Visa tai – tiesiog pernelyg paprasta. Sienos atviros, informacijos apie gyvenimą kitur ES nestinga, tad visi ir važiuoja – į Angliją, Airiją, Vokietiją“, – priduria A.Rubė.
Nepadeda kalbos apie karą
Paprastai emigravę latviai negrįžta – tik trumpam apsilanko gimtinėje. „Aš nenoriu sugrįžti. Čia padėtis per prasta“, – sako 22-ejų Irina Sivakova, kuri prieš kelerius metus emigravo į Angliją, o paklausta apie „Brexit“ poveikį pripažįsta: „Daug britų mūsų nemėgsta.“
Tokie žmonės kaip I.Sivakova varo į neviltį už Latgalės ekonomikos vystymąsi atsakingą Vladislavą Stankevičių.
V.Stankevičius: „Visos šios kalbos apie karą tikrai nepaverčia Latvijos patrauklia nei žmonėms, nei užsienio investuotojams.“
„Darbo čia yra, – tikina pareigūnas. – Iš esmės visi, kurie nori dirbti, turi realias galimybes pasilikti ir dirbti.“
V.Stankevičius neslepia, kad algos tikrai mažos, ir prabyla apie karines pratybas, kurias regione vis rengia tai NATO, tai Rusija: „Visos šios kalbos apie karą tikrai nepaverčia Latvijos patrauklia nei žmonėms, nei užsienio investuotojams.“
Tiesa, yra ženklų, kad demografinės tendencijos pamažu keičiasi. Latvijos centrinis statistikos biuras skelbia, kad 2016 metais padaugėjo į šalį reemigruojančių žmonių – jų skaičius sudarė 40 proc. nuo tais metais emigravusių. Ankstesniais metais rodikliai siekė 26–37 proc.
„Daug jaunų žmonių čia galvoja, kad svetur labai lengva prasimanyti pinigų, – tvirtina prieš kelerius metus iš Vakarų į Daugpilį sugrįžusi Svetlana Lonska. – Bandau jiems paaiškinti, kad tai gerokai sunkiau, nei įprasta manyti.“
Moteris būsimus emigrantus taip pat tikina, kad gyvenime svarbu ne tik pinigai, ir didžiuojasi sugebanti oriai gyventi gimtinėje: „Bet žmonės vis tiek išvyksta.“
