Antradienį dėl tūkstančių Borneo ir Sumatroje salose liepsnojančių gaisrų susidarė tirštas dūmų debesis, sutrukdęs keliones oru, privertęs mokyklas užsidaryti ir sutrikdęs tūkstančių žmonių sveikatą, rašo „The New York Times“. O tinkama įranga neaprūpinti ugniagesiai nesugebėjo jų suvaldyti.
Pasak pareigūnų, šiemet Indonezijoje degė daugiau nei 328 tūkst. hektarų žemės, buvo evakuota tūkstančiai gyventojų, gaisrų gesinimui dislokuota daugiau nei 9 tūkst. ugniagesių.
Pareigūnų teigimu, apie 80 proc. gaisrų sukelta tyčia: siekiama atlaisvinti teritoriją plantacijoms, kuriose bus auginamos palmės – iš jų vaisių išgaunamas plačiai naudojamas aliejus.
Ši priežastis lėmė ir didelės Sumatros miškų dalies iškirtimą.
Liepsnos, siaučiančios miškuose, kuriuose gyvena dešimtys nykstančių gyvūnų rūšių, iškart sulaukė palyginimų su gaisrais Amazonijoje.
Gaisrai Indonezijoje ir Amazonijoje prisideda prie klimato kaitos, nes jų metu į atmosferą išskiriamas didelis anglies dvideginio kiekis.
„The New York Times“ rašo, kad gaisrai panašiu metų laiku – sausuoju sezonu – kyla kasmet. Tai – ginčus tarp Indonezijos ir jos kaimynių keliantis klausimas, kadangi dūmai pasiekia Singapūrą ir kai kurias Malaizijos dalis, įskaitant sostinę Kvalą Lumpūrą.
Šie gaisrai – vieni didžiausių pastaraisiais metais, kadangi 2019-ieji buvo ypač sausi.
Antradienį Indonezijos prezidentas Joko Widodo aplankė vieną labiausiai nuo gaisrų nukentėjusių Sumatros teritorijų ir teigė, kad vyriausybė sieks dirbtiniu būdu sukelti lietų.
Valstybės vadovas taip pat paragino gyventojus nesukelti naujų gaisrų ir nedelsiant gesinti naujai pasirodžiusias liepsnas.
Praėjusią savaitę vyriausybė uždarė daugiau nei dvi dešimtis plantacijų, kai jose buvo pastebėti gaisrai. Keturios iš minėtų plantacijų priklauso Malaizijos įmonėms, viena – Singapūro firmai. Šioms kompanijoms gali būti pateikti kaltinimai.
Miškai liepsnoja ir Sibire: rugpjūčio pabaigoje liepsnos buvo pasiglemžusios 6,4 mln. akrų teritoriją.
