Po Rusijos invazijos daugumai 18-60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti iš Ukrainos. Anksčiau Kyjivas patvirtino, kad apie 21 113 vyrų bandė pabėgti, tačiau buvo sučiupti Ukrainos valdžios institucijų.
Tiems, kuriuos pagauna Ukrainos valdžios institucijos, gresia 84-211 eurų bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.
Anot duomenų, kuriuos išanalizavo BBC naujienų tarnybos žurnalistai, nepaisant to, kasdien išvykti pavykdavo dešimtims žmonių. Keli iš jų sutiko pasikalbėti ir atskleidė, jog rinkosi bėgti, nes norėjo prisijungti prie šeimos užsienyje, studijuoti ar tiesiog užsidirbti pragyvenimui.
„Ką man daryti [Ukrainoje]? – klausė vienas vyras, Jevhenijus. – Ne visi yra kariai... nereikia laikyti visos šalies užrakintos. Negalima visų sukišti į vieną krūvą, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje“.
BBC nustatė – paprašiusi duomenų apie neteisėtus sienos kirtimus iš kaimyninių Rumunijos, Moldovos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos – kad nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. į šias šalis neteisėtai atvyko 19 740 vyrų.
Nėra žinoma, kaip tiems vyrams pavyko pabėgti, tačiau yra žinoma apie metodus, kaip tai bandė padaryti kiti, kuriems pasprukti iš Ukrainos nepavyko.
Ukrainos valdžios institucijos nurodė, jog dauguma vyrų – 14 313 – bandė pereiti sieną pėsčiomis arba perplaukti, o likę 6 800 rėmėsi apgaulės būdu gautais oficialiais dokumentais, kuriuose buvo nurodytos išgalvotos išimtys, pavyzdžiui, netikros ligos.
Tarp tų, kuriems šaukimas į kariuomenę netaikomas, yra vyrai, turintys sveikatos problemų, slaugantys vaikus ir tėvai, auginantys tris ar daugiau vaikų.
Nesėkmingi pabėgimo scenarijai
Pasak BBC žurnalistų, viename vaizdo įraše, kuris jiems buvo parodytas, matyti, kaip vyras plaukia per Dniestro upę į Moldovą, o Moldovos pasieniečiai ragina jį plaukti į saugią vietą. Kitame rodomi mirtini pabėgimo padariniai – į krantą ištraukiami vyrų kūnai, kurie nuskendo bandydami perplaukti Tisos upę tarp Ukrainos ir Rumunijos.
Tačiau Jevhenijus, statybų darbininkas iš Kyjivo, su kuriuo BBC žurnalistai susitiko Moldovos imigracijos centre, pasakojo, kad jis tiesiog perėjo šios šalies sieną pėsčiomis.
Teigiama, kad tai populiariausias išvykimo maršrutas. Tuomet pabėgusiems nuo karo asmenims gana paprasta prašyti prieglobsčio.
Jevhenijus atviravo, kad Ukrainoje jautėsi įkalintas – jaunesni vyrai ir turintys karinės patirties pirmiausia buvo pašaukti į karinę tarnybą. Tuo tarpu jam buvo sunku susirasti gerai apmokamą darbą, „nes viskas orientuota į karą“, o dar „elektra, degalai – viskas pabrango“.
Po to, kai Moldovos policija įtraukė jį į sistemą, jis paprašė prieglobsčio – tai reikia padaryti per 24 valandas nuo atvykimo į šalį, kad išvengtų teistumo.
Tame pačiame prieglobsčio ir imigracijos centre Moldovoje žurnalistai susitiko ir su Eriku, 26 metų muzikantu iš Charkivo, kuris atskleidė, jog į Moldovą pateko pėsčiomis per atsiskyrusio Moldovos Uždniestrės regiono lygumas, o paskui perplaukė upę.
Kaip teigta anksčiau, kai kurie bėgantieji prieš sugaunami buvo pasirūpinę padirbtais dokumentais, tačiau Erikas sakė, kad, nors suklastotų leidimų gali būti įmanoma gauti, jo patirtis rodo, jog tikrus dokumentus gauti gali būti sunkiau.
Erikas pasidalijo istorija, kad jaunystėje jam buvo atlikta sudėtinga pilvo ertmės operacija dėl peritonito, todėl jis turi laikytis specialios dietos, dėl kurios negali tarnauti kariuomenėje. Tačiau jis sako, kad prasidėjus karui buvo neįmanoma gauti medicininio atleidimo pažymėjimo.
„Jie perduoda atsakomybę iš vieno departamento kitam: „Eik čia, eik ten“. Pusę metų praleidau bandydamas gauti pažymą [įrodančią], kad esu netinkamas, nors turėjau visus tyrimus. Galiausiai mano kantrybė išseko“, – pareiškė vyras.
Galiausiai Erikui pavyko įgyvendinti savo pabėgimo planą ir patekti į JAV, kur jis vėl susitiko su žmona ir ketverių metų dukra.
Kitam vyrui, pavadintam Vladu, pavyko gauti galiojantį atleidimą, tačiau jis teigė, kad paskui negalėjo įtikinti pasieniečių į jį žiūrėti rimtai.
Jis sakė, kad džiaugėsi, jog buvo priimtas į užsienio universitetą ir gavo leidimą išvykti iš Ukrainos, tačiau netrukus suprato, kad to nepakaks.
„Maniau, kad nepasisekė, nes patekau į sudėtingą patikros punktą. Nuvykau į kitą, ir dar vieną. Jie iš manęs pasijuokė ir išsiuntė namo. Supratau, kad šis popieriaus lapas – „leidimas“ – pasienio pareigūnui yra beprasmis, jiems visiškai nerūpi.“
Vietoje to Vladas paliko šalį plaukdamas per Tiso upę į Rumuniją.
Vladas Ukrainos sienos pusę pasiekė padedamas draugo, tačiau kitas vyras, kurį vadiname Danilo, sako, kad pasinaudojo asmens, kuris per susirašinėjimo platformą „Telegram" organizavo perplaukimą per Tisą, paslaugomis.
Kaip nustatė BBC, ši pranešimų siuntimo programėlė yra populiari kontrabandininkų platforma, kurioje jie reklamuoja savo paslaugas.
„Mūsų tyrime dirbantis slaptas reporteris, kurį vadiname Andrejumi, mėnesį susirašinėjo su kontrabandininkais, apsimesdamas ukrainiečiu, norinčiu išvykti iš šalies“, – rašoma straipsnyje.
Buvo aptiktos mažiausiai šešios „Telegram“ grupės, kurioms priklausė nuo 100 iki kelių tūkstančių žmonių. Teigiama, jog jose siūlomos įvairios paslaugos nuo apsimestinio vaikų suteikimo iki brangiausio varianto – medicininės išimties pažymėjimo, vadinamojo "baltojo bilieto“, kuris leistų jam išvykti ir grįžti į Ukrainą kada panorėjus.
Jo teigimu, jam buvo pasakyta, kad tai užtruks iki savaitės ir kainuos apie 3955 eurų – į kainą buvo įskaičiuotas ir kyšis bilietą išduodančiam pareigūnui.
Dar vienas BBC pašnekovas, vardu Danylo, tvirtino, kad ukrainiečiams turėtų būti leista patiems priimti sprendimus.
„Nes aš vis dar tikiu, kad kiekvienas žmogus pasirenka savo gyvenimo tikslą. Vieniems prasmė yra ginti savo teritoriją, kitiems – apsaugoti save ir savo šeimą. Kai kurie nori kurti, kurti verslą, prisidėti prie valstybės ekonomikos“, – kalbėjo jis.
„Aš tikiu, kad nesvarbu, kas bebūtų, mano vaidmuo nėra mūšio lauke“, – pridūrė vyras.
Jis sakė, kad tikisi, jog Ukrainos valdžia paskatins išvykusiuosius grįžti, kai baigsis karas, o ne juos baus.
„Be žmonių – be to, be protingų žmonių, kurie gerai uždirba ir gerai moka pinigus į iždą, – valstybei sunkiau egzistuoti.“
Bėgimas nuo karinės tarnybos – ne naujiena
Rugpjūtį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies medicininės karinės komisijos priiminėja „korumpuotus sprendimus“, dėl kurių, jo teigimu, nuo 2022 m. vasario mėn. dešimteriopai padaugėjo atleidimo nuo karinės tarnybos atvejų.
Jis paskelbė, kad visi regioniniai pareigūnai, atsakingi už procesus, susijusius su šaukimu į kariuomenę, buvo nušalinti nuo pareigų, o daugiau kaip 30 asmenų buvo iškeltos baudžiamosios bylos.
Prezidento atstovas parlamente Fediras Venislavskis BBC pripažino, kad problema yra rimta.
„Vyriausybė supranta, kad šis reiškinys nėra pavienis ir yra plačiai paplitęs. Tačiau, deja, norėčiau pabrėžti, kad korupcija yra labai atspari“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina daro „viską, kas įmanoma, kad korupcijos atvejų būtų kuo mažiau“.
Pasak F.Venislavskio, išvykusių ar bandžiusių išvykti vyrų skaičius neturėjo jokios įtakos karo veiksmams.
„Esu įsitikinęs, kad ukrainiečių atsparumas ir pasirengimas ginti savo nepriklausomybę, suverenitetą ir laisvę yra 95-99 proc.“, – pabrėžė prezidento atstovas.
„Tų, kurie bando išvengti mobilizacijos, yra apie 1-5 proc. Jie tikrai nėra kritiškai svarbūs Ukrainos gynybai“, – pridūrė jis.
F.Venislavskis teigė, kad neplanuojama radikaliai didinti mobilizacijos teisę turinčių asmenų skaičiaus.
Daugiau kaip 40 000 vyrų, kurie pabėgo arba bandė pabėgti, gali sudaryti nemažą dalį vyrų, kurių Ukrainai reikia ginkluotosioms pajėgoms papildyti. Rugpjūčio mėnesį JAV pareigūnai apskaičiavo, kad Ukrainos kariuomenėje žuvo iki 70 000 karių, nors Kyjivas nepateikia konkretaus skaičiaus.
Šalis taip pat neskelbia oficialių duomenų apie savo kariuomenės dydį. Tačiau naujasis šalies gynybos ministras Rustemas Umerovas rugsėjo mėnesį Jaltos Europos strategijos forume sakė, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra daugiau kaip 800 000 karių.