Šią savaitę šimtai Tichuanos gyventojų rinkosi protestuoti prieš tūkstančius migrantų iš skurdžių ir pavojingų Centrinės Amerikos šalių.
Visi jie plūsta į Šiaurės Meksiką, tikėdamiesi patekti į JAV ir ten pradėti naują gyvenimą.
Kalba apie invaziją
Įtampa pastaruoju metu tik auga, nes beveik 3 tūkst. migrantų iš vadinamojo karavano pastarosiomis dienomis suplūdo į Tichuaną. Meksikos vyriausybė skaičiuoja, kad migrantų skaičius šiame mieste greitu metu gali išaugti net iki 10 tūkst.
JAV pasieniečiai, dirbantys pagrindiniame sienos perėjimo punkte, jungiančiame Tichuaną ir San Diegą, per dieną priima tik apie 100 prašymų suteikti prieglobstį (situacija gali pasikeisti, nes vienas JAV teisėjas blokavo D.Trumpo draudimą suteikti prieglobstį neteisėtiems atvykėliams, – red.).
Atvykėliai savo pavardes patys „registruoja“ nutrintoje knygelėje, kurioje daugiau nei 3 tūkst. įrašų buvo dar prieš atvykstant karavanui.
Tichuanos žmonėms svečiai nepatinka. Jie sekmadienį susirinko vienoje miesto aikštėje netoli sienos su JAV, pradėjo mojuoti Meksikos vėliavomis, sugiedojo Meksikos valstybinį himną ir skandavo „Lauk! Lauk!“
Vietos gyventojai teigia, kad migrantai yra labai netvarkingi ir nedėkingi Tichuanos žmonėms. Jie taip pat esą pavojingi, o į Meksiką esą prasiveržė surengdami „invaziją“ – taip kartojama D.Trumpo retorika.
Be to, Tichuanos gyventojai baiminasi, kad jie kaip mokesčių mokėtojai turės išlaikyti atvykėlius, kol jie bus Meksikos pusėje. „Nenorime jų Tichuanoje“, – teigė vienas demonstrantas.
Bėga nuo smurto ir skurdo
Namų šeimininkė Juana Rodriguez įsitikinusi, kad Meksikos vyriausybė turėtų atidžiau tikrinti į šalį atvykstančius migrantus – esą būtina žinoti, ar jie nėra nusikaltėliai.
Tiesa, per protestą netoliese stovėjo ir grupelė žmonių su plakatais, kuriuose reiškiama parama migrantams. 38-erių mokytoja Keila Samarron tvirtino ypač užjaučianti migrantų vaikus, o jos laikomame plakate buvo užrašyta: „Vaikystė neturi sienų.“
Daugelis Tichuaną pasiekusių migrantų daugiau nei prieš mėnesį išvyko iš Hondūro – itin pavojingos ir skurdžios šalies, kurioje gyvena 9 mln. žmonių. Dešimtys atvykėlių žurnalistams teigė nusprendę leistis į kelią, kai sulaukė grasinimų mirtimi.
Vis dėlto vadinamojo karavano kelionė daug kam pasirodė pernelyg sunki, ir daug kas pasuko atgal. Hondūro ambasadorius Meksikoje Aldenas Rivera AP šeštadienį teigė, kad 1,8 tūkst. hondūriečių jau grįžo į gimtinę.
Diplomatas tikisi, kad taip pasielgs ir daugiau žmonių, mat patekimo į JAV greičiausiai reiks laukti labai ilgai: „Norime, kad jie sugrįžtų į Hondūrą.“
Hondūre 100 tūkst. gyventojų tenka 43 žmogžudystės. Panašus rodiklis fiksuojamas tokiuose JAV miestuose kaip Naujasis Orleanas ir Detroitas.
Migrantai bėga būtent nuo tokių pavojų, tiesa, taip pat kalba apie ekonominį nepriteklių ir niūrias ateities perspektyvas. Hondūre per mėnesį vidutiniškai uždirbama 120 dolerių, o Pasaulio bankas skelbia, kad du trečdaliai žmonių šalyje gyvena skurde.
Užsibus mažiausiai pusmetį
Vis dėlto pagrįsti ir Tichuanos gyventojų būgštavimai. Mieste ir taip susispaudę gyvena 1,6 mln. žmonių, kurių gyvenimo kokybė tikrai nėra pakankama.
Daug kas Tichuanoje supranta ir užjaučia migrantus bei bando jiems padėti, kai kurie vietiniai juos garsiai įžeidinėja, mėto į atvykėlius akmenis ir net veržiasi su jais muštis.
Šio šiaurinio miesto gyventojų elgesys visai kitoks nei Meksikos pietuose. Ten mažų miestelių žmonės migrantų karavaną sveikino karštu maistu, įrengtomis ir atlaisvintomis stovyklavietėmis bei net gyva muzika.
Tuo tarpu Tichuanos meras Juanas Manuelis Gastelummas atvykstančius migrantus vadina „lavina“, su kuria miestas esą nepajėgus susidoroti.
Skaičiuojama, kad kiekvienas atvykėlis Tichuanoje praleis mažiausiai pusę metų.
Federalinė vyriausybė skuba taisyti padėtį – pranešama, kad į Tichuaną skraidinami maisto paketai ir antklodės. Migrantai apgyvendinti municipaliniame komplekse, kuriame telpa 3 tūkst. žmonių – stengiamasi neleisti atvykėlių į viešąsias erdves.