Keliomis dienomis anksčiau nei J.Bidenas senatorius respublikonas Marco Rubio, JAV aukštųjų įstatymų leidybos rūmų žvalgybos komiteto narys, taip pat pateko į laikraščių antraštes, kai pareiškė, kad baiminasi, jog Rusija gali smogti konvencinį smūgį NATO narei, siekdama sutrukdyti Aljanso karinei pagalbai Ukrainai.
Tačiau analitikai sako, kad V.Putinas gali būti labiau linkęs naudoti kitas, ne tokias kardinalias priemones, siekdamas įbauginti Vakarus, kad šie sumažintų savo paramą Ukrainai, pavyzdžiui, taikytis į itin svarbius jūrinius energijos vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, taip pat į Žemės orbitoje skriejančius palydovus.
„Visi šie puolimo būdai Rusijai būtų logiškesni nei tiesioginis karinis puolimas prieš NATO objektus ar branduolinio ginklo panaudojimas“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Seanas Monaghanas, anksčiau dirbęs Didžiosios Britanijos gynybos ministerijoje.
Jis teigė, kad Rusijos smūgis, nukreiptas į ginklų tiekimo maršrutą NATO šalyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, paskatintų 30 narių Vakarų karinį aljansą reaguoti.
„Karas su Ukraina Rusijai nėra egzistencinis. Tai pasirinkimo karas, – sakė jis. – Karas su NATO būtų egzistencinis“.
„Nord Stream“ sabotažas
Kalbant apie po vandeniu esančius energijos vamzdynus, esama kaltinimų, kad Rusija jau įvykdė tokią ataką.
Sprogimai, praėjusio mėnesio pabaigoje nugriaudėję dviejuose Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vokietiją vamzdynuose, buvo būsimų dalykų ženklas, sakė S.Monaghanas ir pavadino tai „įžūlesnių hibridinių atakų pirmtaku“.
Rugsėjo pabaigoje Rusijos kontroliuojami dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ patyrė didelę žalą, kai, Danijos ir Švedijos tyrėjų teigimu, jūros dugne sprogo keli šimtai kilogramų sprogmenų. J.Bidenas ir kiti Vakarų pareigūnai šiuos sprogimus pavadino sabotažu.
Pareigūnai dažniausiai vengia tiesioginių kaltinimų, tačiau daugelis Vakaruose teigė manantys, kad Rusija susprogdino savo vamzdynus, kad atgrasytų Europą nuo pagalbos Ukrainai. Rusija jau kelis mėnesius riboja gamtinių dujų eksportą į Europą, dėl to kainos pasiekė rekordines aukštumas, o žemyno energetinė krizė dar labiau paaštrėjo. Kremlius kaltinimus neigia ir kaltina Jungtines Valstijas, kurios iš pradžių priešinosi dujotiekių tiesimui.
W.Courtney: užuot smogusi NATO narės teritorijai, Rusija galėtų pasirinkti taikinį, kuris būtų dviprasmiškesnis NATO atsako atžvilgiu.
Vamzdynų sprogimai sustiprino susirūpinimą Vakaruose dėl Rusijos atakų prieš Europos povandeninius vamzdynus ir kabelius.
Spalio 8 d. dėl sausumoje nutiestų kabelių pažeidimų šiaurės Vokietijoje kelioms valandoms buvo sustabdytas visas geležinkelių eismas. Valstybinis geležinkelių operatorius pranešė apie „sabotažą“ ir pradėjo tyrimą, kad išsiaiškintų, kas sukėlė trukdžius.
S.Monaghanas sakė, kad išpuoliai prieš tokią ypatingos svarbos infrastruktūrą yra dviprasmiški ir „sąmoningai neperžengia karinio atsako slenksčio“.
Buvęs karjeros diplomatas, dalyvavęs JAV ir Sovietų Sąjungos gynybos derybose, Williamas Courtney taip pat sakė, kad labiau tikėtina, jog Rusija eskaluos padėtį atakuodama naftotiekį, interneto kabelį ar palydovą.
Pasak jo, be kitų veiksnių, smūgis prieš Lenkiją gali būti nesėkmingas – šalis turi stiprias ginkluotąsias pajėgas, kurios yra aukštos parengties.
„Užuot smogusi NATO narės teritorijai, Rusija galėtų pasirinkti taikinį, kuris būtų dviprasmiškesnis NATO atsako atžvilgiu“, – sakė W.Courtney, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „RAND Corporation“ ekspertu.
Kibernetinė ataka Estijoje
Rusija anksčiau yra įvykdžiusi didelių hibridinių atakų prieš NATO nares ir kitas šalis.
2007 m. Rusija surengė kelias savaites trukusią koordinuotą kibernetinę ataką prieš Estiją, nukreiptą prieš Baltijos šalies vyriausybės, bankų, telekomunikacijų bendrovių, interneto tiekėjų ir žiniasklaidos svetaines po to, kai Talinas perkėlė miesto centre stovėjusį prieštaringai vertinamą sovietų karo memorialą. Pačiame atakos įkarštyje laikinai buvo įšaldytos bankų kortelės ir mobiliųjų telefonų tinklai.
Rusija buvo įtariama dėl kitų incidentų.
2021 m. prie Norvegijos krantų buvo nutraukti povandeniniai kabeliai. Prie kabelių pritvirtinti jutikliai galėjo fiksuoti informaciją apie Rusijos povandeninius laivus, todėl kai kurie manė, kad už šį incidentą galėjo būti atsakinga Maskva.
Tada šių metų sausio 7 d. buvo nutrauktas vienas iš dviejų povandeninių šviesolaidinių kabelių, kuriais užtikrinamas interneto ryšys tarp žemyninės Norvegijos dalies ir Svalbardo salyno Arkties vandenyne.
T.Radkinas: Vakarų šalių ekonomika yra priklausoma nuo šių duomenų mainų, nes mes turime daugiausia skaitmeninę žinių ekonomiką, ir Rusija tai žino.
Šie kabeliai taip pat tiekia elektros energiją „Space Norway“, kad galėtų veikti Svalbardo palydovinė stotis – viena iš dviejų antžeminių stočių, galinčių atsisiųsti duomenis iš poliarinėje orbitoje skriejančių palydovų.
Rusija anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad „SvalSat“ stotis gali būti naudojama duomenims iš karinių ir komercinių palydovų atsisiųsti.
Taip pat sausio mėnesį admirolas seras Tony Radakinas, Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas, išreiškė susirūpinimą dėl per pastaruosius du dešimtmečius „fenomenaliai padidėjusio Rusijos povandeninių laivų ir povandeninės veiklos aktyvumo“.
Interviu Londono laikraščiui „The Times of London“ jis sakė, kad Rusija turi jūrinių pajėgumų, galinčių kelti pavojų ir „potencialiai išnaudoti“ povandeninius kabelius.
Nors povandeniniai ryšių tinklai yra atsparūs, vis dar daug duomenų srauto perduodama nedideliu skaičiumi kabelių, nutiestų po Baltijos jūra, Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu.
„Vakarų šalių ekonomika yra priklausoma nuo šių duomenų mainų, nes mes turime daugiausia skaitmeninę žinių ekonomiką, ir Rusija tai žino, – sakė jis. – Taigi, dujotiekių sprogimus vertinu kaip tam tikrą netiesioginį įspėjimą dėl pažangių povandeninių pajėgumų, į kuriuos NATO turi reaguoti.“
Nors Rusija patyrė didelių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje, ji turi „itin galingų jūrų, kosmoso ir kibernetinės erdvės pajėgų, galinčių padaryti žalos“, sakė S.Monaghanas.
Palydovų taikiniai
Potencialūs Rusijos taikiniai yra ne tik po vandeniu.
Praėjusių metų lapkritį Rusija pirmą kartą išbandė tiesiogiai skriejančią priešpalydovinę raketą (ASAT), sunaikino sovietų laikų taikinį žemoje Žemės orbitoje ir sukėlė susirūpinimą užsienyje dėl savo kosminių pajėgumų. Ginklas buvo paleistas nuo Žemės paviršiaus, kai praskriejo palydovas.
Rusijos delegacijos Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biure vadovas Konstantinas Voroncovas praėjusį mėnesį pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkių komercinių ir civilinių palydovų naudojimas Ukrainai padėti „yra netiesioginis įsitraukimas į karinius konfliktus“, o „kvazicivilinė infrastruktūra“, kaip jis sakė, „gali tapti teisėtu atsakomųjų veiksmų taikiniu“.
Ukrainos pajėgos, vykdydamos operacijas prieš Rusijos pajėgas, labai pasikliovė palydovinio interneto prieiga.
Elono Musko bendrovė „SpaceX“ į Ukrainą nusiuntė daugiau kaip 15 tūkst. „Starlink“ terminalų, kad padidintų interneto aprėptį ir ryšį po Rusijos kibernetinės atakos prieš ypatingos svarbos šalies infrastruktūrą.
Komercinės palydovinių vaizdų bendrovės „Planet Labs“ ir „Maxar Technologies“ taip pat teikė svarbią žvalgybinę informaciją dalydamosi didelės raiškos mūšio lauko vaizdais iš viršaus.
W.Courtney teigė, kad NATO tikriausiai dabar imasi daugiau pažeidžiamos infrastruktūros stebėjimo. Jis teigė negalįs spėlioti, kaip NATO reaguotų į tokią ataką.
