Pasak BBC, Yoon Suk-yeolo metinis atlyginimas padidės 3 proc. iki 262,6 mln. vonų (apie 175 tūkst. eurų), t.y. atitiks vyriausybės pareigūnams taikomą standartą.
Žinia apie prezidento atlyginimo padidinimą sulaukė Pietų Korėjos gyventojų kritikos, kai kurie iš jų sako negalintys patikėti, kad jis vis dar gauna atlyginimą, jau nekalbant apie jo padidinimą.
Tai sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose. Pietų Korėjos vartotojai atkreipė dėmesį į tai, kad Yoon Suk-yeolo atlygis yra beveik padidintas dvigubai negu minimalus darbo užmokestis.
„Minimalus darbo užmokestis padidėjo 1,7 proc., o [Yoon Suk-yeolas gauna] 3 proc. už ką?“ – vienoje žinutėje socialiniame tinkle „X“ piktinosi vartotojas, sulaukęs tūkstančių „patinka" paspaudimų.
Palyginimui: JAV prezidentas gauna 400 tūkst. JAV dolerių (391 tūkst. eurų) metinį atlyginimą, o Jungtinės Karalystės ministro pirmininko alga siekia apie 172 tūkst. svarų sterlingų (apie 204 tūkst. eurų).
Prieš ir už prezidentą
Nuo gruodžio mėn. įvykusios apkaltos Yoon Suk-yeolas ne kartą priešinosi bandymams atlikti tyrimą, jį apklausti ar suimti dėl įtariamo sukilimo ir piktnaudžiavimo valdžia. Tai šalį nuvedė prie dar didesnės politinės sumaišties.
Anksčiau šį mėnesį Pietų Korėjos prezidento apsauga neleido tyrėjams patekti į prezidento rezidenciją. Dėl šios aklavietės sausio 7 d. vidurnaktį nustojo galioti pirminis arešto orderis, tačiau vietos teismas jį pratęsė.
Tyrėjai ruošiasi dar vienam bandymui suimti Yoon Suk-yeolą ir dabar kreipėsi pagalbos į policiją.
Pirmadienį valdžios institucijos pareiškė, kad bet koks bandymas suimti nušalintą prezidentą užtikrins, kad būtų išvengta „bet kokių aukų ar kraujo praliejimo“. Jos taip pat įspėjo, kad saugumo darbuotojai ir įstatymų leidėjai gali būti suimti, jei trukdys suėmimui.
Tuo tarpu Yoon Suk-yeolo advokatai aiškina, kad policijos pareigūnų ir tyrėjų paskyrimas suimti prezidentą yra „visuomenės išdavystė“. Jie teigė, kad arešto orderis buvo „neteisėtas“.
Jie taip pat reikalavo, kad arešto grupės darbuotojai nedėvėtų kaukių, kad „riaušininkai negalėtų įsibrauti į nacionalines paslaptis saugantį objektą ir apsimesti policijos pareigūnais“.
Sostinėje Seule tūkstančiai žmonių prisijungė prie didelio masto protestų, kuriais buvo palaikomas Yoon Suk-yeolas ir prie nukreiptų prieš jį.
Jo kritikai nori, kad dėl bandymo įvesti karinę padėtį nušalintas prezidentas būtų apkaltintas ir suimtas, o Yoon Suk-yeolo šalininkai mano, kad trumpalaikė karinė padėtis buvo įvesta pagrįstai, siekiant apsaugoti Pietų Korėjos demokratiją.
Nors ir nušalintas nuo pareigų, Yoon Suk-yeolas liks poste, kol Pietų Korėjos Konstitucinis teismas patvirtins jo apkaltą.
Pagrįsdamas karinės padėties paskelbimą, Yoon Suk-yeolas rėmėsi „antivalstybinių jėgų“ ir Šiaurės Korėjos grasinimais. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jo žingsnį paskatino ne išorės grėsmės, o problemos šalies viduje.