Sprendimas nesusitikti su ukrainiečiais buvo priimtas tokiu metu, kai kyla neaiškumų dėl NATO ryšių su Rusija. Aljansas siunčia į Baltijos šalis karius, o naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atstatyti santykius su Vladimiru Putinu.
„The Wall Street Journal“ teigimu, kai kurie Aljanso diplomatai siekia išplėsti dialogą su Rusija, nes numano, kad D.Trumpas sieks pagilinti NATO bendradarbiavimą su Maskva.
Tačiau pastarąją savaitę paaštrėjusios kovos Rytų Ukrainoje tokias pastangas komplikuoja – ir Briuselyje, ir Vašingtone. Susirėmimai prie Avdijivkos miesto jau kainavo ir dešimčių Ukrainos karių, ir civilių gyvybių.
Įnirtingi apšaudymai
Donbase jau seniai buvo regėti tokie mūšiai, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai užfiksavo daugiau nei 10 tūkst. sprogimų. Vyriausybė Kijeve teigia, kad separatistai naudoja raketas „Grad“ ir sunkiąją artileriją.
JAV misijos prie ESBO atstovė Kate Byrnes patvirtino ukrainiečių pateikiamą informaciją, kad dėl susirėmimų 17 tūkst. Avdijivkos gyventojų šią šaltą žiemą liko be vandens, elektros ir šildymo: „Kaip suprantame, 2,5 tūkst. šių žmonių yra vaikai.“
Sureagavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris trečiadienį pareiškė, kad situacija Rytų Ukrainoje vis blogesnė, ir paragino nutraukti ugnį.
Stebėtojai jau atkreipė dėmesį į gana skystą Baltųjų rūmų reakciją į naujausius įvykius Ukrainoje.
O Vašingtonas, regis, neskuba smerkti separatistų – stebėtojai jau atkreipė dėmesį į gana skystą Baltųjų rūmų reakciją į naujausius įvykius Ukrainoje.
Kadangi D.Trumpas žada pagerinti santykius su Rusija ir galbūt atšaukti jai taikomas sankcijas, Kijevas baiminasi, kad JAV prezidentas gali susitarti su V.Putinu ir atrišti pastarajam rankas – esą tuomet Kremlius Donbase galės daryti, ką nori.
„Apšaudymai milžiniški, – dar antradienį teigė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. – Kas galėtų drįsti kalbėti apie sankcijų atšaukimą tokiomis aplinkybėmis?“
Regis, gerų žinių sulaukta iš Jungtinių Tautų (JT). Ukrainos atstovas Volodymyras Jelčenka pareiškė, kad naujoji JAV ambasadorė Nikki Haley jam patvirtino, jog Vašingtonas niekada nepripažins Krymo Rusijai.
Kas laukia raketinės gynybos?
Tad kodėl atšaukti pokalbiai dėl raketinės gynybos? Kai kurie diplomatai esą teigia, kad atsargumo imtasi, nes Aljansas nenori dar labiau pabloginti santykių su Rusija. Kita vertus, rizikuojama nuvilti Kijevą.
Vienas NATO atstovas „The Wall Street Journal“ teigė, kad sprendimas neuždaro durų tolesnėms diskusijoms su Ukraina. Bet Aljanse puikiai suprantama, kad Rusija vos prabilus apie raketinę gynybą pradeda kelti triukšmą ir sėti abejones.
„Kalbant apie ryšius su Ukraina, yra tam tikro politinio jautrumo, nes akivaizdu, kad bendradarbiavimas gali sukelti pernelyg aštrią Rusijos reakciją“, – tvirtino diplomatas.
Jei raketinės gynybos stotis Rumunijoje būtų aktyvuota ir neutralizuotų raketą, jos nuolaužos galėtų nukristi Ukrainos teritorijoje.
NATO nuosekliai tikina, kad Aljanso raketinės gynybos sistema „Aegis“ skirta tik sąjungininkų gynybai. O skydo dalis Rumunijoje nėra skirta raketoms numušti, kurios potencialiai skrietų į Ukrainą.
Tačiau jei raketinės gynybos stotis Rumunijoje būtų aktyvuota ir neutralizuotų raketą, jos nuolaužos galėtų nukristi Ukrainos teritorijoje.
Rusija skelbia netikinti NATO aiškinimais, kad raketinės gynybos skydas atremtų Irano keliamą grėsmę, ir jau seniai ragina Aljansą atsisakyti skydo plėtros planų.
O dabar ir NATO štabe Briuselyje, ir Pentagone nerimaujama, kad D.Trumpas iš tiesų gali atsisakyti bent dalies planų dėl raketinės gynybos. Tiesa, respublikonai neoficialiai tikina, kad tokių užmačių tikrai nėra.
