Suskaičiavus balsus 94 proc. rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad dešiniųjų aljansas nedideliu atotrūkiu lenkia savo varžovus, gerokai sustiprėjus ultradešiniųjų pozicijoms.
Prognozuojama, kad dešiniųjų blokas laimės 176 iš 349 vietų parlamente, o šiek tiek atsiliekanti kairiųjų stovykla – 173 mandatus.
Pasak už rinkimus atsakingų pareigūnų, galutinį rezultatą dar pernelyg sunku nuspėti – taigi, balsavimo baigtis turėtų paaiškėti ne anksčiau kaip trečiadienį, kai bus suskaičiuoti paskutiniai balsai, atiduoti užsienyje ir per išankstinius rinkimus.
„Šią naktį galutinio rezultato nesulauksime“, – sakė 55 metų M.Andersson džiūgaujantiems šalininkams, ragindama švedus „turėti kantrybės“ ir „leisti demokratijai veikti“.
Premjerės varžovas – konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), vadovaujantis dešiniųjų blokui – sakė esąs „pasirengęs formuoti naują ir stiprią vyriausybę“, nors ir pripažino, kad rinkimų baigtis dar gali pasikeisti.
Nuosaikieji ir dar dvi mažesnės dešiniojo sparno partijos pirmą kartą suvienijo jėgas su Antiimigracinių ir nacionalistinių pažiūrų partija „Švedijos demokratai“ (SD). Panašu, kad ultradešinieji per šiuos rinkimus pasieks savo geriausią rezultatą.
SD pateko į parlamentą 2010 metais, peržengusi 5 proc. balsų ribą, tačiau kitos partijos šią jėgą ilgą laiką laikė „atstumtąja“. Prognozuojama, kad šįkart „Švedijos demokratai“ surinks apie 20,7 proc. balsų.
Tai reiškia, kad SD pirmą kartą aplenks tradicinę dešiniųjų lyderę „Nuosaikiųjų partiją“ ir taps antrąja įtakingiausia partija šalyje.
Rinkimų kampanijoje dominavo problemos, artimos dešiniųjų pažiūrų rinkėjams: kova su nusikalstamumu ir gaujų smurtu, imigrantų integracija ir sparčiai didėjančios sąskaitos už energiją.
Remiantis negalutiniais rezultatais, 30,5 proc. balsų surinkę socialdemokratai tebeturės didžiausią frakciją parlamente, o „Nuosaikiųjų partija“, sulaukusi 19 proc. rinkėjų paramos, nusmuko į trečiąją vietą.
Tai yra nesėkmė U.Kristerssonui, inicijavusiam reikšmingus pokyčius Švedijos politikoje savo sprendimu 2019 metais pradėti tiriamąsias derybas su „Švedijos demokratais“.
Paskui jo pavyzdžiu pasekė kitos dvi dešiniosios jėgos – Krikščionių demokratų ir Liberalų partijos.
