Mobilizuotieji iš Tomsko srities Pervomaisko rajono dvi savaites slapstosi miške aneksuotoje Luhansko srityje. Jie negali grįžti į dalinį, nes jiems gresia baudžiamoji byla dėl dezertyravimo už pasitraukimą iš karo zonos.
Apie šią situaciją portalui sibreal.org pranešė vieno iš mobilizuotųjų motina Jelena Solodovnikova, skelbia „Meduza“.
Žadėjo trijų mėnesių mokymus
Pasak moters, jos sūnus buvo mobilizuotas rugsėjo 26 dieną Jam buvo pažadėta tris mėnesius mokytis Omsko kariniame dalinyje, tačiau vietoje to jis kartu su kitais šauktiniais buvo išvežtas į Jekaterinburgą.
Šiame mieste vyrams buvo išduotos uniformos, o rugsėjo 29 dieną jie buvo išvežti į pasienio dalį Rostovo srityje.
Dar po savaitės mobilizuotieji buvo išsiųsti į Luhansko sritį.
Kaip rašo sibreal.org, šie mobilizuoti vyrai, kuriems buvo žadėti trijų mėnesių kariniai apmokymai, buvo vadinami tiesiog „mėsa“.
Vieną dieną Luhansko srityje mobilizuotieji iš Tomsko pateko į minosvaidžių ugnį ir buvo priversti trauktis.
Mūšio laukas be vadų
Pasak vieno iš karių motinos J.Solodovnikovos, mūšio lauke nebuvo jokios vadovybės, o pagrindiniu vadu buvo paskirtas taip pat mobilizuotas seržantas, kuris nesuprato, ką mūšio lauke reikia daryti.
„Jie vaikščiojo kaip pėstininkai, nebuvo jokios įrangos. Buvo kulkosvaidžiai, bet kas jie tokie, su kulkosvaidžiais prieš tankus?“ – sakė mobilizuotojo motina.
Galiausiai kariai pasitraukė į mišką, kad apsaugotų savo gyvybes. Pastarąjį kartą su artimaisiais jie susisiekė spalio 17 dieną.
„Dabar jie liko vieni. Pasidarė kažkokį tentą, dieną kūrena laužus, kad sušiltų, naktį juos užgesina“, – pasakoja J.Solodovnikova.
Kariškių artimieji kreipėsi pagalbos į Valstybės Dūmos deputatę iš Tomsko srities Tatjaną Solomatiną. Jie prašė „duoti mobilizuotiesiems normalią komandą“ ir išsiųsti juos mokytis, tačiau deputatė sakė, kad „karininkai atsisako dirbti su dezertyrais“.
Iš gubernatoriaus įstaigos, kuriai artimieji skundėsi, kad jų giminaičiai buvo išsiųsti į karo zoną be apmokymų, amunicijos ir maisto, jie gavo pranešimą, kad artimųjų kreipimasis priimtas nagrinėti.
Sugriežtintos bausmės
Vos paskelbęs apie mobilizaciją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po kelių dienų pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtintos bausmės už savanorišką pasidavimą į nelaisvę ir atsisakymą kovoti.
Remiantis šiomis Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu bus baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal anksčiau galiojusį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekė 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
