Jie patruliuoja Kijevo gatvėse pasipuošę kamufliažinėmis uniformomis ir žygiuoja su deglais.
Jie puola romus, LGBT bendruomenės narius. Jie treniruojasi kartu su į Ukrainą vis atvykstančiais Amerikos neonaciais.
Jie – ultranacionalistinė Ukrainos nacionalinė milicija. Ši organizacija yra kovose Donbase užgrūdinto, bet polinkiu į neonacizmą ir net karo nusikaltimais kaltinamo savanorių bataliono „Azov“ dalis.
Skandalingo šių ekstremistų elgesio pavyzdžių netrūksta – štai ir šeštadienį „Azov“ bei Nacionalinės milicijos radikalai tiesiog prie Ukrainos prezidento administracijos pastato Kijeve susirėmė su policija. Kijeve ir Čerkase buvo sužeisti mažiausiai 25 pareigūnai.
Bet Ukrainos centrinė rinkimų komisija problemų nemato – Nacionalinei milicijai ji suteikė teisę oficialiai stebėti šalies prezidento rinkimus.
Kam simpatizuoja ministras?
Centrinės rinkimų komisijos sprendimu, švelniai tariant, abejojama. Ypač po to, kai Nacionalinės milicijos atstovas įspėjo, kad organizacijos nariai patys imsis veiksmų ir panaudos jėgą, jei teisėsauga „nesugebės“ užkirsti kelio sukčiavimui per rinkimus.
„Jei teisėsaugos pareigūnai ignoruos akivaizdžius pažeidimus ir jų nefiksuos, mes elgsimės taip, kaip nurodė mūsų vadas“, – kovo 6-ąją nurodė Ihoris Vdovinas.
Nacionalinės milicijos lyderis Ihoris Michailenka tinkle „Telegram“ anksčiau parašė: „Jei teisingumo vardan reikės smogti kažkam į veidą, nedvejodami tai padarysime.“
Į tokį atsišaukimą rinkimų komisija nereaguoti negalėjo – kreiptasi į Ukrainos saugumo tarnybą (SBU). Be to, komisija pareiškė, kad smurtas rinkimų dieną būtų „nepriimtinas“ – tiesa, pareiškimo, kad iš Nacionalinės milicijos galėtų būti atimta teisė siųsti stebėtojus į rinkimų apylinkes, taip ir nebuvo.
SBU nuo komentarų kol kas susilaiko, bet tiek kai kurie aktyvistai, tiek teisėsaugos institucijos skambina pavojaus varpais.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas netrukus pareiškė, kad teisę naudoti jėgą turi tik policija.
„Jėgos naudoti negali nei savanorių būriai, nei bet kokia kita organizacija. Priimtinas tik bendradarbiavimas su teisėsauga. Bet kokie bandymai kištis į rinkimų procesą bus griežtai ir, jei prireiks, kietai stabdomi“, – teigė A.Avakovas.
Vis dėlto nėra aišku, ar toks pažadas įtikins ministro kritikus, teigiančius, kad ir pats A.Avakovas simpatizuoja kraštutiniams dešiniesiems bei yra artimai susijęs su kai kuriais bataliono „Azov“ veteranais.
Pritraukia nemažai jaunų žmonių
Nacionalinei milicijai visoje Ukrainoje priklauso keli tūkstančiai narių. Šalies miestų gatvėse rengiamose ceremonijose su deglais šie radikalai viešai prisiekia ginti viešąsias erdves nuo nelegalaus alkoholio, narkotikų prekeivių ir nelegalių lošimo namų.
Bet vienas pamėgtų taikinių – mažumos. Pernai birželį Nacionalinės milicijos nariai kirviais ir kūjais sugriovė romų stovyklą viename Kijevo parke – nuo jų bėgo minia moterų ir vaikų.
Nė vienas chuliganas nebuvo nubaustas. Galbūt dėl to, kad Nacionalinė milicija turi pasiekusi specialų susitarimą su vyriausybe, pagal kurį grupės nariams suteikiamos tokios pat teisės kaip ir policijai.
Nors organizacijos nariams neleidžiama viešai nešiotis šaunamųjų ginklų, tarp jų yra nemažai neonacių, kūnus išsipuošusių svastikų tatuiruotėmis. Aktyvistai neretai įsiveržia į miestų tarybų posėdžius ir priverčia deputatus pritarti nacionalistiškiems potvarkiams.
Įdomu, kad nepriklausomos apklausos rodo, jog politinį „Azov“ sparną – partiją „Nacionalinis korpusas“ palaiko vos 1 proc. ukrainiečių rinkėjų.
Nepaisant to, su „Azov“ siejamos grupuotės kuria patrauklius vaizdo įrašus, drabužių linijas, atidaro mišrių kovos menų sales – taip jos pritraukia nemažai jaunuolių.
