Naujausių apklausų duomenimis, 30 proc. indų teigė, kad neleistų neliečiamiesiems įžengti į savo namų virtuvę ir naudotis tais pačiais įrankiais. Tačiau paaiškėjo, kad tokį neigiamą požiūrį į žemiausios kastos atstovus turi ne tik hinduistai.
23 proc. Indijos sikhų, 18 proc. musulmonų ir 5 proc. krikščionių taip pat teigia vengiantys neliečiamųjų. Tyrėjai teigia, jog tai rodo, kad net kitų religijų įtaka Indijoje nėra pajėgi panaikinti daugelį amžių gyvuojančios kastų sistemos.
Daugybe religijų ir tautybių garsėjančioje Indijoje kasta yra viena iš žmogaus tapatybės dalių, kuri dažnai tampa politinės mobilizacijos instrumentu. Rinkėjai yra linkę palaikyti tuos politikus, kurie priklauso tai pačiai kastai kaip ir jie patys.
Be to, iki šiol Indijoje nieko nestebina atvejai, kuomet darbą valstybinėse įstaigose žmonės gauna ne dėl turimos patirties ar išsilavinimo, o dėl priklausymo vienai ar kitai kastai.
Dėl šios priežasties nemažai Indijos ekspertų abejoja, kad greitu metu šis šalies socialinis fenomenas galėtų išnykti.
Kovą su kastų sistema Indijos valdžia paskelbė po šalies nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Tuo metu buvo patvirtinta ir speciali kvotų sistema, kuri numatė, kad tam tikra dalis valstybinių darbų ir universiteto vietų privalo būti skiriama neliečiamiesiems, rašo interneto svetainė goshennews.com.
Ši kova pradėjo duoti vaisių. Štai 2009 m. pirmą kartą šalies istorijoje Indijos parlamento pirmininke tapo moteris iš neliečiamųjų kastos.
Maža to, Bangaloro mieste dar 1997 m. duris atvėrė pirmoji mokykla, specialiai sukurta neliečiamųjų vaikams.
Remiantis hinduizmo mokymu, aukštesniosioms klasėms priklausantys žmonės negali bendrauti su neliečiamaisiais, nes tokiu atveju pastarieji neva susitepa. Neliečiamieji laikomi iš prigimties nešvariais žmonėmis.
Kai kuriuose Indijos regionuose manoma, kad žmogų suteršia net ir ant jo kritęs neliečiamojo žmogaus šešėlis.
Kai kuriuose Indijos regionuose manoma, kad žmogų suteršia net ir ant jo kritęs neliečiamojo šešėlis. Neliečiamiesiems dažnai taikomos ir kitos itin žiaurios ir juos žeminančios taisyklės.
Pavyzdžiui, kaimuose „neliečiamųjų“ moterims yra draudžiama naudotis bendrais vandens šaltiniais, nes manoma, kad joms palietus vandenį jis taps užterštu.
Šios kastos žmonėms draudžiama įžengti į šventyklas ir viešuosius parkus.
Per bendruomenių šventes jie privalo sėdėti atokiau nuo kitų žmonių, o maistas jiems duodamas ne tiesiai į rankas, bet numetamas.
Visoje Indijoje apie ketvirtadalis gyventojų, mažiausiai 250 milijonų žmonių, priklauso neliečiamųjų kastai.
