Papildyta 18.42 val.
Pirmadienio vakaras Lenkijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyje irgi neramus. Opolės vaivadijoje esančiame Nysos mieste ir jo apylinkėse laukiama naujos potvynio bangos, pranašaujama, kad vandens lygis gali pakilti net aštuonis metrus.
Todėl mieste skamba sirenos - ženklas, kad gyventojai turėtų evakuotis.
Dalis jų su savo automobiliais suvažiavo ant mieste esančio viaduko. Čia tikimasi išbūti iki atoslūgio, taip apsaugant ir savo transporto priemones.
Papildyta 14 val.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po neeilinio Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė, kad dalyje šalies skelbiama nepaprastoji padėtis. Kol kas nėra dar tiksliai nustatyta, kokiose konkrečiose vietovėse Lenkijos pietuose ir pietvakariuose ši padėtis galios, tai premjeras žada nurodyti artimiausiu metu, kai speciali komisija tęs darbus Vroclave.
Tada paaiškės ir tai, kokių veiksmų bus imtasi. Tačiau vienas iš veiksmų greičiausia bus priverstinė evakuacija, jeigu tarnybos nuspręs, kad tai būtina dėl potvynio pavojaus. Anot premjero, sekmadienį atsisakymų evakuotis jau buvo mažiau, tačiau vis dar pasitaikė.
Kalbėdamas apie Vyriausybės skiriamą finansinę injekciją, kurią suderino premjeras su finansų ministru, sieks milijardą zlotų. Jau numatyta, kad nukentėję žmonės gaus po 10 tūkst. zlotų vienkartines išmokas. Taip pat teigiama, kad šalinant padarinius numatoma skirti išmokas namų remontui, jos gali siekti 100-200 tūkst. zlotų.
Vaizdai lyg po karo
Rytinėje Sudetų dalyje esantis kurortinis Landeko (Lądek-Zdrój lenk.) miestelis atrodo kaip po karo.
Feisbuko grupėje apie kataklizmus Lenkijoje ir pasaulyje („Kataklizmy w Polsce i na świecie“) publikuotos nuotraukos iš šio Žemutinės Silezijos miestelio. Apokaliptinis vaizdas kelia siaubą – miestelį vanduo tiesiog sugriovė.
„Vaizdas lyg po karo. Tokių vietų pietvakarinėje Lenkijoje yra daugiau“, – rašoma puslapyje, kartu publikuojamos Klaudios Hajduk nuotraukos.
Šis miestelis vienas iš tų, kurie atskirti nuo pasaulio. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad evakuoti žmones iš čia įmanoma tik sraigtasparniais, kadangi nei privažiuoti automobiliais, nei nuplaukti vandens transportu neįmanoma. Sraigtasparniai kyla nuo pat pirmadienio ryto, teigia ugniagesių gelbėtojų atstovai.
„Vanduo nešė automobilius ir viską, ką tik galėjo su savimi pasiimti – medžius, jų šakas, šiukšles ir daugybę purvo“, – taip apie vandens stichiją Landeko miestelyje sako vietiniai.
Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad daugelyje vietovių situacija dramatiška, o jiems tai buvo itin sunki naktis.
„Tai buvo sunki naktis gelbėtojams, taip pat daugybei gyventojų, nes vanduo liejasi į butus, į pastatus“, – pirmadienio rytą apie situaciją pietinėje Lenkijoje kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Kerolis Kierzkowskis.
Dar vienas miestelis – Silezijos Stronis – irgi galynėjasi su gamtos stichija. Kaip rašo tvn24.pl, vanduo čia net sugriovė vieną pastatą, jame buvo įsikūrusi vietos policija. Situacija visame miestelyje itin sudėtinga, kadangi vanduo sugriovė pylimą, turėjusį saugoti nuo vandens pertekliaus.
Feisbuko paskyroje „Lubuscy Łowcy Burz“ („Liubušo audrų medžiotojai“) paskelbtos nuotraukos, kuriose – kvapą gniaužiantys palyginimai, kaip tos pačios vietos atrodė iki potvynio ir po jo.
Kaip skelbia gazeta.pl, vandens lygis daugelyje vietovių jau peržengė tą, kuris buvo pasiektas 1997 metais, kai Lenkijoje kilę potvyniai vadinti tūkstantmečio potvyniais.
Įspėjimai Vroclavui, Opolei
Tvn24.pl duomenimis, situacija kol kas negerėjo. Įspėjimai jau skelbiami ir daugiau nei 600 tūkst. gyventojų turinčiam Vroclavui. Kaip teigia miesto prezidentas Jacekas Sutrykas, potvynis gali sukelti miestui problemų, bet esą bent kol kas nieko panašaus, kas miestą buvo ištikę 1997 metais, neprognozuojama.
„Hidrologų parengti scenarijai, parengti vos prieš dieną, pasirodė jau nesantys aktualūs. Lietaus krituliai Lenkijos ir Čekijos kalnuose ir apgadinti pylimai lemia, kad Vroclavą po kelių dienų pasieks daugiau vandens, negu buvo prognozuota dar vakar“, – vėlyvą sekmadienio vakarą skelbė J.Sutrykas.
Potvynio pavojus paskelbtas ir Opolėje. Šio miesto policija įspėja, kad tarnybos vertina situaciją. Tačiau mieste Odros upės lygis jau pakilo virš šešių metrų žymos, tad situacija sudėtinga.
Kitur dar blogiau. Štai Nysoje vanduo užpylė ligoninę, skendo priėmimo skyrius, pacientus iš čia teko evakuoti valtimis ir pripučiamais plaustais. Turimais duomenimis, evakuoti teko 33 žmones, tarp jų buvo vaikų, besilaukiančių moterų, ligonių iš vidaus ligų ir chirurginio skyrių.
Pirmadienio rytą patvirtinta, kad žuvo gydytojas iš Nysos, kurio automobilis buvo surastas ant užlieto kelio. Tai, gazeta.pl, žiniomis, jau ketvirta šio potvynio auka.
Klodzko miestelyje taip pat užpilti namai, parduotuvės, purvo matosi nes ties antrais pastatų aukštais. Be to, nėra elektros, tad naktis čia buvo itin tamsi. Per miestelyje tekančioje Klodzko Nysos upėje vanduo pakilo net 798 centimetrus, o tai daugiau nei 550 centimetrų virš aukščiausios žymos ir beveik pusantro metro daugiau nei 1997 m. rekordas.
Naktį į pirmadienį daugiausia prilijo Jelenia Guros mieste, net 51,1 mm. Vis dėlto meteorologai ramina – liūtys turėtų po truputį rimti. Vis dėlto tai nereiškia, kad pakilęs vanduo upėse nepradarys dar problemų.
Vandeniui nuslūgus – baisus vaizdas
Vandeniui slūgstant miesteliuose atsiveria baisūs vaizdai. Klodzke, Landeke, Glucholazuose gyventojai po truputį imasi tvarkymosi ir skaičiuoja nuostolius. Akivaizdu, kad pastarieji bus didžiuliai.
Gatvėse guli grindinio plytelės, langų, durų rėmai, stiklai, lentos. Štai Klodzko centre vanduo išplovė viską iš vieno paslaugų pastato – jame matosi kabantys elektros laidai, nuplėšyti radiatoriai.
Vandens stichijos nesustabdė automobiliai, juos srovė nešė.
Panašūs vaizdai ir Landeko gatvėse, čia irgi prinešta purvo, plytų, medžių gabalų. Išvartyti kelio ženklai ir guli visi tie daiktai, kuriuos upė atnešė su savimi.
Glucholazuose po vandeniu atsidūrė vietos futbolo klubo stadionas su visa kita infrastruktūra. Kaip nelinksmai pastebi žaidėjai socialiniuose tinkluose, jie nebeturi nei kur, nei kuo apsirengę žaisti, nes viskas vandenyje.
Reikia pagalbos
Nemažai vietovių likusios be elektros, ypač nutolusios, esančios kalnuose. Didesniuose miestuose jau kalbama ir apie problemas su geriamuoju vandeniu, jo netrukus irgi gali pradėti trūkti.
Pirmadienį neveikia per 350 mokyklų ir vaikų darželių Opolės, Silezijos ir Liubušo vaivadijose.
Visoje Lenkijoje pradėta rinkti parama nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms. Skelbiama, kad reikia maisto produktų, geriamojo vandens, higienos priemonių.
Lietuva pasiruošusi padėti
Lietuva taip pat ketina siųsti pagalbą kaimynams. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM komanda bus operatyviai pasirengusi išvykti padėti vykdyti gelbėjimo darbus Lenkijos tarnyboms, šią šalį užplūdus liūtims ir potvyniams.
„Nacionaliniame krizių valdymo centre vykusio tarpinstitucinio pasitarimu metu nuspręsta Lenkijai pasiūlyti didelio galingumo konteinerinę siurblinę bei užtvankoms statyti reikalingų smėlio maišų fasavimo įrangą. Į Lenkiją taip pat vyktų 15-20 gelbėtojų komanda“, – rašoma pranešime.
„Pagal šiuo metu turimą informaciją, potvynio mastas nemažėjo, kai kurie miestai, pavyzdžiui, Vroclavas didžiausios potvynio bangos laukia rytoj, todėl aktyvavome pajėgas, kurios, prireikus, artimiausiu metu galėtų išvykti padėti kolegoms Lenkijoje apsaugoti nuo kylančio potvynio infrastruktūros objektus, gyventojų būstus, taip pat vykdyti gelbėjimo darbus“, – ten pat cituojamas NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Užsienio reikalų ministerija bendrauja su partneriais Lenkijoje, aiškinantis tikslius poreikius ir optimaliausius pagalbos suteikimo būdus, Vidaus reikalų ministerija koordinuoja praktinius tarnybų veiksmus, kad gelbėtojai galėtų išvykti kuo skubiau, suderinus su Lenkijos institucijomis paramos masto ir reikalingumo detales.
Galutinis sprendimas ir konkrečios operacijos detalės bus priimtas artimiausiu metu.
