D.Trumpui atnaujinus sankcijas, Europos įmonės, prekiaujančios tiek su JAV, tiek su Iranu, bus priverstos rinktis: jei nenutrauks ryšių su Teheranu, kentės nuo Vašingtono sankcijų.
Tuo pat metu Europos Komisija (EK) bando išsaugoti 2015 m. pasirašytą Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA), lėmusį Irano branduolinės programos įšaldymą.
„Mes, Komisija ir Europos Sąjunga, turime pareigą apsaugoti Europos verslą. Turime veikti dabar, veiksime dabar. Todėl pradedame 1996 m. Blokavimo statuto aktyvavimo procesą, kad neutralizuotume ekstrateritorinį JAV sankcijų poveikį Europos kompanijoms“, – paskelbė EK pirmininkas Jean'as-Claude'as Junckeris.
J.C.Junckeris: „Mes, Komisija ir Europos Sąjunga, turime pareigą apsaugoti Europos verslą. Turime veikti dabar, veiksime dabar. Todėl pradedame 1996 m. Blokavimo statuto aktyvavimo procesą, kad neutralizuotume ekstrateritorinį JAV sankcijų poveikį Europos kompanijoms.“
1996 metais priimtas Blokavimo statutas, kurio atnaujinimo procesą penktadienį pradėjo ES, buvo skirtas neutralizuoti Vašingtono paskelbtą prekybos embargą Kubai.
Pagal šį statutą ES kompanijos ir teismai negali laikytis tam tikrų užsienio valstybių paskelbtų sankcijų įstatymų, o teismo sprendimai, priimti pagal šiuos įstatymus, ES neturi jokios teisinės galios.
Kitaip tariant, Europos kompanijos negali pasitraukti iš Irano vien dėl JAV sankcijų baimės.
Vis dėlto ginčas su JAV dėl prekybos su Kuba draudimo buvo išspręstas politinėmis priemonėmis, tad šis Blokavimo statutas realiai taip ir nebuvo išbandytas.
Anot analitikų, būtent todėl sunku pasakyti, kokį iš tiesų poveikį jis turės.
Kompanijos statutą ignoruos?
Jau dabar aiškėja, kad Irano branduolinis susitarimas gali žlugti dėl Europos įmonių planų: vargu, ar kompanijos norės rizikuoti operacijomis vienoje galingiausių pasaulio ekonomikų JAV.
Danijos logistikos įmonė „A.P.Moller-Maersk“ jau paskelbė planus pasitraukti iš Irano. Tą patį pareiškė Vokietijos draudimo bendrovė „Allianz“
Prancūzijos naftos milžinė „Total“ trečiadienį paskelbė, kad jei JAV šiai įmonei nepadarys specialios išimties dėl sankcijų atidėjimo, ji pasitrauks iš pelningo dujų projekto Irane.
E.Macronas: „Neversime Prancūzijos kompanijų pasilikti Irane. Prancūzijos prezidentas nėra „Total“ direktorius.“
„Neversime Prancūzijos kompanijų pasilikti Irane. Prancūzijos prezidentas nėra „Total“ direktorius“, – apie įmonės sprendimą kalbėjo šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
Kolumbijos universiteto Globalios energetikos centro ataskaitoje teigiama, kad nebus lengva nustatyti, ar operacijas Irane stabdanti kompanija pažeidžia Blokavimo statutą.
Anot autorių, gali būti neįmanoma įrodyti, kad įmonė prekybą su Iranu nutraukė būtent dėl JAV sankcijų baimės. Esą kompanijos pasitraukimą gali pagrįsti daugybe priežasčių, įskaitant riziką dėl reputacijos, korupciją ar pelno dydį.
2017-ųjų pasaulio korupcijos indekse Iranas pateko į labiausiai korumpuotų pasaulio šalių trisdešimtuką.
Kolumbijos universiteto ekspertai tikina, kad dėl šio statuto tarptautinės korporacijos atsidurs sudėtingoje padėtyje, kadangi „joms teks nuspręsti, ar laikytis statuto ir pažeisti JAV sankcijų politiką, ar pasielgti priešingai (paklusti Vašingtono sankcijoms, tačiau pažeisti statutą – red.)“
„Gali tekti rinktis mažesnį iš dviejų blogybių – toks sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į dviejų jurisdikcijų sankcijas ir baudas“, – prognozuoja autoriai.
Ataskaitos autoriai: „Gali tekti rinktis mažesnį iš dviejų blogybių – toks sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į dviejų jurisdikcijų sankcijas ir baudas.“
Kolumbijos universiteto ataskaitoje teigiama, kad šio statuto reikšmė gali būti labiau simbolinė, esą jis skirtas atbaidyti Vašingtoną nuo sankcijų Europos įmonėms, vykdančioms veiklą tiek Irane, tiek JAV, skyrimo.
Be to, Briuselis esą siekia Vašingtonui parodyti, kad JAV negali kontroliuoti Europos verslų.
„Gali būti, kad įmonės, rizikuojančios didelėmis baudomis dėl JAV sankcijų politikos pažeidimo, ignoruos ES Blokavimo statutą“, – teigė Anna Bradshaw iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios teisės įmonė „Peters & Peters“
Kai kurie Europos lyderiai taip pat siūlo žvelgti į situaciją realistiškai. Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad galbūt įmanoma išmokėti kompensacijas nuo JAV sankcijų nukentėjusioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, tačiau tikrai ne visoms kompanijoms.
„Negalime kurti iliuzijų“, – sakė A.Merkel.
Savo ruožtu Teheranas įspėjo, kad bet koks ES investicijų praradimas privers šią šiitišką valstybę pasitraukti iš susitarimo ir leis vėl sodrinti uraną, kuris gali būti panaudotas branduolinių ginklų gamybai.
Sprendimas išprovokavo įtampą
Blokavimo statuto atnaujinimu Bendrija bando išsaugoti branduolinį susitarimą su Iranu ir neeskaluoti situacijos neramiame Artimųjų Rytų regione.
D.Trumpas, gegužę paskelbdamas apie sankcijų Iranui atnaujinimą, teigė, esą susitarimas leis Teheranui po 2025-ųjų toliau vykdyti branduolinę programą. Be to, susitarime nekalbama apie Irano balistinių raketų bandymus ir kenksmingą šalies veiklą Artimuosiuose Rytuose.
Šis JAV vadovo sprendimas išprovokavo aštrią Europos lyderių reakciją bei padidino nuo pat D.Trumpo išrinkimo pradžios tarp Valstijų ir Bendrijos tvyrančią įtampą.
„Jau nebėra taip, kad Jungtinės Valstijos mus paprasčiausiai apsaugo – Europa turi paimti savo likimą į savo pačios rankas: tokia yra ateities užduotis“, – gegužės pradžioje kalbėjo A.Merkel.
Kritikos D.Trumpui negailėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas
D.Tuskas: „Žvelgdamas į naujausius prezidento Trumpo sprendimus kas nors netgi galėtų pagalvoti, kad turint tokių draugų, kam mums reikalingi priešai?“
„Žvelgdamas į naujausius prezidento Trumpo sprendimus kas nors netgi galėtų pagalvoti, kad turint tokių draugų, kam mums reikalingi priešai?“ – tviteryje retoriškai klausė D.Tuskas.
