J.Bidenas vakare vaizdo ryšiu kreipsis į 27 Bendrijos šalių lyderius, Vašingtonui ir Briuseliui demonstruojant ryžtą pataisyti santykius po dramatiškų diplomatinių kovų per Donaldo Trumpo prezidentavimo erą.
Tačiau jo kreipimasis tik trumpam atitrauks dėmesį nuo svarbiausio klausimo: kaip suvaldyti vėl kylančią COVID-19 bangą, kai vakcinų pristatymas stringa, o skiepijimas vyksta lėčiau nei planuota.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis vylėsi, kad pavyks surengti tiesioginį viršūnių susitikimą, tačiau ES šalims dėl spartėjančio viruso plitimo vėl sugriežtinus karantino priemones, jis vyks nuotoliniu būdu.
Europiečiai širsta, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi britų ir švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“ nevykdo sutarties dėl vakcinos tiekimo ES, tačiau sklandžiai įgyvendina savo įsipareigojimus buvusiai Bendrijos narei Britanijai.
Tačiau jie taip pat kivirčijasi tarpusavyje, kaip pasidalyti jau gautas vakcinas, ir ne visiems patinka Europos Komisijos grasinimas blokuoti vakcinų eksportą.
Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija trečiadienį sugriežtino savo vakcinų eksporto kontrolės mechanizmą, suteikdama blokui daugiau galių blokuoti vakcinų eksportą į tokias šalis kaip Britanija, kuri gamina vakcinas, bet jų neeksportuoja.
„Abipusiai naudinga situacija“
Ketvirtadienio posėdyje lyderių nebus prašoma balsuoti dėl šios priemonės, kuri jau laikinai taikoma. Dauguma jų ją palaikytų, jei tai padėtų paspausti „AstraZeneca“ padidinti tiekimą.
Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, JK kaimynė Airija, taip pat vakcinas gaminančios Belgija bei Nyderlandai, atsargiai žiūri į bet kokius bandymus apriboti tokių gamintojų, kaip „Pfizer-BioNtech“, preparatų eksportą. „Pfizer-BioNtech“ tiekia vakcinas tiek ES, tiek JK.
Jei farmacijos pramonės pasaulinės tiekimo grandinės bus sutrikdytos, gali nukentėti daugelis šalių – tai pripažįsta ir JK ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė, ir U.von der Leyen vadovaujama Europos Komisija.
„Visi susiduriame su ta pačia pandemija, ir dėl trečiosios bangos bendradarbiavimas tarp ES ir JK tampa dar svarbesniu“, – pažymima bendrame pareiškime, išplatintame nuraminti aistroms po ES sprendimo sugriežtinti taisykles.
ES ir JK diskutuoja, kaip „sukurti abiem pusėms naudingą situaciją ir išplėsti vakcinų tiekimą visiems mūsų piliečiams“, tačiau dar nepasiekė susitarimo, kaip pasidalyti „AstraZeneca“ vakcinos dozes.
Bendrovė pristatė ES tik 19 mln. iš 30 mln. vakcinos dozių, pažadėtų pirmajam šių metų ketvirčiui, nors iš pradžių apskritai buvo sutarta dėl 120 mln. dozių.
Briuselio dėmesys nukrypo į gamyklą Nyderlanduose, kurios produkciją JK planavo naudoti savo reikmėms, ir B.Johnsonas nerimauja, kad Briuselis gali atkirsti Britaniją nuo kitų Bendrijoje gaminamų vakcinų.
Vienas Europos diplomatas žurnalistams sakė, kad JK ir Europos Komisija derasi, kaip geriau pasidalyti „AstraZeneca“ vakcinos dozes, ir kad vakcinų stygiaus problema neturėtų slėgti tik Bendrijos pečių.
Dar vienas opus klausimas yra vakcinų, kurias Europa jau gavo pagal Europos Komisijos bendrą vakcinų pirkimo strategiją, pasidalijimas.
Trumpas atokvėpis
Mažesnių valstybių grupė, vadovaujama Austrijos, reikalauja peržiūrėti paskirstymo metodą, nes pirmąjį ketvirtį negavo pakankamai dozių.
Tačiau jos nesulaukia daug užuojautos kitose sostinėse, nes sprendimai buvo priimami jungtiniame iniciatyviniame komitete, kur Austrija ir kitos šalys nepasinaudojo galimybėmis užsitikrinti daugiau dozių.
Esant tokiai padėčiai, J.Bideno kreipimasis, nors ir vaizdo ryšiu iš Vašingtono, suteiks bent trumpą atokvėpį nuo vakcinų problemų. Europos pareigūnai džiaugiasi šiltesniu naujosios JAV administracijos tonu.
Viršūnių susitikimo išvakarėse JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas baigė dviejų dienų vizitą Briuselyje, per kurį susitiko derybų su NATO ministrais ir ES aukščiausiais pareigūnais bei pažadėjo glaudžiai koordinuoti veiksmus.
