Įstatymo pakeitimai įsigaliojo po to, kai tekstas prieš aušrą buvo paskelbtas Prancūzijos oficialiajame leidinyje, o opozicija apkaltino E.Macroną, kad šis siekė jį slapta įteisinti gilią naktį.
Ši publikacija pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai penktadienį Konstitucinė taryba pritarė teisės akto esmei, įskaitant pagrindinį pakeitimą – pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų.
Profsąjungos įspėjo, kad gegužės 1 dieną rengia masinius protestus Darbo dienos proga, o paskelbus nuosprendį keliuose miestuose naktį kilo smurtinės demonstracijos.
Kova dėl įstatymo įgyvendinimo tapo didžiausiu E.Macrono antrosios kadencijos vidaus politikos iššūkiu, nes jis susidūrė ne tik su plačiai paplitusiu visuomenės pasipriešinimu pakeitimams, bet ir su mažėjančiu asmeniniu populiarumu.
Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as sakė, kad greitas E.Macrono įstatymo pasirašymas rodo nepagarbą protesto judėjimui, o kraštutinių kairiųjų kritikas Francois Ruffinas pavadino tai „demokratiniu stabdymu“.
„Įstatymą priėmė vidury nakties, kaip vagys, – tviteryje parašė Prancūzijos Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis. – Visi į gatvę gegužės 1 dieną.“
„Nenugalėti“
Devynių narių Konstitucinė taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus didinimą iki 64 metų ir darbo stažo, reikalingo visai pensijai gauti, prailginimą, teigdama, kad teisės aktai atitinka Prancūzijos teisę.
Buvo atmesti šeši smulkesni pasiūlymai, įskaitant įpareigojimą didelėms bendrovėms skelbti, kiek vyresnių nei 55-erių žmonių jose dirba, ir specialios vyresnio amžiaus darbuotojams skirtos sutarties sukūrimą.
Teksto pasirodymas Prancūzijos oficialiajame leidinyje reiškia, kad jis tapo įstatymu.
„Tokiu būdu iš dalies keičiamas Socialinės apsaugos kodeksas. Pirmoje pastraipoje žodis „šešiasdešimt dviejų“ pakeičiamas žodžiu „šešiasdešimt ketverių“, – teigiama tekste, kuriame kalbama apie pensinį amžių.
Tačiau Konstitucinio teismo sprendimas gali pasirodyti menka E.Macrono pergalė, nes, pasak analitikų, 45-erių metų E.Macronui tai kainavo didelę asmeninę kainą.
Prezidento reitingai yra beveik žemiausi per visą istoriją, o daugelis rinkėjų pasipiktino jo sprendimu prastumti pensijų įstatymą per parlamentą be balsavimo, taikant teisėtą, bet prieštaringai vertinamą mechanizmą, kurį oponentai pasmerkė kaip antidemokratinį.
Apklausos nuolat rodo, kad du iš trijų prancūzų nepritaria tam, kad būtų dirbama dar dvejus metus.
E.Macronas pavadino šį pakeitimą „būtinu“, kad būtų išvengta metinio pensijų deficito, kuris, vyriausybės duomenimis, iki 2030 metų pasieks 13,5 mlrd. eurų (14,8 mlrd. JAV dolerių).
„Laikykitės kurso, tai mano šūkis“, – sakė E.Macronas penktadienį, apžiūrėdamas Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, praėjus ketveriems metams po pražūtingo gaisro, kuris beveik sunaikino gotikinį paminklą.
Siekdama išvengti triumfalizmo, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne tviteryje parašė, kad po teismo nuosprendžio „nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“.
Tačiau kairiojo sparno dienraštis „Liberation“ savo antraštėje virš protesto nuotraukos rašė: „Nenugalėti: reformos priešininkai nesiruošia nusiginkluoti“.
Naktį sostinėje buvo padegti dviračiai, elektroniniai paspirtukai ir šiukšlės, o kituose miestuose, įskaitant Marselį ir Tulūzą, kilo šimtai protestų.
Vakariniame Reno mieste protestuotojai padegė įėjimą į policijos nuovadą ir konferencijų centrą. Paryžiaus policija pranešė, kad iki 22 val. 30 min. (23 val. 30 min. Lietuvos laiku) buvo suimta 112 žmonių.
Pasipriešinimo banga gegužės 1-ąją
Tikimasi, kad E.Macronas, kuris tik retai viešai komentuoja krizę, kitos savaitės pradžioje kreipsis į prancūzus, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento šaltinis.
Dar neaišku, ar po tris mėnesius trukusių streikų ir protestų tęsis kelis mėnesius trukusios profesinių sąjungų pastangos blokuoti pakeitimus.
Profesinės sąjungos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino E.Macroną nepasirašyti šio teisės akto ir teigė, kad šis klausimas „dar nebaigtas“.
CGT profesinės sąjungos generalinė sekretorė Sophie Binet paragino gegužės 1 dieną gatvėse sukelti „visuotinę ir istorinę bangą“ ir pasipriešinti reformoms.
Antradienį profesinės sąjungos atmetė E.Macrono pasiūlymą surengti derybas ir pareiškė, kad susitiks tik po gegužės 1-osios.
Praėjusį mėnesį dėl Paryžiaus šiukšliavežių streiko sostinėje liko 10 000 tonų nesurinktų šiukšlių.
Antruoju sprendimu penktadienį teismas atmetė opozicijos įstatymų leidėjų prašymą surengti referendumą dėl alternatyvaus pensijų įstatymo, pagal kurį pensinis amžius išliktų 62 metai.
Prancūzija atsilieka nuo daugumos savo Europos kaimynių, kurių daugelis padidino pensinį amžių iki 65 metų ar daugiau.
Pakeitimų priešininkai teigia, kad dėl jų nukenčia anksti karjerą pradėjusios moterys ir nekvalifikuoti darbuotojai bei pažeidžiama teisė į ilgą pensiją.
