Naujosios taisyklės smarkiai sumažino tiesiogiai renkamų parlamentarų skaičių, taip pat leidžia kontroliuoti, kas dalyvauja rinkimuose.
Sekmadienio balsavimas buvo pirmieji tokie rinkimai Honkonge po to, kai Kinija įvedė naują tvarką, reaguodama į masinius ir dažnai smurtingus protestus už demokratiją prieš dvejus metus.
Pagal ją visi kandidatai vertinami dėl patriotizmo ir politinės ištikimybės Kinijai ir tik 20 iš 90 parlamento narių renkami tiesiogiai. Didžiąją dalį – 40 narių – išrinks 1 500 specialaus komiteto narių, kurie yra ištikimi Pekinui. O dar 30 parlamento narių išrinks Pekinui ištikimi komitetai, kuriuos sudaro specialių interesų ir verslo grupės.
Remiantis oficialiais duomenimis, balsavo tik 30 proc. rinkėjų, o tai yra žemiausias rodiklis tiek nuo 1997 metų, kai miestas buvo perduotas Kinijos valdžion, tiek nuo Britanijos kolonijinių laikų.
Honkongo lyderė Carrie Lam gynė naująją sistemą ir nesureikšmino nedidelio rinkėjų aktyvumo.
„Honkongas dabar grįžta į teisingas „Vienos šalies, dviejų sistemų“ vėžes“, – sakė ji žurnalistams.
Pagal šią politiką Pekinas 1997 metais gavęs Honkongo kontrolę įsipareigojo išsaugoti teritorijai tokias laisves, kokių žemyninė Kinija nematė 50 metų, tačiau iš esmės nesilaikė šio pažado – smarkiai apribojo žodžio laisvę ir neleido demokratiją remiantiems politikams užimti aukštas pareigas.
„Negalime aklai kopijuoti vadinamosios demokratinės sistemos ar Vakarų šalių taisyklių“, – pridūrė Honkongo lyderė, teigdama, kad naujosios taisyklės reiškia, jog „antikiniški“ elementai dabar bus pašalinti ir bus atkurta politinė ramybė.
Pati C.Lam, kurios populiarumo reitingai siekia apie 36 proc., kol kas nesako, ar sieks antros kadencijos.
Paklausta, kodėl iš 4,5 mln. užsiregistravusių rinkėjų savo balsus atidavė tik 1,3 mln., C. Lam atsakė: „Kokia priežastis, negaliu analizuoti. Jums gali tekti kreiptis į kitus nuomonės lyderius.“
Tuo metu Kinijos valstybinė žiniasklaida rinkimus nušvietė kaip didelę sėkmę.
Oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ teigė, kad balsavimas sutriuškino „išorinių jėgų melą, tuo pačiu parodant tikrąją Kinijos miesto žmonių valią“.
Prokiniškas laikraštis „Ta Kung Pao“ apibūdino balsavimą kaip „sėkmingiausią po perdavimo“.
C.Lam vėliau pirmadienį skris į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiais; dabar dėmesys bus sutelktas į tai, ar ji sulauks paramos antrajai kadencijai, kai 1 500 narių komitetas, sudarytas iš Pekino lojalistų, kovo mėnesį rinks miesto vadovą.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas dėl menko rinkėjų aktyvumo kaltino pandemiją, „antikiniškus elementus, nusiteikusius sugriauti Honkongą, bei išorės jėgų kišimąsi“.
Lojalumo patikrinimas
C.Lam vėliau pirmadienį skris į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiais. Bus atidžiai stebima, ar ji sulauks paramos antrajai kadencijai, kai 1 500 narių komitetas, sudarytas iš Pekino lojalistų, kovo mėnesį rinks miesto vadovą.
Pati C.Lam, kurios populiarumo reitingai siekia apie 36 proc., kol kas nesako, ar sieks antros kadencijos.
Honkongas nei būdamas britų kolonija, nei perduotas Kinijos valdžion nebuvo visiška demokratija, ir tai daugelį metų šiame mieste kurstė protestus.
Po 2019-aisiais Honkongą septynis mėnesius purčiusių didžiulių prodemokratinių protestų, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas, Pekinas primetė miestui drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo buvo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla, ir ėmėsi politinių reformų išvalyti jį nuo „nepatriotiškų“ elementų.
Dauguma iškilių Honkongo demokratijos aktyvistų, įskaitant daugelį buvusių išrinktų įstatymų leidėjų, atidūrė už grotų, pabėgo į užsienį arba buvo diskvalifikuoti.
Anksčiau buvo tiesiogiai renkami pusė vietos įstatymų leidėjų. Pagal naująją tvarką jų skaičius buvo apkarpytas ir dabar taip renkami tik 22 proc. deputatų. Daugiausiai – 40 įstatymų leidėjų – turi išrinkti 1 500 narių turintis Rinkimų komitetas, taip pat rinksiantis ir naująjį miesto vadovą.
Likusius 30 parlamentarų renka Pekinui lojalūs komitetai, atstovaujantys tam tikroms pramonės šakoms ir interesų grupėms.
Tik 11 iš 153 kandidatų, kuriems buvo uždegta žalia šviesa po patikrinimo proceso, vietos žiniasklaidos buvo įvardijami kaip „centristai“ ar „nepriklausantys isteblišmentui“. Tačiau nė vienas jų nesurinko pakankamai balsų.
Po šių rinkimų vietos įstatymų leidžiamojoje institucijoje dirbs daugiausia Pekino lojalistai ir ji bus panaši į žemyninės Kinijos parlamentą, paprastai automatiškai tvirtinantį vyriausybės nutarimus.
„Nauja Įstatymų Leidžiamoji Taryba, nuo šiol visiškai kontroliuojama patriotų, veiksmingai funkcionuos kaip nacionalinio saugumo ir vienybės sergėtoja“, - valstybiniame dienraštyje „China Daily“ rašė Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Lau Siu-kai.
Analitikai įspėja, kad dėl naujos sistemos miesto vadovybė gali dar labiau atitolti nuo miesto gyventojų.
„Įtampa tarp valdžios ir žmonių išliks ilgą laiką, nes įstatymų leidėjai nebus tarpininkai – jie turės laikytis Pekino kurso“, – naujienų agentūrai AFP sakė Chung Kim-wah iš Honkongo viešosios nuomonės tyrimų instituto.
Raginimai boikotuoti rinkimus
Honkongo ir Kinijos pareigūnai ragino miesto gyventojus aktyviai dalyvauti sekmadienio rinkimuose ir vadino juos balsavimu dėl pasitikėjimo nauja politine sistema.
Tačiau dauguma honkongiečių, užuot ėję balsuoti, nusprendė pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu ir praleisti dieną prekybos centre, pėsčiųjų žygyje ar paplūdimyje.
2016 metais vykusiuose Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė 58 proc., o 2019-aisiais per vietos tarybų rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo prodemokratiniai veikėjai, balsuoti atėjo rekordinis skaičius honkongiečių – 71 procentas.
Kritikai sako, kad autoritarinė Kinija uždraudė opozicinę politiką Honkonge, kuris anksčiau galėjo pasigirti aktyvia politine scena. Dešimtys garsių opozicijos veikėjų, įskaitant ir daugelį demokratų, kurie buvo išrinkti į senos kadencijos parlamentą, yra įkalinti, jiems neleista dalyvauti rinkimuose arba jie pabėgo į užsienį.
„Žmonės nenori balsuoti už suštampuotą parlamentą ir apsimesti, kad viskas yra gerai“, – tviteryje parašė šiuo metu Britanijoje gyvenantis buvęs Honkongo parlamento narys Nathanas Law, kuris yra ieškomas Honkonge.
„Tai yra netikri rinkimai ir didžiausias regresas mūsų rinkimų sistemoje“, – sakė šiuo metu Jungtinėse Valstijose gyvenantis aktyvistas Brianas Leungas.
Honkongo gyventojams nedraudžiama į balsadėžes mesti tuščius biuletenius ar nebalsuoti visai. Tačiau anksčiau šiais metais vietos valdžia kriminalizavo skatinimą kitus žmones boikotuoti rinkimus ar mesti tuščius ar sugadintus biuletenius. Dėl to jau suimta dešimt žmonių.
Valdžia taip pat išdavė orderius suimti užsienyje esančius aktyvistus ir pagrasino vakarietiškiems leidiniams, kad jie bus traukiami atsakomybėn už vedamuosius, kritikuojančius naująją politinę sistemą.
