Dėl nuolat besikeičiančių premjerų, kurių dauguma dirbdavo mažiau nei metus, ir politinių susitarimų kultūros visuomenėje susidarė nuomonė, kad vyriausybė yra atitrūkusi nuo svarbiausių Nepalo problemų.
Rinkimuose pirmą kartą dalyvauja keli jaunesni veidai – jie varžosi su įsitvirtinusiomis partijomis, kurių lyderiai valdžios koridoriais vaikšto dešimtmečius.
Nors analitikai tikisi, kad politikos veteranai ir vėl dominuos šalies parlamente, daug rinkėjų prarado tikėjimą status quo ir nusiteikimą permainoms jau galima pajusti.
„Visos partijos pastaruosius penkerius metus paeiliui dirbo vyriausybėje ir nieko nepadarė, – šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė vairuotojas Chiranjibi Dawadi. – Mano šeima nusprendė šį kartą balsuoti už kokią nors naują partiją. Nieko tokio, net jei jie nesirūpins mumis. Senosios partijos irgi nesirūpino.“
Sekmadienio rinkimai yra antri nuo 2015 metų, kai buvo paskelbta nauja konstitucija, įvedusi naują politinę tvarką po Nepalo maoistų sukilimo.
Pilietinis karas baigėsi 2006-aisiais, pareikalavęs daugiau kaip 17 tūkst. gyvybių, paskatinęs atsisakyti monarchijos ir atvedęs į valdžią dabar jau buvusius sukilėlius.
Nuo to laiko valdžioje vienas kitą keisdavo buvę partizanai, kita Komunistų partija ir Kongresas – įvairiose koalicijose.
Tačiau Nepalo parlamentas pasižymi politiniu nestabilumu ir nuo karo pabaigos nė vienas šalies premjeras nėra išdirbęs visą kadenciją.
Įvairios Nepalo vyriausybės stengdavosi laviruoti tarp dviejų savo kaimynių, tradicinių priešininkių Kinijos ir Indijos, augant Vakarų susirūpinimui dėl Kinijos finansuojamų didžiulių projektų šioje šalyje.
