Partija buvo įkurta 2001-aisiais, praėjus metams nuo prezidento Vladimiro Putino atėjimo į valdžią, siekiant jo asmeninį patrauklumą paversti dominuojančia parlamentine jėga.
Tačiau pasinaudojusi ekonominio pakilimo pranašumu V. Putino valdymo pradžioje, „Vieningoji Rusija“ tapo rusų nepasitenkinimo taikiniu ir dabar jos populiarumo reitingas nesiekia nė 30 procentų.
„Viskas, kas nepopuliaru, siejama su „Vieningąja Rusija“, – komentavo nepriklausomas politikos analitikas Valerijus Solovejus.
Vis dėlto mažai kas abejoja, kad valdantieji pasieks pergalę.
Per vangią rinkimų kampaniją beveik neribotus išteklius turinti valdžia visais įmanomais būdais mėgino pašalinti kliūtis iš „Vieningosios Rusijos“ kelio į pergalę.
Pasak politologės Jekaterinos Šulman, šie metodai tarnauja pagrindiniam Kremliaus tikslui – „kaip iš rinkiminės mažumos padaryti parlamentinę daugumą“.
Sausį valdžia įkalino garsiausią Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, „Vieningąją Rusiją“ praminusį „sukčių ir vagių partija“, o vėliau šalyje buvo išardytas jo politinių biurų tinklas.
Taip pat buvo nuspręsta užblokuoti interneto prieigą prie A.Navalno platformos „Išmanusis balsavimas“, informuojančios šalininkus, kuriuos kandidatus reikėtų remti siekiant išstumti „Vieningosios Rusijos“ deputatus ir kitus Kremliaus sąjungininkus.
Kadangi daugelis A. Navalno sąjungininkų po susidorojimo kampanijos yra tremtyje, galimybės stebėti prokremliškos partijos pasirodymą per tris dienas truksiantį balsavimą bus ribotos.
Ministrai ir epidemiologas
Kremlius stengėsi pavaizduoti „Vieningąją Rusiją“ kaip daugumos palaikomą politinę jėgą, tačiau didėjantis jos atotrūkis nuo paprastų rusų kelia galvos skausmą valdžiai.
„Į ją žiūrima kaip į biurokratų ir valstybės tarnautojų partiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.Šulman.
Siekdamas pagerinti partijos įvaizdį, V. Putinas pavedė vadovauti rinkimų kampanijai populiariausiems savo kabineto nariams – užsienio politikos vadovui Sergejui Lavrovui ir gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Tačiau analitikai pažymi, kad populiarūs senstančių ministrų žingsniai užsienyje, tokie kaip Ukrainai priklausančio Krymo aneksija 2014 metais, dabar turi mažesnį poveikį elektoratui nei kadaise.
„Visuomenę domina tik vidaus klausimai“, – pabrėžė analitikas Aleksejus Makarkinas.
Niekur kitur partijos retorika, kupina sovietinės nostalgijos, nebuvo tokia neveiksminga kaip 12 mln. gyventojų turinčioje sostinėje Maskvoje.
Siekdama pakeisti savo įvaizdį, partija kandidatais iškėlė televizijos laidų vedėjus, sportininkus.
V.Putinas taip pat pakvietė į savo gretas žinomą Maskvos gydytoją Denisą Procenką, vadovaujantį kovai su COVID-19 protrūkiu Rusijoje.
Marijai Butinai, išsiųstai iš Jungtinių Valstijų dėl užsienio agentės veiklos, buvo pasiūlyta kandidatuoti vakarinėje Kirovo srityje.
Sankt Peterburge buvo pranešta, kad „Vieningoji Rusija“, siekdama suklaidinti rinkėjus, liepė vienam iš kandidatų pasikeisti vardą ir pavardę, kad šie sutaptų su opozicijos deleguoto varžovo vardu ir pavarde.
Nepaisant visų „Vieningosios Rusijos“ pastangų iškelti patrauklius kandidatus, kai kurie rinkėjai mato tik variacijas ta pačia sena tema.
„Rinkimai akivaizdžiai yra fikcija, – Maskvoje AFP sakė 26 metų rinkėjas Antonas Kosicinas. – Labai trūksta tikro pasirinkimo.“
„Falsifikacijų“ formatas
Tuo metu koronaviruso pandemija sukėlė netikėtą susipriešinimą tarp „Vieningosios Rusijos“ ir jos lojalių šalininkų.
Nors partija palaiko V. Putino raginimą rusams skiepytis, dalis jos rinkėjų skeptiškai žiūri į vakcinas. Anot A.Makarkino, kai kas dėl šio klausimo nusigręžė nuo partijos.
O tie, kas labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso – vyresnio amžiaus rusai – neatleido „Vieningajai Rusijai“ už 2018 metų pensijų reformą, sukėlusią netikėtus protestus.
Norėdamas juos prisivilioti atgal, V. Putinas, kuris būdamas 68 metų amžiaus patenka į pensinio amžiaus grupę, prieš balsavimą išdalijo jiems po vienkartinę 10 tūkst. rublių (115 eurų) išmoką.
Analitikė Tatjana Stanovaja pažymėjo, kad išmokos, mokamos mažėjant disponuojamosioms pajamoms ir kylant kainoms, pasiteisino.
Daugelis rusų, anot jos, palaikys „Vieningąją Rusiją“ dėl alternatyvų stokos ir įsitikinimo, kad ji yra „mažesnė blogybė“ už valstybinėje žiniasklaidoje demonizuojamą opoziciją.
Analitikai mano, kad prireikus partijos rezultatai bus sutvirtinti pasitelkiant klastojimą ir valstybės tarnautojų vertimą atiduoti savo balsą.
