Nėra jokių įrodymų, kad „AstraZeneca“ vakcina sukelia kraujo krešulius: bet kodėl auga nerimas?

Eksperto teigimu, tam tikras susirūpinimas dėl naujos vakcinos suprantamas – bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas reikia ištirti.

„Tačiau šiuo metu mes privalome galvoti ne tik greitai, bet ir lėtai. Būtina atsispirti pagundai ieškoti priežastinių ryšių ten, kur jų gali ir nebūti“, – pabrėžia D.Spiegelhalteris.

Kiek atvejų būtų ir be skiepų?

Airijos, vienos valstybių, kurios laikinai sustabdė skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta vakcina, vyriausiojo mediko pavaduotojas Ronanas Glynnas ir pats pasistengė pabrėžti, esą nėra jokių įrodymų, kad būtent šis skiepas sukelia kraujo krešulius.

O D.Spiegelhalteris priduria, kad žmonės labai mėgsta susieti skirtingus ir tiesiog tarpusavyje nesusijusius įvykius. Pavyzdžiui, nuplauname automobilį, o kitą dieną ant kapoto pridirba paukštis – kaip tipiška.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso

Būna ir rimtesnių mūsų nutiesiamų gijų. Pavyzdžiui, vaikui, paskiepytam MMR vakcina, diagnozuojamas autizmas – yra žmonių, nepagrįstai manančių, kad tai susiję.

Dabar, kai nedidelei grupei žmonių, pasiskiepijusių „AstraZeneca“ vakcina, susidarė kraujo krešuliai, irgi auga susirūpinimas, ar negali būti kaltas šis skiepas.

„Bet kai Europos vaistų agentūra paskelbia, kad užfiksuota 30 tromboembolinių incidentų po maždaug 5 mln. vakcinacijų, svarbiausia klausti: kiek tokių atvejų būtų net nevykstant skiepijimui?“ – rašo D.Spiegelhalteris.

Jis siūlo paskaičiuoti. Giliųjų venų trombozės kasmet diagnozuojamos vidutiniškai vienam iš 1 tūkst. žmonių. Kalbant apie senjorus, skaičius tikriausiai kiek didesnis.

Kai Europos vaistų agentūra paskelbia, kad užfiksuota 30 tromboembolinių incidentų po maždaug 5 mln. vakcinacijų, svarbiausia klausti: kiek tokių atvejų būtų net nevykstant skiepijimui?

Remiantis tokiais rodikliais, tokios trombozės būtų nustatytos daugiau nei 5 tūkst. asmenų per metus – iš 5 mln. skiepijamų žmonių. Kitaip tariant, mažiausiai 100 žmonių per savaitę. Vien dėl to visiškai nenuostabu, kad sulaukta 30 pranešimų apie kraujo krešumo incidentus.

Tyrimų duomenys aiškūs

Anot Kembridžo universiteto mokslininko, būtų daug lengviau, jei egzistuotų didelė žmonių grupė, kurios sudėtis būtų lygiai tokia pati kaip paskiepytųjų „AstraZeneca“ vakcina, tačiau kurios nariai nebūtų vakcinuoti.

Juk tai parodytų, kiek rimtų incidentų būtų užfiksuota žmonių, kurie net nepasiskiepijo, atveju. „Tiesą sakant, tokia žmonių grupė iš tiesų yra“, – pabrėžia D.Spiegelhalteris.

Per klinikinius tyrimus, po kurių „AstraZeneca“ vakcina buvo patvirtinta Jungtinėje Karalystėje, savanoriams buvo suleistas arba aktyvus vakcina, arba placebas. Tada visi tyrimo dalyviai turėjo pranešti apie bet kokius patirtą pašalinį poveikį.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Vakcinacija Jungtinėje Karalystėje

„Svarbiausia tai, kad niekas nežinojo, ar gavo tikrą vakciną, ar inertišką injekciją. O lygindami abiejų grupių rodiklius, galime matyti, kiek „reakcijų“ nulėmė aktyvus skiepas, kiek jų buvo susiję su vakcinacijos procesu ir kiek jų būtų įvykusios bet kokiu atveju“, – aiškina D.Spiegelhalteris.

Kokie rezultatai? 38 proc. savanorių, kuriems buvo suleista tikra vakcina, iš tiesų pranešė apie tam tikrą šalutinį poveikį. Bet apie kokias nors organizmo reakcijas informavo ir net 28 proc. tų, kurie gavo placebą.

Nėra jokių įrodymų, kad skiepijantis „AstraZeneca“ vakcina didėja rizika susidurti su rimtu šalutiniu poveikiu.

Tai rodo, kad kartu sudėjus apie du trečdalius pranešimų apie šalutinį poveikį nulėmė pats vakcinacijos procesas, o ne konkrečiai vakcina.

Iš daugiau nei 24 tūkst. tyrimo dalyvių mažiau nei 1 proc. pranešė apie rimtą reakciją. O iš šių 168 žmonių daugiau nei pusei buvo suleistas placebas, o ne aktyvi vakcina.

„Taigi nėra jokių įrodymų, kad skiepijantis „AstraZeneca“ vakcina didėja rizika. Tokie pat, beje, ir „Pfizer“ vakcinos bandymų rezultatai“, – nurodo D. Spiegelhalteris.

„AstraZeneca“ ir pati nurodė, kad buvo pranešta apie 15 giliųjų venų trombozės ir 22 plaučių embolijos atvejų šiuo preparatu paskiepytiems asmenis. Anot bendrovės, šis skaičius, vertinant pagal bendrą suleistų dozių kiekį, yra „daug mažesnis, negu būtų galima tikėtis natūraliomis sąlygomis bendroje populiacijoje“.

Vakcinos „nepaprastai saugios“

Aišku, klinikiniai tyrimai paprastai trumpi, juose dalyvauja ribotas žmonių skaičius, be to, asmenys sveiki. Todėl neabejotinai reikia rinkti tikrus duomenis jau vykstant skiepijimui.

Jungtinėje Karalystėje pranešimai apie šalutinį poveikį registruojami naudojant „geltonosios kortelės“ sistemą. Iki vasario 28 dienos sulaukta apie 54 tūkst. tokių žinučių, susijusių su konkrečia „AstraZeneca“ vakcina, kurios dozių tuo metu buvo suleista maždaug 10 mln.

„Pfizer“ rodikliai kiek geresni, tačiau iš esmės statistika tokia: abiejų vakcinų atveju apie šalutinį poveikį pranešta po 3-6 dozių iš tūkstančio Tai reiškia, kad tokių pranešimų buvo netgi daugiau per klinikinius tyrimus.

„Scanpix“ nuotr./„Moderna“, „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinos

Negana, daugelis reakcijų, apie kurias pranešama, nėra rimtos – pacientai skundžiasi dėl rankos skausmo, galvos skausmo, nuovargio, karščiavimo. Visi šie simptomai po kelių dienų nuslūgsta – rimtesne problema laikomos tik alerginės reakcijos.

„Tad kol kas galima teigti, kad šios vakcinos yra nepaprastai saugios. Tiesą sakant, net keista, kad negirdime daugiau istorijų apie šalutinį poveikį.

Turime viltis, jog ši informacija pasieks tuos, kurie dar abejoja – ar dėl dezinformacijos apie vakcinų žalą, ar dėl kai kurių Europos politikų komentarų“, – rašo Kembridžo ekspertas.