Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19.
„Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar. Kaip galėtume skatinti ir galbūt galvoti apie privalomą vakcinaciją Europos Sąjungoje? Tam reikia diskusijos. Tam reikia bendro požiūrio. Bet tai yra diskusija, kuri, mano nuomone, turi būti vedama“, – sakė U.von der Leyen.
Kelios ES valstybės jau ėmėsi judėjimo ta kryptimi. Lapkritį Austrija žengė žingsnį, kuris anksčiau būtų sunkiai įsivaizduojamas Vakarų demokratijoje – šalis paskelbė, kad skiepai nuo COVID-19 taps privalomi visiems valstybės gyventojams.
Iki tol visos pasaulio šalys atmetė visuotinio skiepijimosi nuo koronaviruso idėją. Vietoj to valstybės rinkosi įvairius skatinimo vakcinuotis mechanizmus. Apie privalomą skiepijimą nekalbėjo net autoritarinės valstybės, tokios kaip Kinija.
Austrija šį žingsnį žengė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo įvestas karantinas tiek neskiepytiems, tiek ir skiepytiems asmenims. Tai buvo vieni griežčiausių apribojimų Europoje.
Austrija yra atspindys padėties, į kurią pateko Europos valstybių vyriausybės, kurios stengiasi visais įmanomais būdais apsaugoti medicinos sistemas nuo perkaitimo ir tuo pačiu paskatinti ekonomikos atsigavimą. Nepaisant nemažų vakcinacijos skaičių, Europos žemynas ir toliau susiduria su dideliais užsikrėtimų koronavirusu skaičiais.
Europos lyderiai yra nusivylę, kad šalyse vis dar nemažai žmonių, skeptiškai vertinančių vakcinas nuo COVID-19.
A.Schallenbergas: turime pakankamai vakcinų. Mokslas suteikė mums galimybę išeiti iš šio užburto viruso bangų ir diskusijų dėl ribojimų rato.
Griežti Austrijos sprendimai buvo priimti dar prieš tai, kai buvo paskelbta apie naujos koronaviruso atmainos – omikron – nustatymą.
Dabar baiminamasi, kad dėl naujos viruso atmainos žiemą COVID-19 banga gali būti dar žiauresnė. Omikron atmaina gali paskatinti daugiau šalių sugriežtinti kovos su virusu priemones ir įvesti privalomą skiepijimą nuo koronaviruso.
„Turime pakankamai vakcinų. Mokslas suteikė mums galimybę išeiti iš šio užburto viruso bangų ir diskusijų dėl ribojimų rato. Tiesiog nepakankamai žmonių naudojasi šia galimybe, todėl vis dar esame įstrigę šioje situacijoje“, – praėjusią savaitę CNN sakė Austrijos kancleris Alexanderis Schallenbergas, paaiškindamas savo sprendimą įpareigoti skiepytis nuo Covid-19 iki vasario 1 d.
Nesilaikantiems šios taisyklės bus skirta administracinė bauda, tačiau kol kas neaišku, kokio dydžio. Šiuo metu beveik kas trečias žmogus Austrijoje yra neskiepytas.
„Tai drastiška priemonė. Nenorėčiau eiti šiuo keliu, bet nepaisant skiepų, nacionalinių kampanijų, žiniasklaidos aiškinimų, turime tokį aukštą nesiskiepijimo žmogų nepasitikėjimo ir tikėjimo netikromis naujienomis lygį. Todėl turime žengti šį drastišką žingsnį“, – kalbėjo A.Schallenbergas.
Kitos šalys taip pat pradeda svarstyti panašias drastiškas priemones, siekdamos įtikinti daugiau žmonių pasiskiepyti, nepaisant kritikos, kad visų paskiepyti vis tiek nepavyks, o griežti ribojimai tik atims iš milijonų žmonių galimybę užsidirbti pragyvenimui.
Nauja viruso atmaina
Sekmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai mokslininkai pirmą kartą pranešė apie omikron variantą, Pietų Afrikos prezidentas Cyrilis Ramaphosa paskelbė, kad valdžios institucijos tiria galimybę įvesti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso visiems darbuotojams ir asmenims, norintiems patekti į viešąsias erdves.
Kenija buvo viena iš pirmųjų Afrikos šalių, praėjusią savaitę įvedusi apribojimus neskiepytiems asmenims.
Mokslininkai vis dar peržiūri duomenis, siekdami įvertinti esamų vakcinų veiksmingumą prieš naująją COVID-19 atmainą, tačiau „Moderna“ vadovas interviu „The Financial Times“ perspėjo, kad, jo manymu, prognozės nėra optimistinės.
JAV prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais Anthony Fauci, sakė manantis, kad esamos vakcinos vis tiek turėtų suteikti tam tikrą apsaugą nuo sunkių COVID-19 atvejų.
„Skiepijimas bus šios problemos sprendimas, nesvarbu, ar tai delta, ar omikron atmaina“, – sakė A.Fauci.
Griežtina taisykles
Svarstymai dėl privalomos vakcinacijos, pavojaus piliečių laisvėms ir grėsmių perkrauti medicinos sistemas sukėlė daug ginčų visame pasaulyje, ypač liberalios demokratijos bastionu laikomoje Europoje.
Tačiau kaip ir karantinas, kuris tapo naujosios realybės dalimi, taip ir privaloma vakcinacija daliai gyventojų atrodo pateisinama išeitimi, kuri gali padėti kovoje su pandemija.
Austrijoje nuo lapkričio pradžios, kai vyriausybė pradėjo kalbėti apie griežtesnius apribojimus nesiskiepijusiems darbuotojams, vakcinacijos tempai išaugo.
Remiantis Oksfordo universiteto projektu „Our World in Data“, per keturias savaites vakcinacijos skaičiai padidėjo maždaug 4 procentiniais punktais – daugiau nei kitose vakarų Europos Sąjungos narėse per tą patį laiką.
Pasak šalies kanclerio, po pirmų apribojimų neskiepytiems asmenims, kurie buvo įvesti lapkričio 14 d., pusė milijono žmonių gavo pirmąją vakcinos dozę.
Vienos medicinos universiteto docentas ir Austrijos sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Peteris Klimekas sakė, kad nors to nepakanka sustabdyti pandemijos plitimą, tai yra didžiulis žingsnis siekiant išvengti sveikatos priežiūros sistemos žlugimo.
Nors dėl naujų Austrijos skiepijimosi taisyklių dešimtys tūkstančių žmonių išėjo protestuoti į gatves, dar daugiau jų nuskubėjo vakcinuotis.
„Pasidaviau vyriausybės šantažui. Norėjau palaukti, bet vyriausybė turėjo kitų planų", – CNN sakė Jaruslavas, pirmą kartą skiepydamasis didžiausiame Austrijos vakcinų centre Vienoje.
Kai kurių nuomonė nepasikeis, kiti, kaip Jaruslavas, nors ir nepatenkinti, bet nueis skiepytis.
Aiškindamas Austrijos sprendimą, A.Schallenbergas atkreipė dėmesį į Italijos, jos pietinės kaimynės ir Prancūzijos sėkmę, kurios įvedė privalomus sveikatos pažymėjimus visiems, kas nori patekti į viešąsias erdves. Sveikatos pažymėjimas išduodamas pasiskiepijusiems, persirgusiems ar pasidariusiems koronaviruso testą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, abi šalys taip pat įvedė privalomą skiepijimą sveikatos priežiūros darbuotojams.
Prancūzija pirmoji nustatė tokią tendenciją Europoje po to, kai sustojo vakcinacijos tempai.
„Prancūzija neabejotinai yra šių sprendimų pirmtakė“, – sakė Thomas Hale'as iš Oksfordo, kuris lygina šalių sprendimus kovoje su COVID-19.
Pasak jo, sėkmingais vakcinavimo politikos pavyzdžiais laikomos Prancūzija, Izraelis, Kinija ir Brazilija.
Šių metų pradžioje Izraelis tapo pavyzdžiu, kaip įveikti COVID-19. Šalis iš pradžių buvo įvedusi vakcinavimo pasus. Tačiau kai jo buvo atsisakyta, o kartu atšaukti ir daugelis ribojimų, plintant delta koronaviruso atmainai, užsikrėtimų skaičiai sparčiai padidėjo.
Kinijoje, kur prasidėjo pandemija, vyriausybė pasiekė aukštą skiepijimo lygį, taikydama metodus, kurie kartais buvo kritikuojami. Pekinas nurodė privalomai skiepytis darbuotojams ir studentams. Žmonėms, atsisakantiems vakcinuotis, bus taikomos „sankcijos“, pavyzdžiui, sumažinami jų socialinių kreditų reitingai.
Kadangi daugelis Brazilijos miestų, įskaitant Rio de Žaneirą, šį rudenį įvedė skiepų pasus, kadaise viruso nusiaubta šalis dabar aplenkė Jungtinę Karalystę pagal skiepijimosi tempus.
„Optimistiškai nuteikia tai, kad didžioji dauguma žmonių iš tikrųjų nėra nusiteikusi prieš skiepus. Be abejo, daug dėmesio skiriama vakcinacijos priešininkams. Tačiau judama teisinga linkme“, – sakė T.Hale‘as.
Sveikatos pažymėjimai
Prancūzijoje, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas nuo liepos 12 d. įvedė sveikatos pažymėjimus, iš karto pastebėtas vakcinacijos augimo tempas. Nuo šio sprendimo praėjus parai, skiepui registravosi milijonas žmonių.
Iš dalies dėl padidėjusio skiepijimo lygio, taip pat dėl taikytų apribojimų, reikalavimo dėvėti kaukes, Prancūzijai beveik pavyko išvengti ketvirtosios koronaviruso bangos, kuri apėmė visą Europą. Prancūzijoje dabar yra visiškai paskiepyti apie 70 proc. suaugusiųjų.
Paryžiuje įsikūrusi Prancūzijos visuomenės sveikatos tyrimų centro „Inserm“ epidemiologė Vittoria Colliza CNN sakė, kad sveikatos pažymėjimo įvedimas „buvo raktas išbristi iš stringančios situacijos“.
Pasak jo, šis sprendimas taip pat įrodė, kad galima paskatinti skiepytis tuos, kurie anksčiau to nenorėjo. Tačiau dabar, kai Europos šalys, kuriose skiepijimų lygis yra aukštas, stengiasi suvaldyti dar vieną koronaviruso atvejų augimą, V.Colliza teigė, kad silpnėjant imuniteto atsparumui, reikės papildomų priemonių siekiant išvengti blogiausio.
Birželio mėnesį Izraelyje atliktas tyrimas atskleidė, kad nors vakcinos vis dar suteikia stiprią apsaugą nuo sunkių COVID-19 atvejų, jų veiksmingumas kovojant su virusu laikui bėgant mažėja, todėl didėja revakcinacijų poreikis. Birželį Izraelis sugrąžino „žaliąjį pasą“ ir įpareigojo gyventojus pasiskiepyti trečiąja vakcinos doze.
E.Macronas neseniai pareiškė, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms, norint pratęsti savo sveikatos pažymėjimą nuo gruodžio vidurio, reikės revakcinacijos. Pasak jo taip bus išvengta penktosios pandemijos bangos.
Italija liepą pasekė Prancūzijos keliu, o ministras pirmininkas Mario Draghi paskelbė apie panašų sveikatos pažymėjimą. Jis reikalingas norint patekti į daugybę viešųjų vietų.
Nors po tokio sprendimo Italija, skirtingai nei Prancūzija, nepastebėjo staigaus vakcinacijos tempo augimo, sveikatos pažymėjimo reikalavimas vis tiek leido „išjudinti ledus“.
Italija nuėjo dar toliau nei Prancūzija. Šalyje visi tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus darbuotojai turi pasiskiepyti, pateikti persirgimo koronavirusu pažymėjimą arba atlikti COVID-19 testą, tik tuomet jiems išmokamas atlyginimas.
Nuo rugsėjo vidurio, kai buvo paskelbta apie šį reikalavimą, Italijos skiepijimų apimtys išaugo maždaug 5 procentiniais punktais. Nors tai nėra didžiulis augimas, ekspertai teigia, kad šiame pandemijos etape kiekvienas procentinis punktas padeda.
Pagrindinis Italijos virusologas iš San Raffaele universiteto Milane Roberto Burioni sakė, kad griežtos išplėsto sveikatos paso priemonės leido šalyje ne tik visiškai paskiepyti maždaug 73 proc. gyventojų, bet ir išvengti skausmingų apribojimų, tokių kaip visų įstaigų, parduotuvių uždarymas, kurį įvedė Austrija.
M.Burioni taip pat sakė, kad sveikatos pažymėjimas, būtinas norint patekti į naktinį klubą, barą, paskatino Italijos jaunuolius pasiskiepyti.
M.Burioni: negaliu patikėti, kad po 150 000 mirčių Italijoje kas nors atsisako skiepytis.
„Mano nuomone, didžiausias poveikis buvo tai, kad 20–30 metų amžiaus grupėje pasiekėme labai didelį skiepijimo rodiklį“, – sakė M.Burioni.
Pasak jo, 20-30 metų grupėje šiuo metu paskiepyti maždaug 84 proc. žmonių.
Tačiau Italijoje ir toliau lieka žmonių, kurie griežtai atsisako skiepytis. Nors jų nėra labai daug, tačiau ši žmonių grupė trukdo pasiekti šalies nustatytą tikslą paskiepyti 90 proc. gyventojų.
„Negaliu patikėti, kad po 150 000 mirčių Italijoje kas nors atsisako tai daryti – čia visi turi giminaičių, draugų, kurie mirė nuo COVID-19. Susiduriu su koronavirusu užsikrėtusiais ir intensyviosios terapijos skyriuje esančiais žmonėmis, kurie vis dar sako, kad nesutinka skiepytis“, – teigė M.Burioni.
Nors dėl vakcinų politizavimo, ypač iš populistinių politinių jėgų pusės Europoje, daugelis vyriausybių nenorėjo įvesti privalomos vakcinacijos, dėl karantino įvedimo rizikos teko savo sprendimą permąstyti dar kartą.
Daugėjant užsikrėtimų atvejų Vokietijoje, šalies sveikatos ministras perspėjo, kad iki žiemos pabaigos „beveik visi Vokietijoje tikriausiai bus paskiepyti, pasveikę arba mirs“.
Nuo trečiadienio šalies naujasis įstatymas reikalauja, kad visi darbuotojai pateiktų vakcinacijos, pasveikimo ar neigiamo testo įrodymus – tiems, kurie nesilaikys reikalavimų, bus uždrausta patekti į biurą ir jiems gali būti neišmokėtas atlyginimas. Būsimasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad naujoji koalicija apsvarstys privalomus skiepus, nes „skiepijimas yra išeitis iš šios pandemijos“.
Graikijoje, kur daugėja koronaviruso atvejų, ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis antradienį pareiškė, kad nuo COVID-19 bus privaloma skiepytis visiems vyresniems nei 60 metų piliečiam. Tie, kurie atsisako skiepytis, kas mėnesį sulauks 100 eurų baudos.
Graikijos vyriausybė neseniai uždraudė neskiepytiems suaugusiems piliečiams įeiti į kino teatrus, teatrus, muziejus ar sporto sales. Neigiamo testo nuo šiol nebeužtenka.
Prieiga prie viešųjų paslaugų, bankų ir parduotuvių be neigiamo testo jau anksčiau buvo apribota neskiepytiems asmenims.
Čekija, kurioje šiuo metu užfiksuotas didžiausias pandemijos atvejų skaičius, taip pat griežtina reikalavimus gyventojams.
Yra priešingų pavyzdžių, kai privalomos vakcinacijos nedavė aiškių rezultatų. Jungtinėse Amerikos Valstijose federaliniams darbuotojams, kariuomenės nariams ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems žmonėms taikoma privaloma vakcinacija šiek tiek padidino skiepijimosi tempus tarp šių grupių, tačiau sunku pasakyti, ar jos padarė reikšmingą poveikį bendrai situacijai šalyje, sake T.Hale’as.
Joe Bideno administracija taip pat bandė reikalauti, kad privačios įmonės, kuriose dirba daugiau nei 100 žmonių, būtų visiškai paskiepytos arba reguliariai tikrintųsi, tačiau ši priemonė šiuo metu skundžiama teismuose.
Tačiau šalims siekiant išvengti karantino, pasak T.Hale’o, ateityje tik daugės atvejų, kai vakcinacija bus privaloma.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas lapkričio viduryje pareiškė, kad sąvokos „visiškai paskiepytas“ apibrėžimas tam tikru momentu turės būti pakeistas, kad būtų atsižvelgta į revakcinacijas.
Pirmadienį Jungtinė Karalystė paskelbė, kad siūlys revakcinacijas visiems suaugusiems ir sumažins atotrūkį tarp antros ir trečios dozių nuo šešių iki trijų mėnesių, siekdama sulėtinti omikron atmainos plitimą.
