Ukraina nesibaimina galimo puolimo iš Baltarusijos: „Esame pasirengę bet kokiai įvykių raidai“

„Wagner“ samdinių grupės maištas susilpnino Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėtį ir gali turėti įtakos karo Ukrainoje eigai, teigia analitikai.

Savaitgalį nutrauktas „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino vadovautas, kuris po žygio Maskvos link paskelbė staigų atsitraukimą, sukilimas pakenkė V.Putino įvaizdžiui, pakėlė Ukrainos karių moralę ir sukėlė sumaištį.

Tai – didžiausias iššūkis per ilgą V. Putino valdymo laikotarpį ir rimčiausia saugumo krizė Rusijoje nuo pat jo atėjimo į valdžią 1999 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Tačiau neaišku, ar tai tiesiogiai atsispindės mūšio lauke – kaip pabrėžia Robas Lee iš Filadelfijoje, Jungtinėse Valstijose įsikūrusio strateginių studijų centro „Foreign Policy Research Institute“, „Wagner“ nebeturėjo pagrindinio vaidmens Ukrainos karo teatre.

„Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje „Wagner“ pajėgos buvo pakeistos Bachmute“, Rytų Ukrainos mieste, ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio vietoje, rašė R.Lee socialiniame tinkle „Twitter“.

„Nemanau, kad koks nors „Wagner“ karys šiuo metu yra fronto linijose ar buvo iš ten atšauktas dėl šio įvykio. „Wagner“ sukurtas puolimui, o ne gynybinėms operacijoms. Niekada nebuvo aišku, kokį vaidmenį jie atliks Ukrainos kontrpuolimo metu“, – pridūrė jis.

Sekmadienį iš fronto linijos grįžę ukrainiečių kariai sakė, kad „Wagner“ maištas neturėjo pastebimos įtakos kovoms aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje.

Daugiau skaitykite ČIA.

Rusijos privačios samdinių grupės bosas Jevgenijus Prigožinas buvo pagarsėjęs nežabotais ir užgauliais pasisakymais prieš valdžią dar prieš šeštadienį surengtą bandymą sukilti. Po susitarimo dėl jo išvykimo į Baltarusiją, jis atsiduria šalyje, kurioje toks elgesys yra dar mažiau priimtinas nei jo tėvynėje.

J.Prigožinas sekmadienį išliko neįprastai tylus, kai jo privačios „Wagner“ karių pajėgos pasitraukė iš Rusijos miestų po Kremliaus pranešimo, kad jis sutiko išvykti į Baltarusiją. Lieka neaišku, ar jis iš tikrųjų ten yra.

Daugiau skaitykite ČIA.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu aptarė pastaruosius įvykius Rusijoje ir tolimojo nuotolio ginklus po trumpo samdinių karių maišto Rusijoje.

„Aptarėme tolesnę bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrą, daugiausia dėmesio skirdami tolimojo nuotolio ginklams“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai patvirtino derybas atskirame pareiškime.

„Pasaulis turi daryti spaudimą Rusijai, kol bus atkurta tarptautinė tvarka“, – teigė V.Zelenskis.

Privačios samdinių grupės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino, kuris penktadienį pažadėjo nuversti Rusijos kariuomenės vadovybę, ginkluotas sukilimas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.

V.Zelenskis sakė, kad abu lyderiai taip pat aptarė didesnę JAV pagalbą, akcentuojant tolimojo nuotolio ginkluotę, ir suderino abiejų šalių pozicijas prieš kitą mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Wagner“ grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino trumpas maištas galėjo būti „organizuotas įvykis“, teigė Atlanto tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Bociurki.

Jis taip pat sakė „Sky News“, kad J.Prigožino išsiuntimas į Baltarusiją gali paslėpti būsimus „mirtinus“ įvykius.

Jis sakė, kad: „Galbūt tai buvo Kremliaus suorganizuotas įvykis, kuriuo siekta ne tik išvalyti aukščiausių pareigūnų namus, bet ir patikrinti kariškių, kitų pareigūnų lojalumą.“ 

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad sekmadienį kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, kuris Rusijos valdžios institucijas apibūdino kaip „silpnas“.

„Turėjau pokalbį telefonu su savo draugu ir kolega Lloydu Austinu. Kalbėjomės apie pastarojo meto įvykius Rusijoje. Sutarėme, kad Rusijos valdžia yra silpna ir kad Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos yra geriausias Kremliaus pasirinkimas. Rusijai būtų geriau spręsti savo problemas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V.Reznikovas.

„Taip pat aptarėme kontrpuolimą ir tolesnius žingsnius stiprinant mūsų gynybos pajėgas. Dalykai juda teisinga linkme. Ukraina laimės“, – pridūrė jis.

Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ sukilimas prieš prezidentą Vladimirą Putiną atskleidė susiskaldymą Rusijos vadovybėje, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Nutrauktas žygis į Maskvą „rodo Rusijos stovykloje egzistuojantį susiskaldymą ir jos karinių bei pagalbinių pajėgų trapumą“, laikraščiui „Provence“ sakė E.Macronas, teigdamas, kad situacija vis dar vystosi ir jis nuolat stebi įvykius.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Visa tai turėtų versti mus būti labai budriais ir visiškai pateisina mūsų paramą ukrainiečių pasipriešinimui“, – sakė jis.

Jevgenijaus Prigožino vadovaujama privati kariuomenė sekmadienį grįžo į savo bazę po to, kai V.Putinas sutiko leisti jos vadui ieškoti prieglobsčio Baltarusijoje, nors tiksli J.Prigožino buvimo vieta lieka neaiški.

Šis maištas buvo jo ilgalaikių nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl invazijos į Ukrainą kulminacija. Kai kurie analitikai teigia, kad šis incidentas atskleidė V.Putino valdžios silpnumą.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau sekmadienį komentaruose išsakė panašią mintį kaip ir E.Macronas, teigdamas, kad ši krizė kelia gilių klausimų ir rodo realias režimo spragas.

Birželio 25 d. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkijos kariuomenė sustiprino gynybines linijas prie rytinių šalies sienų su Baltarusija ir daugiau kaip 230 km ilgio sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi šiaurės rytuose.

M.Morawieckis pridūrė, kad Lenkija „atidžiai stebi“ Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ veiksmus po neseniai įvykusio vieną dieną trukusio ginkluoto maišto.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

„Žinome apie šias grėsmes ir reaguojame į jas numatydami išpuolius“, – sakė M.Morawieckis.  „(Aleksandras) Lukašenka ir (Vladimiras) Putinas gali elgtis labai keistai. Tie veiksmai vis dar yra mūsų ir mūsų NATO sąjungininkų įvairių analizių ir tyrimų objektas“.

„Jau dvejus metus susiduriame su hibridine ataka Lenkijos pasienyje“, – sakė M.Morawieckis.

Pasak premjero, Lenkijos sienos buvo sustiprintos specialiai rengiantis rytinių kaimynų šarvuotam puolimui.

Pasak Gynybos komiteto vadovo Andrejaus Kartapolovo, Rusijos Valstybės Dūma, arba parlamentas, rengia įstatymą, kuris reglamentuos „Wagner“ veiklą.

Po to, kai šį savaitgalį jos vadovas Jevgenijus Prigožinas pradėjo maištą, buvo nemažai spėliojama dėl „Wagner“ ateities.

„Wagner“ PMC likimas dar nenuspręstas, tačiau jo uždrausti nereikia, nes tai yra kovai parengtas dalinys, ir klausimų kyla jo vadovybei, o ne kovotojams“, – sekmadienį Rusijos verslo laikraščiui „Vedomosti“ sakė A.Kartapolovas.

Dmitrijus Kiseliovas Rusijos valstybinės televizijos laidoje teigė, kad greitas „Wagner“ grupės maišto išsprendimas rodo, jog Rusija yra vieninga tauta.

Dalį jo laidos tviteryje perdavė Francis Scarras iš „BBC Monitoring“.

D.Kiseliovas taip pat parodė archyvinį įrašą, kuriame Vladimiras Putinas sako, kad gali atleisti daug ką, bet ne „išdavystę“.

Spėliojama, kaip V.Putinas reaguos į maištą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad tai gali užtrukti savaites ar mėnesius.

Rusijos miesto, atsidūrusio trumpo sukilimo prieš kariuomenės vadovybę epicentre, gyventojai sekmadienį išreiškė palengvėjimą.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai dieną prieš tai tankais ir šarvuočiais įvažiavę į Rostovo prie Dono miestą čia užėmė karines bazes. Jie taip pat teigė perėmę šio pietinio miesto karinio štabo kontrolę ir žygiuojantys į Maskvą.

Vėliau šeštadienį „Wagner“ grupė atsitraukė sudariusi susitarimą su Kremliumi, pagal kurį jos vadovas Jevgenijus Prigožinas galės išvykti į tremtį Kremliui artimoje Baltarusijoje ir nebus kaltinamas maištu.

28-erių gydytoja Rina Abramian sakė, kad dėl chaoso numalšinimo jai palengvėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono

„Kai kas nors įprasto jūsų mieste pasikeičia ir jūs nelabai suprantate, kas vyksta, jaučiatės labai neramūs ir nesaugūs. Todėl man palengvėjo“, – teigė ji.

Sekmadienio rytą miesto centre ant kelių vis dar buvo matyti tankų vėžių žymės, o vietos, kuriose stovėjo šarvuočiai, buvo aptvertos. Tuo metu autobusai vėl važinėjo įprastais maršrutais.

Viename miesto parke pakabintame dideliame mėlyname plakate buvo parašyta: „Broliai, neleiskime kraujo praliejimo, čia nėra priešų, mes galime laimėti tik kartu.“

Įtampa tarp „Wagner“ grupės ir Rusijos gynybos ministerijos nebuvo paslaptis, tačiau pastarosiomis savaitėmis eskalacijos požymiai „gerokai išaugo“, „NBC News“ sakė JAV pareigūnas.

Birželio 21 d., trečiadienį, vyresnieji J.Bideno administracijos pareigūnai buvo supažindinti su žvalgybine informacija, rodančia, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas svarsto galimybę mesti iššūkį, o penktadienį anksti ryte „pavojaus varpai“ ėmė skambėti intensyviau, sako pareigūnas.

Birželio 25 d. Ukrainos kariuomenės Nacionalinis pasipriešinimo centras pranešė, kad birželio 25 d. Rusija iš okupuotų Ukrainos teritorijų perdislokavo du atskirus oro desantininkų dalinius, kad šie saugotų jos sostinę Maskvą per „Wagner“ grupės maištą.

Pasak pranešimo, net dvi Rusijos 76-osios oro desantininkų divizijos kuopos į Maskvą atskrido transporto lėktuvu Il-76.

„Wagner“ samdinių konvojus sustojo dar nepasiekęs Maskvos birželio 24 d.

Rusijos vadovybė „planuoja juos (oro desantininkus) laikyti (Maskvoje) mažiausiai savaitę“, teigė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Sekmadienio rytą Vladimiras Putinas ir  Aleksandras Lukašenka vėl kalbėjosi telefonu, pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“, kurią cituoja „The Guardian“. 

Šeštadienį abu diktatoriai kalbėjosi mažiausiai du kartus. 

Rusijos Voronežo srities vietos pareigūnas sakė, kad šeštadienį per susirėmimus su privačia kariuomene „Wagner“ buvo apgadinta 19 namų.  

„Dėl birželio 24 d. netoli Jelizavetovkos, Pavlovsko rajone, įvykusių susirėmimų, kai per mūsų rajoną važiavo “Wagner PMC„ kolona, kaime buvo apgadinta 19 namų“, – sekmadienį „Telegram“ žinutėje teigė regiono Pavlovsko rajono vadovas Maksimas Jancovas. 

Šeštadienį ši grupuotė sėkmingai užėmė karinius objektus pietvakarių Rusijos mieste, bandydama surengti ginkluotą sukilimą. 

M.Jancovas įsipareigojo padėti namų savininkams atitaisyti jų namams padarytą žalą ir gauti kompensaciją, sakydamas: „Mes tikrai jiems padėsime“. 

Jis padėkojo regiono gyventojams už jų „ištvermę“ pakenkiant apribojimams, įvestiems regione po šeštadienio įvykių.

Birželio 24 d. „Wagner“ samdiniai numušė šešis Rusijos kariuomenės sraigtasparnius ir vieną lėktuvą, birželio 25 d. nacionalinei televizijai sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Rusija neteko dviejų atakos sraigtasparnių ir keturių transporto sraigtasparnių.

„Transportiniai sraigtasparniai Mi-8 yra galinga technika, kuri tikrai padeda Rusijos kariuomenei kare prieš Ukrainą“, – sakė atstovas spaudai.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Birželio 24 d. Rusijos prokremliški kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad „Wagner“ kariai numušė vieną atakos sraigtasparnį Ka-52, vieną transportinį sraigtasparnį Mi-8, tris elektroninės kovos sraigtasparnius Mi-8, vieną atakos sraigtasparnį Mi-35 ir vieną orlaivį Il-18.

Valstybės kontroliuojamas naujienų kanalas „Rossija 24“ stengėsi nuraminti žiūrovus, kad po vakarykščio „Wagner“ sukilimo gyvenimas greitai grįžta į įprastas vėžes.

Kanalas savo sekmadienio laidas pradėjo pranešdamas, kad netrukus bus atšauktos kovos su terorizmu priemonės, įvestos keliuose Rusijos regionuose reaguojant į praėjusios dienos įvykius.

Vedėjas žiūrovams pasakojo, kad „Wagner“ kovotojai paliko Rostovo prie Dono miestą, kuriame, kaip jie anksčiau teigė, kontroliavo svarbiausius karinius objektus. Ji taip pat citavo miesto mero žodžius, kad „Wagner“ tankų ir šarvuočių padarytai žalai vietos keliuose atitaisyti prireiks tik dviejų dienų.

Kiti pagrindiniai Kremliaus kontroliuojami kanalai laikėsi savo savaitgalio filmų ir pramoginių laidų tvarkaraščių.

Savo savaitinėje sekmadienio vakaro laidoje žinomas televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas pasmerkė Jevgenijaus Prigožino veiksmus kaip „sunkų nusikaltimą“ – tada parodė 2018 m. klipą, kuriame Vladimiras Putinas sako, kad gali atleisti daugelį dalykų, bet ne „išdavystę“.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėn. beveik visos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės Rusijoje buvo uždarytos, priverstos užsidaryti arba išvyko iš šalies ir veikia tremtyje.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas sumenkino bet kokią grėsmę, kurią Jevgenijus Prigožinas gali kelti Ukrainai iš Baltarusijos.

Anksčiau šiandien buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas lordas Dannattas išreiškė susirūpinimą dėl to, ar "Wagner" bosas nėra perrengiamas vadovauti atnaujintam Kyjivo puolimui iš Baltarusijos teritorijos.

Paklaustas, ar Kyjivas stebės šiaurinį flangą, Jurijus Sakas atsakė, kad Ukraina jau kurį laiką žinojo apie invazijos iš Baltarusijos pasienio pavojų, o tai reiškia, kad jį „pakankamai sustiprino“.

„Esame pasirengę bet kokiai įvykių raidai“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Ukraina žinojo apie gresiantį sukilimą, J.Sakas atsakė: „Mes žinojome, kad Rusijoje kažkas vyksta.“

„Visada sakėme, kad Rusija, kaip ant melo pastatyta imperija.“

„Tai, kas įvyko vakar, tikriausiai yra tik didesnės šios blogio imperijos savidestrukcijos pradžia.“

„Tai, kas daro Rusiją silpnesnę, daro mus stipresnius ir priartina mus prie pergalės“.

Vis dėlto jis sukilėlių kapituliaciją apibūdino kaip „labai keistą, labai keistą“.

„Tai, kas vakar įvyko Rusijoje, buvo juokinga, tai neturi jokios prasmės“.

Kinija sekmadienį pareiškė remianti Rusiją saugant nacionalinį stabilumą.

Tai pirmas oficialus Pekino komentaras apie trumpai trukusį ginkluotą sukilimą, kuriam vadovavo privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.

„Kinija, kaip draugiška kaimynė ir naujos eros visapusiško strateginio bendradarbiavimo partnerė, remia Rusiją saugant nacionalinį stabilumą ir siekiant vystymosi bei klestėjimo“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas

Jame priduriama, kad šis klausimas yra Rusijos vidaus reikalas.

Pekinas iki vėlyvo sekmadienio susilaikė nuo komentarų apie savaitgalio neramumus Rusijoje, išsisprendusius tuo, kad maišto lyderis sutiko pasitraukti į tremtį Baltarusijoje po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas pritarti amnestijos susitarimui.

Sekmadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.

Abu diplomatai aptarė Kinijos ir Rusijos santykius, taip pat tarptautinius ir regioninius klausimus, keliančius bendrą susirūpinimą, pranešė Pekinas.

Maskva savo derybų ataskaitoje nurodė, kad Pekinas „išreiškė paramą Rusijos Federacijos vadovybės pastangoms stabilizuoti padėtį šalyje“.

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po Maskvos invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.

Pekinas save laiko neutralia karo šalimi, tačiau sulaukia Vakarų šalių kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Kremlių ir ryšių su Rusija palaikymo.

Analitikų teigimu, santykiuose su Rusija pranašumą turi Kinija, o gilėjant Maskvos tarptautinei izoliacijai jos įtaka didėja.

Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė skirti daugiau žvalgybinių pajėgumų vertinti padėčiai Baltarusijoje, sekmadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip Lietuva reaguoja į Kremliaus pranešimus, kad maištą Rusijoje sukėlęs samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas turės išvykti į Baltarusiją, įgyvendindamas susitarimą dėl įtampos mažinimo.

„Valstybės gynimo taryba pirmiausia numatė ir nusprendė, kad reikia dar daugiau žvalgybinių pajėgumų skirti rytinės mūsų sienos vertinimui, Baltarusijos politinio ir saugumo aspektų vertinimui, be jokios abejonės, nepamirštant ir Kaliningrado regiono“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė G.Nausėda.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos metinė kalba

Pasak jo, taip pat svarbu greičiau priimti naują sienos priedangos planą.

„Svarbu greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą, dėl kurio buvo likę nesuderintų dalykų tarp Vidaus reikalų ministerijos ir mūsų Lietuvos kariuomenės, kad kariuomenė galėtų efektyviai ir svarbiausia laiku ateiti į pagalbą mūsų sienos apsaugos pareigūnams“, – teigė šalies vadovas.

„Tai, kas įvyko Rusijoje, neturi jokios logikos“, – „Sky News“ sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas.

Jis teigė, kad „labai keista“, jog „Wagner“ sukilėliai sugebėjo taip priartėti prie Maskvos, kol „nieko neįvyko“.

J.Sakas sakė, kad dėl to, kas vakar įvyko Rusijoje, yra „daugiau klausimų nei atsakymų“.

Jis pabrėžė, kad „mums kiekvienas vakarykštės šarados dalyvis yra teroristas ir karo nusikaltėlis“, o ginkluotą sukilimą pavadino „įvairių teroristinio režimo grupuočių tarpusavio kovomis“.

ABC laidai „This Week“ Antony Blinkenas sakė, kad V.Putino sprendimas įsiveržti į Ukrainą sukėlė chaosą jo paties šalyje.

„Jei vertinant tai kontekste, prieš 16 mėnesių Putinas stovėjo ant Kyjivo slenksčio Ukrainoje, norėdamas per kelias dienas užimti miestą ir ištrinti šalį iš žemėlapio.

“Dabar jam teko ginti Maskvą, Rusijos sostinę, nuo savo paties sukurto samdinio, – sakė A.Blinkenas.

„Taigi, manau, kad tai aiškiai – matome atsirandančius įtrūkimus. Kur jie eis, jei kur nors eis, kada jie atsiras, labai sunku pasakyti. Nenoriu apie tai spekuliuoti“, – sako jis.

Rusijoje kilusi suirutė, susijusi privačios karinės bendrovės „Wagner“ bandymu surengti sukilimą prieš Kremlių, atskleidė šalies prezidento Vladimiro Putino autoriteto pažeidžiamumą, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Rusijos vyriausybė anksčiau pranešė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Pasak A.Blinkeno, kilęs maištas yra tiesioginis iššūkis V.Putino valdžiai.

„Taigi tai kelia sudėtingų klausimų, rodo tikras spragas“, – sakė jis CBS naujienų pokalbių laidai „Face the Nation“.

Daugiau skaitykite ČIA.

„Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino socialinių tinklų paskyros nuo vakar vakaro neįprastai tyli.

Taip pat ir „Telegram“ paskyrose, kurios, kaip manoma, yra susijusios su grupe „Wagner“, buvo pateikta mažai komentarų ar įžvalgų apie tai, kas gali nutikti toliau.

Su „Wagner“ susijęs „Telegram“ kanalas „Pilkoji zona“ (turintis daugiau nei 500 000 prenumeratorių) šį rytą perspausdino eilėraštį su antrašte: „Viskas nuspręsta. Beveik.“

Eilėraštyje rašoma: „Mano kruvina, girta šalis, ką tu man padarei?“

Apskritai, prokariškai nusiteikę komentatoriai socialiniuose tinkluose jaučia palengvėjimą, kad pavyko išvengti didelio kraujo praliejimo.

„Dievas mūsų pusėje. Katastrofos išvengta“, – rašoma populiarioje paskyroje „Veterano užrašai“.

„Tačiau reikia išmokti pamokas. Nedelsiant... tai neturi pasikartoti“.

Šio savaitgalio įvykiai išryškina „tikrą, tikrą Putino valdymo silpnybę“, sako BBC pasaulio reikalų redaktorius.

„BBC Radio 5 Live“ Džonas Simpsonas sako, kad per 20 metų V.Putinas su tam tikrais pakilimais ir nuosmukiais visada sugebėjo parodyti save kaip didįjį bosą.

„Prisimenate visas tas absurdiškas nuotraukas, kuriose jis nuogas jodinėja ant žirgo ir imtyniauja“, – prisimena D.Simpsonas.

Tačiau „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino iškilimas metė tam iššūkį.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Bingo, jis turi tokį įžūlų žmogų kaip J.Prigožinas, turintį tikrai keistą kriminalinę praeitį... ir kuriantį tikrai įspūdingą karinę organizaciją, pagrįstą žiaurumu ir brutalumu“, – sako D.Simpsonas.

„Dėl to pradeda griūti visa V.Putino struktūra“.

Nors maištas nuslopo, Maskva paskelbė, kad sprendimas dėl nedarbo dienos pirmadienį lieka galioti, rašo „Sky News“.

Sostinė gyventojams šeštadienį buvo liepusi likti namuose, o ruošianis sutikti „Wagner“ kovotojus mieste buvo dislokuoti kariai. 

Rusijos centrinis bankas, Maskvos vertybinių popierių birža, bankai ir kitos finansų įstaigos pirmadienį turėtų dirbti įprastu režimu, tačiau sostinės meras bendro įsakymo dar neatšaukė.

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas apkaltino Jevgenijų Prigožiną pavojinga arogancija, kuri galėjo sukelti „kraujo praliejimą“.

Jis pažadėjo „griežtai nuslopinti ir sunaikinti visus, kurie kėsinasi į Rusijos Federacijos vientisumą“.

R.Kadyrovas teigė, kad maištą paskatino didėjantis „pyktis“ J.Prigožino viduje ir jo „giliai įsišaknijęs ir ilgalaikis nepasitenkinimas“.

„Maniau, kad kai kuriais žmonėmis galima pasitikėti... bet paaiškėjo, kad dėl asmeninių ambicijų, naudos ir dėl arogancijos žmonėms negali būti nė motais prieraišumas ir meilė tėvynei“, – sakė jis.

Jis paragino „Wagner“ kovotojus „ir toliau blaiviai priimti sprendimus“ ir galvoti „apie savo šeimas ir vaikus“.

Michailas Kasjanovas 2000-2004 m. buvo Rusijos ministras pirmininkas, vadovaujant V.Putinui. Tačiau po to, kai buvo atleistas, jis tapo vienu iš pagrindinių prezidento kritikų.

BBC paklaustas, kur, jo manymu, J.Prigožinas keliaus, jis atsakė: „Manau, kad pirmiausia jis išvyks į Baltarusiją, bet manau, kad iš Baltarusijos jis išvyks į Afriką ir bus kur nors džiunglėse ar panašiai.“

„Ponas Putinas negali jam to atleisti“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Kasjanovas

Pasak jo, J.Prigožinas sugriovė V.Putino stabilumą – ir dėl to jo gyvenimas atsidurs po „dideliu klausimu“.

V.Putinui, sako M.Kasjanovas, tai yra „pabaigos pradžia... jis dabar turi labai didelių problemų“.

Anksčiau pranešėme, kad „Wagner“ grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino buvimo vieta šiuo metu nežinoma.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino buvimo vieta irgi nėra žinoma.

Šeštadienio rytą Kremliaus vadovas televizijos kalboje pasmerkė „Wagner“ maištą, tačiau neaišku, ar tai buvo tiesioginė transliacija, ar iš anksto įrašyta, rašo BBC.

V.Putino lėktuvas pakeliui į Sankt Peterburgą / Ekrano nuotr.

Vėliau dieną žiniasklaida pranešė, kad prezidentinis lėktuvas, kuriuo paprastai naudojasi V.Putinas, paliko sostinę Maskvą ir išskrido į šiaurės vakarus. Tuomet jis dingo iš radarų Tverės apylinkėse.

Atrodo, kad sekimo duomenys interneto svetainėje flighradar24 patvirtina šią informaciją – tačiau nežinome, ar Putinas buvo tame lėktuve, svarsto BBC.

Tai įvyko žiniasklaidai spėliojant, kad prezidentas vyko į vieną iš savo požeminių bunkerių tame rajone, nes „Wagner“ samdiniai žygiavo į Maskvą.

Tačiau prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė šiuos pranešimus, sakydamas, kad V.Putinas dirbo savo Kremliaus rezidencijoje.

Vėlai šeštadienį – po to, kai, kaip pranešama, buvo pasiektas susitarimas dėl maišto nutraukimo – D.Peskovas sakė, kad artimiausiu metu neplanuojamas joks naujas prezidento kreipimasis.

Aliaksandras Lukašenka gali pasinaudoti savo vaidmeniu nutraukiant „Wagner“ maištą, kad atitolintų vis labiau formalizuojamą Vladimiro Putino kontrolę šalyje, teigia JAV Karo studijų institutas.

Pasak analizės centro, A.Lukašenka pasinaudojo savo kanalais derėdamasis su J.Prigožinu ir deeskaluodamas situaciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka

„A.Lukašenkos tiesioginis vaidmuo stabdant karinį žygį į Maskvą žemina V.Putiną“, – teigia JAV analitikai.

Jis pridūrė, kad tai gali užkirsti kelią V.Putinui panaudoti Baltarusijos pajėgas Ukrainoje bei toliau plėtoti Baltarusijos-Rusijos sąjunginę valstybę. Pastarosios įkūrimas laikomas V.Putino bandymu „minkštai aneksuoti“ Rusijos kaimynę.

Vokietijos pareigūnai mano, kad J.Prigožinas atsitraukė, nes pamatė, jog nepavyko sutelkti pakankamai paramos sėkmingam maištui.

Kaip rašo „Der Spiegel“, Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos šeštadienio vakarą informavo Bundestago Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų atstovus apie dabartinius įvykius.

Pranešimo metu federalinės užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Tjorvenas Bellmannas ir parlamento valstybės sekretorius gynybos reikalams Siemtje Mölleris esą išreiškė įtarimą, kad „Wagnner“ bosas J.Prigožinas nesulaukė lauktos paramos iš Rusijos pajėgų.

Vyriausybės atstovai negalėjo pasakyti, kur šiuo metu yra Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad vykstant samdinių grupuotės „Wagner“ maišto Rusijoje sukeltiems neramumams intensyvesnių asmenų bandymų pateikti iš Baltarusijos į Lietuvą nėra fiksuojama.

„Kažkokių ypatingų pokyčių sraute (iš Baltarusijos į Lietuvą – BNS) mes tikrai nestebime ir kažkokio didesnio intensyvumo bandančių pateikti asmenų iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tikrai neidentifikuojama“, – LRT radijui sekmadienį sakė V.Dmitrijevas, atsakydamas į klausimą apie judėjimą Lietuvos pasienyje iš Baltarusijos pusės Rusijoje vykusių neramumų metu.

Daugiau skaitykite ČIA.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Ministrė A. Bilotaitė susipažino su pasienio juostoje jau esama infrastruktūra ir patrulio tako įrengimo darbų eiga

Šeštadienį į Rostovą prie Dono ir Rostovo sritį išsiųstos čečėnų specialiosios pajėgos, turinčios padėti Maskvai malšinti „Wagner“ sukilimą, pasitraukia, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida.

TASS citavo specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadą Apty Alaudinovą, pranešusį, kad dalinys grįžta į fronto liniją Ukrainoje, kur kovoja kartu su Rusijos kariais.

Specialiosios pajėgos „Achmat“ buvo išsiųstos į Rostovą padėti numalšinti sukilimą, sekmadienį „Telegram“ žinutėje pranešė Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, į Rostovą prie Dono buvo išsiųsti čečėnų daliniai, kad prireikus galėtų kontroliuoti padėtį“, – pranešime teigė R.Kadyrovas.

Šeštadienį Čečėnijos valstybinė žiniasklaida Grozne pranešė, kad „iš Čečėnijos atsiųsta 3 000 elitinių dalinių kovotojų, kurie nuo ankstyvo ryto laikosi savo pozicijose, pasirengę vykdyti bet kokį Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymą“.

Rusijos pietuose esančią Lipecko sritį paliko „Wagner“ kovotojai, sekmadienį pranešė regiono vyriausybė, po to, kai susitarimu buvo nutrauktas samdinių grupuotės sukilimas.

„Šeštadienį Lipecko srityje dislokuoti „Wagner“ daliniai paliko regioną“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono valdžia.

Visos šios kalbos apie „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino išvykimą į Baltarusiją remiasi tik vienu šaltiniu – Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pastabomis, rašo BBC.

„Nuo vakar vakaro, kai J.Prigožinas pareiškė, kad stabdo savo žygį Maskvos link, iš jo nieko negirdėjome.

Jo paskyros socialiniuose tinkluose, įprasti kanalai, kuriais jis bendrauja, tyli“, – rašo BBC.

Taigi, kokia nauda J.Prigožinui šiame sandėryje?

Aišku, ką V.Putinas iš to gavo. „Wagner“ samdiniai sustabdė savo žygį Maskvos link, svarsto BBC žurnalistas Vitalijus Ševčenka.

„Tačiau J.Prigožinui, atrodo, tai gana prastas sandoris, nes – jei tai, ką sako Kremlius, yra tiesa – jis siunčiamas į tremtį Baltarusijoje.

O kalbant apie jo samdinių grupę „Wagner“, Kremlius ir Rusijos gynybos ministerija nori, kad jo samdiniai pasirašytų oficialias sutartis su kariuomene, o tai galima laikyti „Wagner“ pabaiga“, – rašo jis.

Šiaurės Korėja išreiškė visapusišką paramą Rusijai sprendžiant išvakarėse įvykusio maišto klausimą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Per susitikimą su Rusijos ambasadoriumi Pchenjane Aleksandru Macegora Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras Im Chon Ilas „išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad neseniai Rusijoje kilęs ginkluotas sukilimas bus sėkmingai numalšintas“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Smarkiai ginkluoti Rusijos samdiniai iš „Wagner“ grupės atsitraukė po to, kai šį savaitgalį buvo pasistūmėję netoli Maskvos, o grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas sutiko išvykti į Baltarusiją, ir taip buvo sušvelninta rimčiausia saugumo krizė Rusijoje per pastaruosius dešimtmečius.

Im Chon Ilas pridūrė, kad „stipri Rusijos kariuomenė ir žmonės tikrai įveiks išbandymus ir sunkumus ir didvyriškai nugalės specialioje karinėje operacijoje prieš Ukrainą“, praneša KCNA, pavartodama Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.

Tai naujausia Pchenjano paramos Maskvai žinia nuo karo Ukrainoje pradžios, kurį Šiaurės Korėja yra pavadinusi JAV „netiesioginiu karu“, kuriuo esą siekiama sunaikinti Rusiją.

Būdama nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, Rusija jau seniai laikosi pozicijos prieš didėjantį spaudimą Šiaurės Korėjai, kuriai dėl branduolinių ginklų ir raketų programų taikomos plataus masto JT ir Vakarų sankcijos.

Seulo „Ewha“ universiteto profesorius Leifas-Ericas Easley sakė, kad Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino invazija į Ukrainą kelia grėsmę Rusijos valstybės stabilumui.

„Tai turės pasekmių Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos blokui, o Pekino ir Pchenjano pareigūnai, be abejonės, užsirašinėja, kad išvengtų Maskvos klaidų kartojimo“, – pridūrė jis.

Yra daug neatsakytų klausimų apie „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sudarytą sandorį, kuriuo siekiama nutraukti jo organizuotą maištą. 

Vienas iš dalykų, kurių nežinome, yra tai, kur dabar yra J.Prigožinas.

Paskutinį kartą jis buvo pastebėtas vėlai šeštadienį automobiliu išvykstantis iš Rostovo prie Dono – miesto pietų Rusijoje, kurį, kaip jis teigė, kontroliavo vieną dieną, rašo BBC. 

Vaizdo įrašo ekrano nuotr./Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

Dabar manoma, kad kitas jo kelionės tikslas bus Baltarusija. Tačiau J.Prigožinas nuo to laiko apie savo artimiausią maršrutą nieko nepranešė.

Šiuo metu pietvakarių Rusija yra neskraidymo zona, o tai reiškia, kad artimiausi veikiantys oro uostai šalia Rostovo prie Dono yra Volgograde ir Sočyje, tačiau kiekvienas iš jų yra maždaug už 400 kilometrų.

Teoriškai Prigožinas galėtų keliauti automobiliu arba traukiniu, tačiau iki Baltarusijos – ilgas kelias, nes jis turi aplenkti Ukrainą.

Lenkijos europarlamentaras Radekas Sikorskis pareiškė, kad po Prigožino maišto V.Putinas ir „susilpnėjo, ir sustiprėjo“.

Kalbėdamas BBC „5Live pusryčiams“, R.Sikorskis sakė, kad V.Putino pažeidžiamumas atsiskleidė, kai „ginkluotų vyrų grupė sugebėjo pereiti [tūkstančius] kilometrų Rusijos teritorijos, beveik nesutikdama jokių iššūkių“.

Tačiau R.Sikorskis teigė, kad dabar Rusijos vadovas „tikriausiai išvalys tuos, kurie, jo nuomone, svyruoja“, o tai reiškia, kad jo režimas taps „autoritariškesnis ir kartu žiauresnis“.

Ukrainos vadovai turi saugotis galimo Jevgenijaus Prigožino vadovaujamo puolimo prieš Kyjivą iš Baltarusijos, sako britų generolas Richardas Dannattas. 

„Tai, kad jis išvyko į Baltarusiją, kelia tam tikrą susirūpinimą“, - sakė buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas, kurį cituoja „Sky News“. 

Jei jis „išlaikė aplink save veiksmingas kovines pajėgas, tokiu atveju kelia grėsmę arčiausiai Kyjivo esančiam Ukrainos flangui“, sakė jis.

R.Dannattas teigė, kad „visai įmanoma“, jog Rusija gali pasinaudoti „Wagner“ grupe ir vėl bandyti užimti Kyjivą.

Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Billas Tayloras teigė, kad Ukrainos pajėgos gali pasinaudoti Rusijos kariuomenės trūkumais, atsiradusiais dėl J.Prigožino bandymo sukilti.

B.Tayloras teigė, kad Ukraina dar prieš sukilimą rengėsi skirti savo pajėgas kontrpuolimui ir „džiaugiasi, kad jų priešas sutrikęs“.

Ukrainos kariai žino, kad turi judėti dabar, nes V.Putinas ilgainiui gali atkurti savo pajėgas, pridūrė B.Tayloras.

„Jie ruošia savo naujas brigadas, naujai aprūpintas, naujai apmokytas, pasirengusias eiti“, – sakė jis BBC naujienų tarnybai.

„Wagner“ pajėgos sekmadienį palieka Rusijos pietinę Voronežo sritį, pranešė vietos gubernatorius, po to, kai grupė nutraukė dramatišką sukilimą, kuriuo siekė nuversti aukščiausius Rusijos karinius vadovus.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad maištas baigėsi po to, kai „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sutiko išvykti iš Rusijos į Maskvos sąjungininkę Baltarusiją.

Apie tai, kas šeštadienį įvyko Voronežo srityje, kur, Rusijos teigimu, buvo dislokuota kariuomenė, vadovavusi kovinėms operacijoms, žinoma nedaug.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Per maištą mieste esančioje naftos bazėje kilo didžiulis gaisras, kurio priežastis nenurodoma.

„Wagner“ dalinių judėjimas per Voronežo sritį baigiasi“, – sakė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas.

Jis pridūrė, kad judėjimas vyksta normaliai ir be incidentų, ir teigė, kad šeštadienio operacijos prieš maištą metu įvesti kelionių apribojimai bus panaikinti, kai situacija bus galutinai išspręsta.

A.Gusevas sakė, kad institucijos informuos gyventojus apie žalos atlyginimą, ir padėkojo jiems už „ištvermę, tvirtumą ir protą“.

Šeštadienį jis buvo paraginęs Voronežo gyventojus likti namuose ir išreiškė paramą prezidentui Vladimirui Putinui.

Kituose pietiniuose Rusijos regionuose ir vietovėse, esančiose pakeliui į Maskvą, į kurią „Wagner“ žadėjo patekti, pradėti atšaukti apribojimai, įvesti per dramatišką sukilimą.

Pietiniame Rostove prie Dono, kur „Wagner“ buvo užėmusi kariuomenės štabą, traukinių ir autobusų stotys pradėjo normaliai veikti, o apribojimai keliuose panaikinti, sekmadienį pranešė valdžios institucijos.

Tačiau Maskvoje tebegalioja antiteroristinės operacijos režimas.

Buvęs MI6 pareigūnas teigė, kad samdinių grupės „Wagner“ sukilimas rodo, jog Vladimiras Putinas prarado autoritetą Rusijoje.

Kristoferis Stilas „Sky News“ laidai „Sophy Ridge On Sunday“ sakė: „Manau, pasikeitė tai, kad Vladimiras Putinas prarado autoritetą Rusijoje, ir jam buvo mestas tam tikras iššūkis.

„Matydamas, kaip vakar klostėsi įvykiai Rusijoje ir kokiu greičiu situacija, regis, tapo nekontroliuojama, V.Putinas ir jį supantys žmonės turi būti labai susirūpinę.“

Rusijos Rostovo regione panaikinti visi transporto apribojimai, įskaitant apribojimus greitkeliuose, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi vietos pareigūnais.

„Autobusų ir geležinkelio stotys dirba įprastu režimu. Bilietai parduodami, visos kryptys važiuoja pagal tvarkaraštį“, – cituojamas Rostovo srities regioninės politikos ir masinių komunikacijų ministro pavaduotojas Sergejus Tiurinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono

„Wagner“ kovotojai naktį į penktadienį užėmė Rostovo miestą, o šeštadienį, kaip pranešama, visiškai kontroliavo regioną.

Tačiau šeštadienio naktį „Wagner“ kovotojai pakrovė tankus į priekabas ir pradėjo trauktis iš užimto Rostovo karinio štabo, sakė „Reuters“ liudininkas.

Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas sekmadienį Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.

Tai buvo pirmasis viešas abiejų šalių diplomatų susitikimas po to, kai maištaujantys samdiniai grasino šturmuoti Rusijos sostinę.

„Užsienio reikalų ministras Qin Gangas Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Rudenka ir pasikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir Rusijos santykius“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad jie taip pat aptarė „tarptautinius ir regioninius klausimus, keliančius bendrą susirūpinimą“.

Rusija ir Kinija palaiko glaudžius ryšius per visą Maskvos invaziją į Ukrainą, kurią Kinija atsisakė pasmerkti.

A.Rudenkos vizitas įvyko po to, kai privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas įsakė savo kariuomenei žygiuoti į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui per daugiau kaip du jo valdymo dešimtmečius. Vėliau šeštadienį J.Prigožinas susitarė su Kremliumi išvykti į Baltarusiją ir paskelbė atsitraukimą.

Kinija oficialiai nekomentavo krizės Rusijoje.

Visgi Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį paskelbė, kad Pekinas išsakė Maskvai paramą dėl patirto maišto.

„Kinijos pusė išreiškė paramą Rusijos Federacijos vadovybės pastangoms stabilizuoti padėtį šalyje, susijusią su birželio 24-osios įvykiais, ir dar kartą patvirtino esanti suinteresuota stiprinti Rusijos vienybę ir tolesnį klestėjimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime po A. Rudenkos susitikimo su Kinijos užsienio reikalų viceministru Ma Zhaoxu.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paragino Kiniją netiekti Rusijai ginklų, kurie galėtų būti panaudoti Ukrainoje. Gegužę Kinija pasiuntė savo pasiuntinį į Ukrainą ir Rusiją, siekdama tarpininkauti derybose dėl karo užbaigimo.

Didžiausias iššūkis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per daugiau nei du jo valdymo dešimtmečius išblėso po to, kai maištingas samdinių vadas, įsakęs savo kariams žygiuoti į Maskvą, staiga susitarė su Kremliumi pasitraukti į tremtį ir paskelbė atsitraukimą.

Tačiau trumpas sukilimas atskleidė Rusijos vyriausybinių pajėgų pažeidžiamumą – Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupės kariai galėjo netrukdomi persikelti į Rusijos Rostovo prie Dono miestą ir žengti šimtus kilometrų Maskvos link. Rusijos kariuomenė staigiai metėsi ginti sostinę.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Pagal šeštadienį Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo paskelbtą susitarimą J.Prigožinas išvyks į kaimyninę Baltarusiją, kuri remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o jam grėsę kaltinimai dėl ginkluoto sukilimo rengimo bus panaikinti.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad derėjosi su J.Prigožinu dėl paliaubų. Maskva jam padėkojo, tačiau apžvalgininkai pažymėjo, kad A.Lukašenkos, kuris paprastai laikomas jaunesniuoju V.Putino partneriu, įsikišimas pats savaime buvo nemalonus.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Analitikai bando paaiškinti pastarųjų 24 valandų įvykius, per kuriuos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo mestas didžiausias iššūkis per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.

Daugybė klausimų liko neatsakyti, įskaitant tai, ar prie Jevgenijaus Prigožino Baltarusijoje prisijungs kas nors iš „Wagner“ karių ir koks vaidmuo jam ten gali tekti.

Tačiau V.Putinui kyla rizika, ar jis nebus laikomas silpnu, sakė analitikai.

„Putiną šis reikalas visiems laikams sumenkino“, – CNN sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas.

Galimas J.Prigožino maišto motyvas buvo Rusijos gynybos ministerijos reikalavimas, kad privačios bendrovės pasirašytų sutartis su ja iki liepos 1 d. J.Prigožinas atsisakė tai padaryti.

„Gali būti, kad jis smogė dabar, nes matė, kad šis terminas kelia pavojų jo kariuomenės kontrolei“, – rašė J.Herbstas straipsnyje, skirtame Atlanto tarybai.

Ukrainiečiai tikėjosi, kad dėl Rusijos kovų jų kariuomenei atsiras galimybių atsiimti Rusijos pajėgų užgrobtas teritorijas.

„Šie įvykiai labai paguodė Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis bendradarbis sausumos karybos klausimais Benas Baris. Jis sakė, kad net ir sudarius susitarimą V.Putino pozicijos tikriausiai susilpnėjo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija reaguodama į įvykius išplatino įspėjantį pranešimą Vakarų šalims.

„Įspėjame Vakarų šalis, kad jos nesiimtų bandymų pasinaudoti Rusijos vidaus padėtimi savo rusofobiškiems tikslams pasiekti.

Tokie bandymai būtų bevaisiai ir nerastų atgarsio nei Rusijoje, nei tarp protingų politinių jėgų užsienyje“, – rašoma pranešime.

Sekmadienį Maskvoje tebegalioja „antiteroristinės operacijos režimas“, praėjus dienai po dramatiškos saugumo krizės prezidentui Vladimirui Putinui, kai „Wagner“ samdiniai grasino šturmuoti Rusijos sostinę.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, vadovavęs sukilimui, bus išsiųstas į Baltarusiją. Šis susitarimas pasiektas tarpininkaujant autoritariniam baltarusių prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.

Sekmadienį J.Prigožino buvimo vieta nebuvo žinoma, tačiau Maskva pareiškė, kad kaltinimai ginkluotu sukilimu jam bus panaikinti, o jo kovotojai taip pat nebus persekiojami.

J.Prigožinas, kuris šeštadienį „Telegram“ garso žinutėmis informavo visuomenę apie „Wagner“ maištą, dar nepasakė, kada išvyks iš savo šalies į Kremliaus sąjungininkę Baltarusiją.

Šeštadienį Maskvoje buvo įvestas antiteroristinis režimas, nes J. Prigožino pajėgos, atrodo, artėjo prie sostinės, o institucijos paprašė gyventojų apriboti keliones.

Maskvos valdžia taip pat pranešė, kad pirmadienį paskelbta nedarbo diena, siekiant apriboti judėjimą mieste, saugumo sumetimais liks galioti.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pietiniame Rostovo prie Dono mieste, kurį „Wagner“ kariai paliko vėlai šeštadienį, anksčiau užėmę pagrindinį kariuomenės štabą, eismas atnaujintas įprastu režimu.

Ji parodė, kaip darbininkai valo gatves prie karinės būstinės ir prie vietos cirko vartų, kur dieną prieš tai įstrigo tankas.

Kalugos srities, esančios į pietus nuo Maskvos, valdžia šeštadienį pranešė, kad pradeda atšaukti kelių eismo apribojimus, įvestus siekiant sustabdyti „Wagner“ maištą.

Pietiniame Voronežo mieste, kur kariuomenė dieną prieš tai teigė vykdžiusi kovą, gelbėjimo tarnybos užgesino didžiulį gaisrą naftos bazėje, kuri degė per maištą.

Valdžios institucijos nepaaiškino gaisro priežasties, o socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti didelis juodas dūmų debesis. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad prieš sprogimą netoliese buvo sraigtasparnis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda apie padėtį Rusijoje, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

„Vadovai aptarė galimą Rusijoje vykstančių įvykių poveikį karui Ukrainoje. Jie taip pat patvirtino savo įsipareigojimą ir pasiryžimą remti Ukrainą, kad ji galėtų atgauti visišką suverenitetą“, – sakoma pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Po to E.Macronas susiskambino su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Riši Sunaku, nurodė Eliziejus.

JAV prezidentas Joe Bidenas iki šiol įvykių Rusijoje nekomentavo.

Baltieji rūmai anksčiau šeštadienį pranešė, kad prezidentą J.Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris visą dieną informuoja vyresnieji nacionalinio saugumo patarėjai.

Taip pat buvo pranešta, kad J.Bidenas konsultavosi su aukščiausio rango patarėjais, taip pat kalbėjosi su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Vėliau JAV žiniasklaida pranešė, kad jis atidėjo suplanuotą kelionę į Kemp Deividą, kad galėtų dalyvauti vaizdo pasitarime su aukščiausio rango patarėjais saugumo klausimais.

Taip pat buvo pranešta, kad Jungtinio štabų vadų komiteto generolas Markas A.Milley atšaukė oficialią kelionę stebėti padėties Rusijoje.

Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės majoras Mike'as Lyonsas sako, kad kyla daugybė klausimų, kokia ateitis laukia „Wagner“ kovotojų po jų trumpalaikio maišto.

„Jie yra nepriklausoma kovinė grupuotė. Jiems buvo duodamas geresnis maistas, jie kitaip rengėsi“, – CNN sakė Mike'as Lyonsas.

Anot majoro, „Wagner“ samdiniai yra lojalūs ne šaliai, ne misijai, o vienam žmogui – Jevgenijui Prigožinui. 

„Galbūt kai kurie atsiskirs. Galbūt kai kurie nuspręs dezertyruoti ir teikti informaciją Ukrainai. Turime daug klausimų, į kuriuos dabar nėra atsakymų“, – teigė į atsargą išėjęs majoras. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl Rusijoje kilusių neramumų šeštadienį Lietuvos institucijos buvo pasiruošusios stiprinti sienų kontrolę, tačiau, pasak jo, neišaugus migracijos iš Rusijos bangai bei šioje šalyje pasikeitus situacijai to daryti neprireikė.

Pasak L.Kasčiūno, esant poreikiui sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų.

„Mes jau irgi vakar esame pasiruošę visus reikalingus dokumentus, jeigu būtų pasirodę bent daugiau kažkokios bangos migrantų iš Rusijos, mes būtume staigiai pritaikę (sugriežtintą sienų apsaugą – BNS). Bet matome, kad ta situacija sąlyginai deeskalavosi, nematėme vakar jokių ženklų, kad daugėtų bėgančių iš Rusijos ar Kaliningrado srities“, – LRT radijui sekmadienį sakė L.Kasčiūnas.

„Jeigu reikės dar griežtesnių ribojimų, mes tikrai be problemų tą per valandą ar dvi padarysime“, – pridūrė jis.

Daugiau skaitykite ČIA.

Po visą dieną trukusių derybų Jevgenijus Prigožinas sutiko deeskaluoti padėtį iki nakties, rašo BBC.

Šeštadienį derybas su J.Prigožinu vedė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – artimas V.Putino sąjungininkas.

Pagal susitarimą J.Prigožinui buvo leista išvykti į Baltarusiją, o Kremlius pareiškė, kad panaikins visus jam pateiktus kaltinimus.

Derybos vyko V.Putinui sutikus, pranešė A.Lukašenkos spaudos tarnyba.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Pagal susitarimą Kremlius sutiko nutraukti baudžiamąjį persekiojimą prieš "Wagner" grupės vadovą, taip pat suteikė "Wagner" kovotojams saugumo garantijas.

Kas dar buvo pasiūlyta J.Prigožinui ir samdiniams, kol kas neaišku.

Rusija nuo invazijos pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija atakoms prieš Ukrainą vykdyti, faktiškai panaikindama Baltarusijos suverenitetą.

Bet kokie ženklai, rodantys, kad V.Putino valdžia silpnėja, kėlė grėsmę A.Lukašenkos režimui Minske, kuris yra labai priklausomas nuo Maskvos.

Jevgenijaus Prigožino maištas galbūt ir išblėso, tačiau, pasak Vašingtone įsikūrusio analitinio Karo tyrimų instituto (ISW), Kremlius dabar susiduria su „labai nestabilia“ situacija.

Nepavykęs maištas ir „trumpalaikė pataisa“ – akivaizdžios paliaubos su „Wagner“ grupe – greičiausiai „smarkiai pakenks“ V.Putino vyriausybei ir Rusijos karo veiksmams Ukrainoje, rašo ISW analitikai.

„Sukilimas atskleidė Rusijos saugumo pajėgų silpnumą ir pademonstravo V.Putino nesugebėjimą laiku panaudoti savo pajėgų vidaus grėsmei atremti bei dar labiau sumenkino jo jėgos monopolį“, – teigė jie.

„Twitter“ įraše matyti, kaip civiliai Rostovo gyventojai džiugiai sutiko pasitraukiančius „Wagner“ karius. 

Taip pat įraše girdėti, kaip „Wagner“ kovotojas šaudo iš ginklo į orą.

Po birželio 23 d. įvykusio trumpo „Wagner“ grupės sukilimo Jevgenijus Prigožinas susitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka ir susitarė dėl sandorio, pagal kurį jis išvengs baudžiamųjų kaltinimų, o samdomi kariai turės pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. 

Karo tyrimų institutas (ISW) savo birželio 24 d. ataskaitoje teigė, kad šis susitarimas yra trumpalaikis sprendimas, kuris „atskleidė rimtas Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos silpnąsias vietas“.

„Prielaidos, kad J.Prigožino maištas, Kremliaus atsakas ir A.Lukašenkos tarpininkavimas buvo surežisuoti Kremliaus, yra absurdiškos“, – rašė ISW.

„Wagner“ žygis taip pat parodė Rusijos karinio rezervo, kuris beveik visas yra skirtas kovai Ukrainoje, degradaciją, taip pat pavojus, kylančius pasikliaujant nepatyrusiais šauktiniais ginant Rusijos sienas“, – pridūrė ISW.

Rusija dabar susiduria su dideliu nestabilumu, o A.Lukašenkos sudarytas susitarimas neišsprendžia problemos esmės, t. y., kad esama didelių vidaus saugumo trūkumų, „greičiausiai dėl netikėtumo ir didelių nuostolių Ukrainoje poveikio“.

Ilgametis prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas pasmerkė sukilėlių lyderio Jevgenijaus Prigožino „aroganciją“, sakydamas, kad tai gali sukelti „pavojingų pasekmių“.

Po to, kai „Wagner“ lyderis pasitraukė, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas „Telegram“ taip pat teigė, kad J.Prigožinas veikė iš „pykčio“ dėl virtinės nesėkmingų verslo sandorių.

15min koliažas/Jevgenijus Prigožinas ir Ramzanas Kadyrovas

R.Kadyrovas, pietinės Rusijos respublikos lyderis, sakė, kad anksčiau net patarė „Wagner“ grupės vadovui atidėti savo problemas į šalį.

„Kalbėjausi su Prigožinu, ragindamas jį palikti savo verslo ambicijas ir nemaišyti jų su valstybinės svarbos reikalais. Maniau, kad jis mane išgirdo, bet pasirodo, kad tas pyktis jame visą tą laiką tik augo“.

R.Kadyrovas paragino visus samdinius „blaiviai“ vertinti savo sprendimus – priešingu atveju tai gali sukelti „katastrofiškų pasekmių“, perspėjo jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį dėl neramumų Rusijoje.

Prezidentūra pranešė, kad „posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai“.

Valstybės gynimo taryboje posėdžiauja prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos metinė kalba

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J.Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Pasak į atsargą išėjusio JAV generolo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė „mirtiną smūgį“, nepaisant akivaizdaus susitarimo, pagal kurį „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas išvyks į Baltarusiją.

„Šiame Rusijos ir Ukrainos kare vyksta dvi egzistencinės kovos“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės brigados generolas Peteris Zwackas.

„Viena iš jų yra laisvai mąstančios Ukrainos valstybės išlikimo, kita – Kremliaus viduje ir V.Putino režimo kova“.

JAV valstybės departamentas nusprendė atidėti planuotą sankcijų įvedimą rusų privačiai karinei bendrovei „Wagner“.

Tai šeštadienį pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Pažymima, kad apie naujų sankcijų prieš Jevgenijaus Prigožino bendrovės „aukso verslą“ Afrikoje įvedimą JAV planavo paskelbti antradienį.

Kaip anksčiau šiemet pažymėjo Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertė Catrina Doxsee, „Wagner“ dažniausiai taikosi į šalis, turinčias gamtinių išteklių, kuriuos galima panaudoti Maskvos tikslams, pavyzdžiui, aukso kasyklas Sudane, kur gautas auksas gali būti parduodamas apeinant Vakarų sankcijas.

Tačiau JAV naujus apribojimus nusprendė atidėti.

Vaizdo įrašo ekrano nuotr./Jevgenijus Prigožinas Rostove prie Dono

„Vašingtonas nenori, kad atrodytų, jog jis stoja į kurią nors pusę“, – „The Wall Street Journal“ sakė šaltinis, aiškindamas tokio sprendimo priežastis. 

Penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas, Rusijoje prasidėjo neramumai.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J.Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Šį sausį JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas bendrovei „Wagner“ ir keliems su ja susijusiems Rusijos pareigūnams. Visų pirma į sąrašą buvo įtrauktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino finansininkas.

Vasarį Ukraina įvedė sankcijas su „Wagner“ susijusiems asmenims. Iš viso 164 fiziniai ir 85 juridiniai asmenys iš Rusijos buvo įtraukti į apribojimų sąrašą dėl paramos samdiniams Rusijos kare prieš Ukrainą. 

Balandį pranešta, kad Europos Sąjunga įvedė sankcijas „Wagner“ ir dar vienai J.Prigožino įmonei. Briuselis pabrėžė, kad „Wagner“ nariai atsakingi už paramą veiksmams, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

ES yra pritaikiusi sankcijas „Wagner“ ir J.Prigožinui taip pat ir už žmogaus teisių pažeidimus Afrikoje. 

2020 metais buvo įšaldytas J.Prigožino turtas ES, jis buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą dėl „Wagner“ kovotojų siuntimo kariauti Libijoje. Jis apskundė šį sprendimą, bet nesėkmingai.

Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Maskva yra destabilizuojanti jėga Afrikoje, ir pažymėjo, kad Rusijos įtaka šiame regione neatitinka tarptautinės bendruomenės interesų.

Šį savaitgalį įvykęs žaibiškas sukilimas ir vėlesnis jo deeskalavimas pribloškė net patyrusius Rusijos stebėtojus, o daugelis sako, kad dėl šių įvykių kyla daug klausimų.

„Visi kraipo galvas“, – CNN sakė buvęs CŽV operacijų Rusijoje vadovas Steve'as Hallas.

S.Hallas pridūrė, kad J.Prigožinas galėjo pajusti, jog įsikando daugiau, nei galėjo sukramtyti, kai jo karių kolona žygiavo Maskvos link. Tačiau tuo pat metu V.Putinas susidūrė su realia perspektyva, kad jam teks įveikti apie 25 000 „Wagner“ karių.

Pasak S.Hallo, J.Prigožino išsiuntimas į Baltarusiją buvo abi puses gelbstintis žingsnis. Tačiau pridūrė, kad Putinas galiausiai liko susilpnintas.

Rusijos vyriausybė pranešė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos kariuomenės vadovybės nesutarimai per pastarąją dieną smarkiai paaštrėjo: šeštadienį jo pajėgos užėmė svarbų kariuomenės štabą pietų Rusijoje, o paskui pajudėjo į šiaurę ir ėmė grasinti sostinei.

Praėjus kelioms valandoms, Kremlius paskelbė, kad J.Prigožinas išvyksta į Baltarusiją, o Rusija nekels baudžiamojo persekiojimo nei jam, nei „Wagner“ nariams.

Ši diena buvo dramatiška: prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo nekelti pilietinio karo, Maskva liepė vietos gyventojams neiti į gatves, o Kyjivas džiaugėsi savo priešą apėmusiu chaosu.

Daugiau skaitykite ČIA.